J.V.Gėtės filosofinės tragedijos „FAUSTAS“ scenos „Fausto darbo kambarys“ suvokimo užduotis

J.V.GĖTĖS „FAUSTAS“

J.V.Gėtė yra vokiečių rašytojas. Jo kūryboje atsispindėjo opiausios tuometinio gyvenimo problemos, kurios tebejaudina ir vėlesnių laikų žmones. Žmogaus paskirtis, veiklos tikslai, santykiai su gamta ir visuomenės likimu, grožis ir meilė – temos, kurios ryškios Gėtės kūryboje.

Klasikiniu kūrybos laikotarpiu Gėtė rašo didįjį savo kūrinį – “Faustą”. Tai 2 dalių filosofinė tragedija. Šiuo laikotarpiu rašytojo žvilgsnis krypo į visuotinąsias tiesas, ieškojo pasaulio harmonijos, gyvenimo prasmės. “Faustas” – pasaulio ir žmogaus modelis, kurį Gėtė kūrė mažne visą gyvenimą.

Fausto” siužetas nėra originalus. Jo šaknys vokiečių liaudies kūryboje, legendoje apie garsųjį burtininką daktarą Faustą. Tai didžiulės apibendrinančios reikšmės kūrinys. Jame atsispindi rašytojo pasaulėžiūros kitimas, epocha, nagrinėjami esminiai žmogaus būties klausimai. Filosofinėje tragedijoje herojus vaizduojamas ne tik kaip asmenybė, bet ir kaip dalelė viso žmonijos istorinio proceso. Daug dėmesio skiriama herojų vidiniams išgyvenimams, siekiams ir mintims, filosofinėms problemoms. Dramatinę įtampą lemia konfliktas tarp skirtingų idėjų, principų, nepasitenkinimas tuo, kas pasiekta, troškimas kažko nauja. “Faustas” ne tik drama, bet ir poema. Kūrinyje jungiami įvairūs žanrai, filosofinė poezija, meilės lyrika, satyra. Čia ir dainos, baladės, aforizmai, eiliuoti monologai ir dialogai, prozos intarpai.

Drama dviejų dalių. 1-ąją dalį sudaro 25 scenos, II – 5 veiksmai. Pradžioje yra dedikacija ir du prologai: “Prologas teatre” ir “Prologas danguje”.

I-ąją dalį galėtume pavadinti “Fausto nusivylimai ir ieškojimai”. Faustas – mokslininkas, bet jis nusivylęs mokslu, nes savo žiniomis Faustas negali padėti žmonijai. Fausto nusivylimas toks didelis, kad jis nori nusižudyti, tačiau pasigirdusi Velykų rytmečio giesmė tarsi grąžina jį gyvenimui. Faustas ne tik mokslininkas. Jis – žmogus, jį jaudina gamtos grožis, žmonių džiaugsmas, jis nori patirti žmogiškosios būties pilnatvę. Pažinimas – jo gyvenimo prasmė. Faustas įkūnija kūrybinį pradą, jam svarbu niekad nesustoti, nepasijusti patenkintam. Priešingybė Faustui – Mefistofelis. Jis yra neigimo, griovimo dvasia. Mefistofelio būties esmė – pasitenkinimas. Gėtė parodo, jog abi jėgos reikalingos žmonijai – norint kurti nauja, reikia šalinti tai, kas atgyvenę. Mefistofelis niekina žmogų, jo protą, taurius jausmus, jis meluoja, apgaudinėja ir pralaimi.

J.V.Gėtė dramoje “Faustas” sprendžiamos žmoniško troškimo, ieškojimo, kaltės ir kančios problemos. Kūriniui būdingas įvairiausių meninių vaizdų derinys: realistiški vaizdai pinasi su fantastiniais, buitiškumas su romantika, satyra su lyriškumu. Simboliniai vaizdai paimti iš įvairių šaltinių: Biblijos, senųjų germanų mitologijos, antikos, viduramžių, vokiečių liaudies pasakų bei padavimų.

