Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino programa (projektas,2011-06-09)

LIETUVIŲ KALBOS IR LITERATŪROS BRANDOS EGZAMINO PROGRAMA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino programa (toliau – programa) parengta vadovaujantis šiais dokumentais:

1.1.   Vidurinio ugdymo lietuvių kalbos ir literatūros bendrąja programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. V-269 (Žin., 2011, Nr. 26-1283), kuri nurodo:

1.1.1. Lietuvių kalbos ir literatūros kaip dalyko tikslas – padėti mokiniams ugdytis komunikavimo lietuvių kalba ir literatūrinę (kultūrinę) kompetencijas; išplėtoti gebėjimus kalbėti ir rašyti aiškia, taisyklinga ir turtinga kalba, suvokti save kaip kalbos ir kultūros paveldėtojus, puoselėtojus ir kūrėjus; susiformuoti laisvo, atsakingo žmogaus savimonę, asmeninį santykį su literatūra (kultūra), sustiprinti savo tapatybę ir savivertę; išsiugdyti kūrybinį ir kritinį mąstymą (žr. 5.2.).

1.2.   Lietuvių kalbos ugdymo bendrojo lavinimo programas vykdančiose mokyklose 2010-2014 metų strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-2455 (Žin., 2011, Nr.2-56), kuri nurodo:

1.2.1.   įtvirtinti lietuvių kalbos, kaip mokomojo dalyko, humanitarinio ugdymo paskirtį (žr. 12.1.1.);

1.2.2.   kalbą ugdyti kaip asmens mąstymo ir raiškos, tapatybės formavimosi būdą; per literatūrą formuoti asmeninį santykį su nacionaline kultūra ir suteikti bendruosius Lietuvos ir Europos humanitarinės kultūros pamatus (žr. 12.1.1.1.);

1.2.3.  sustiprinti kūrybinio, kritinio ir etinio mąstymo ugdymą visais ugdymo turinio aspektais (žr. 12.2.2.);

1.2.4.   ugdyti mokinių gebėjimus reflektuoti ir vertinti literatūros kūrinius, sieti juos su gyvenimu, kelti vertybinius klausimus (žr. 12.2.2.1.).

1.3.   Bendrojo lavinimo ugdymo turinio formavimo, vertinimo, atnaujinimo ir diegimo strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gegužės 23 d. įsakymu ISAK-970 (Žin., 2007, Nr. 63-2440), kuri nurodo:

1.3.1. užtikrinti, kad išorinis vertinimas atitiktų Bendrosiose programose iškeltus ugdymo tikslus ir numatytus mokinių pasiekimus (žr. 12.3.).

1.4.   Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. ISAK-256 (Žin., 2004, Nr. 35-1150), kuri pabrėžia šiuos vertinimo principus:

1.4.1.       vertinama tai, kas buvo numatyta pasiekti ugdymo procese (žr. 9.);

1.4.2.       apibendrinamasis vertinimas turi būti pagrįstas ir patikimas; vertinimo dalyviai iš anksto susitaria ir priima sprendimus dėl vertinimo rangavimo, kriterijų ir tvarkos (22.3.).

2. Rengiant programą vadovautasi šiomis nuostatomis:

2.1.    egzamino programa turi būti konkretesnė už Vidurinio ugdymo bendrąją programą;

2.2.    egzaminas turi atitikti šiuos Vidurinio ugdymo bendrojoje programoje numatytus uždavinius:

2.2.1. siekiama, kad mokiniai: stiprintų kalbos vartojimo praktikos įgūdžius; remdamiesi literatūra (kultūra), rašytų rišlius, kūrybiškus, probleminius tekstus; remdamiesi kalbos ir literatūros žiniomis bei literatūros (kultūros) raidos supratimu, autoriaus biografijos, istoriniu, kultūriniu kontekstu, įvairiais aspektais nagrinėtų, lygintų ir vertintų kūrinius, aptartų jų sąsajas su dabartimi; susidarytų lietuvių literatūros visumos vaizdą (žr. 5.3.1.; 5.3.2);

2.3.   iš anksto turi būti žinomi egzamino turinio reikalavimai ir užduočių vertinimo kriterijai.

3. Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino programos struktūra:

3.1.   Egzamino tikslai;

3.2.   Mokinių gebėjimų grupės;

3.3.   Egzamino užduoties pobūdis;

3.4.   Egzamino vertinimas;

3.5.    1 priedas. Egzamino reikalavimai;

3.6.    2 priedas. Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino vertinimas.

4. Programa skirta lietuvių kalbos ir literatūros egzamino užduočių rengėjams, lietuvių kalbos ir literatūros mokytojams, vidurinio ugdymo programas vykdančių mokyklų 11-12 (gimnazijų III-IV) klasių mokiniams.

5. Lietuvių kalbos ir literatūros vidurinio ugdymo programą baigusiems mokiniams lietuvių kalbos brandos egzaminas yra privalomas.

6. Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas (toliau – brandos egzaminas) yra dviejų tipų: valstybinis ir mokyklinis:

6.1.   Lietuvių kalbos ir literatūros valstybinis brandos egzaminas (toliau – valstybinis brandos egzaminas) rengiamas remiantis Bendrosios programos išplėstiniu kursu ir atitinka išplėstinio kurso pasiekimų lygio reikalavimus;

6.2.   Lietuvių kalbos ir literatūros mokyklinis brandos egzaminas (toliau – mokyklinis brandos egzaminas) rengiamas remiantis Bendrosios programos bendruoju kursu ir atitinka bendrojo kurso pasiekimų reikalavimus.

II. EGZAMINO TIKSLAI

7. Brandos egzamino tikslai:

7.1.    įvertinti mokinių bendrąjį raštingumą – gebėjimus sukurti rišlų argumentuotą tekstą laikantis taisyklingos kalbos reikalavimų;

7.2.    įvertinti mokinių gebėjimus remtis lietuvių kalbos ir literatūros programos žiniomis ir kultūrine patirtimi;

7.3.    įvertinti bendruosius mokinių gebėjimus spręsti problemas, analizuoti, interpretuoti, vertinti;

7.4.    įvertintus mokinių pasiekimus palyginti su nustatytais standartais;

7.5.    sudaryti galimybes mokykloms ir kitiems socialiniams partneriams analizuoti lietuvių kalbos ir literatūros mokymo(si) veiksmingumą.

■        komponuoja tekstą, siekdamas teksto rišlumo ir vientisumo, turinio ir raiškos dermės;

■       tinkamai cituoja ir perfrazuoja.

8.3. Gebėjimą spręsti problemas, analizuoti, interpretuoti, vertinti mokinys parodo, kai:

■        formuluoja ir pagrindžia tezę; nuosekliai plėtoja mintis, tikslingai ir tinkamai paremdamas jas grožine literatūra, kitais kultūros tekstais;

■        analizuoja ir vertina literatūros kūrinio turinį, raišką, meninį savitumą; lygina jį su kitais kūriniais;

■        pagrindžia nagrinėjamo kūrinio santykį su kontekstu (biografiniu / kultūriniu istoriniu / meniniu);

■        argumentuotai išreiškia savo požiūrį; jeigu reikia, polemizuoja remdamasis literatūros ir kultūros pavyzdžiais;

■        nagrinėja, atrenka, tinkamai sieja ir apibendrina informaciją.

9. Mokyklinio ir valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros egzamino reikalavimai vertinamiems mokinių pasiekimams nurodyti programos 1 priede.

IV. EGZAMINO UŽDUOTIES POBŪDIS

10. Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą sudaro rašinys, t. y. atvirojo tipo integruota užduotis, kurią atlikdamas mokinys parodo: kultūrinę brandą; analizės, sintezės, klasifikavimo, apibendrinimo, vertinimo, problemų sprendimo ir argumentavimo gebėjimus; kalbos vartojimo efektyvumą ir raštingumą.

11. Ir valstybiniam, ir mokykliniam brandos egzaminui pateikiama po keturias rašymo užduotis – dvi samprotaujamojo tipo rašinio ir dvi literatūrinio rašinio:

11.1.    samprotavimo objektas – problema; tikslas – išsiaiškinti (išspręsti) problemą;

11.2.   literatūrinio rašinio objektas – literatūra; tikslas – pateikta tema interpretuoti literatūros kūrinį(-ius);

11.3.   mokinys renkasi vieną iš keturių užduočių.

12. Valstybiniam brandos egzaminui pateikiamos tokios užduotys:

12.1.   Parašyti samprotavimo rašinį:

12.1.1.   pateikiamos dvi problemiškai suformuluotos temos iš Bendrosios programos išplėstiniame kurse nagrinėjamų kūrinių tematikos;

12.1.2.   rašant privalu remtis tinkamu kontekstu, jį siejant su vieno iš nurodytų trijų privalomų programinių lietuvių autorių kūryba; be to, galima remtis ir kitais savo nuožiūra pasirinktais programiniais[I] autoriais.

12.2.   Parašyti literatūrinį rašinį:

12.2.1.   pateikiamos dvi temos, reikalaujančios platesnio ir problemiškesnio literatūros svarstymo;

12.2.2.   privalu rašyti mažiausiai apie du kūrinius: vieną pasirinkti iš nurodytų trijų privalomų programinių lietuvių autorių kūrinių, kitą pasirinkti savo nuožiūra iš to paties ar kito lietuvių autoriaus kūrybos; sieti su kultūriniu istoriniu, biografiniu ar meniniu kontekstu.

13. Mokykliniam brandos egzaminui pateikiamos tokios rašymo užduotys: 13.1. Parašyti samprotavimo rašinį:

13.1.1.   pateikiamos dvi problemiškai suformuluotos temos iš Bendrosios