****************************************************

J.V.GĖTĖS FILOSOFINĖS TRAGEDIJOS „FAUSTAS“

SCENOS „FAUSTO DARBO KAMBARYS“

SKAITYMAS IR KOMENTAVIMAS

****************************************************

Turinys. (Tik užuominos!) Faustas grožisi atgimstančia gamta pavasarį, o liaudis jį myli ir gerbia, nes padėjo siaučiant marui. Jis grįžta namo, kupinas pakilios nuotaikos. Tačiau jį apima neveiklos kančia. Pirmąkart su Mefistofeliu susitinka tuomet, kai Faustas stovi ieškojimų ir nusivylimų kryžkelėje. Dar vaikščiodamas su Vagneriu, daktaras Faustas pastebi šuniuką pudelį, kuris atseka į jo kabinetą. Čia, pakeitęs keletą pavidalų, Mefistofelis scenoje „Fausto darbo kambarys“ galiausiai pasirodo kaip keliaujantis studentas. Mefistofelis drąsiai prisipažįsta, kad esąs tamsos dvasia (šmėkla) ir galintis Faustui pasitarnauti. Velnias teigia, jog blogis viešpatauja visur, blogis būdingas net žmogaus prigimčiai. Faustas negali tuo patikėti, nes įkūnija kūrybinį pradą, trokšta didelių darbų, geidžia gero žmonijai. Mefistofelis sako, kad, norint kurti nauja, reikia šalinti pasenusius reiškinius, todėl pasiūlo sandėrį: jei Faustas ištars žodžius „O stabtelėk, akimirksni žavus!“, baigsis jo ieškojimai, Faustas pajus pasitenkinimą – tada ir priklausys Mefistofeliui. (J Pastaba. Pagal legendą 24 m. velnias tenkins visus žmogaus norus, o paskui gaus Fausto sielą). Taigi abu sutaria ir pasirašo sutartį.

***************************************************

TEKSTO SUVOKIMO UŽDUOTIS

 

Atsiversk: Literatūros vadovėlis 11 klasei (bendrajam kursui). V., 2003. P. 74-77 arba Kanišauskaitė I. Gėtės Faustas (Literatūros vadovėlis 11-12 klasei). V., 2000. P. 51-60.

1. Kodėl Mefistofeliui reikalingas Faustas? Ko velnias siekia ir nori iš daktaro? (3 taškai)

2. Faustas ir Mefistofelis apie pasaulį kalba skirtingai ir kritiškai, ironiškai. Įrodyk, kuo jųdviejų požiūris ir siekimai scenoje skiriasi? (4 taškai)

3. Rask citatą ir pagrįsk, kad Mefistofelis scenoje – tikrų tikriausias velnias-gundytojas. (2 taškai)

4. Mefistofelis sakosi galėsiąs patenkinti Fausto žmogaus norus. Kaip bando daktarą  įtikinti? (2 taškai)

5. Kaip Faustas vertina velnio galimybes patenkinti žmogaus norus? (2 taškai)

6. Dėl kokių sutarties sąlygų sukerta rankomis Faustas ir Mefistofelis? Kada žmogus pripažintų pralaimėjęs? (3 taškai)

7. Kodėl Fausto nebaugina galimybė tapti velnio vergu? (Atsakyk veikėjo žodžiais). (2 taškai)

8. Kai sutartis sudaryta, Faustas pakiliai išsako savo troškimus. Pakomentuok, ko jis tikisi priimdamas Mefistofelio siūlomą pagalbą. (2 taškai)

9. Kodėl Mefistofelis aiškiai suvokia, kad Fausto polėkiai, siekimai nerealūs? Pacituok. (2 taškai)

10. Mefistofelis pasirengęs nuolankiai tarnauti Faustui. Prisimink, o ką velnias kalbėjo Dievui „Prologe danguje“? Kokių ketinimų turėjęs? (3 taškai)

***************************************************

ŽODYNĖLIS. Grìfelis (1) [vok. Griffel] – juodojo skalūno lazdelė (rašiklis), kuria rašydavo skalūno lentelėje. Skepticìzmas (1) [gr. skeptikos – abejojantis, kritikuojantis] – 1. filosofijos kryptis, atmetanti galimybę pažinti tiesą, gauti patikimas, pagrįstas žinias; 2. kritiškumas, abejojimas kuo nors. Irònija (1) [gr. eirōneia – apsimestinis nežinojimas] – paslėpta, sąmojinga pašaipa, pasityčiojimas.

**************************************************

Teksto suvokimo užduotis ir vertinimo lentelė (atsisiųsk)

About these ads

, , ,

  1. #1 by Asta on 2013/12/07 - 22:19

    Sveiki, noreciau suzinoti klausimu atsakymus :)

  2. #3 by As on 2013/01/09 - 21:55

    Gal kas galetu atsiusti atsakymus? Labai pagelbetumete

  3. #5 by mokovas on 2012/02/03 - 14:01

    Čia jau turėtų būti Jūsų darbo įdirbis.

  4. #6 by Blandinka:D on 2010/11/24 - 11:25

    Kodėl Fausto nebaugina perspektyva tapti velnio vergu? (Atsakykite veikėjo žodžiais.)

Parašykite komentarą

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

Sekti

Gaukite kiekvieną naują įrašą į savo dėžutę.

Prisijunkite prie kitų 912 pasekėjų

%d bloggers like this: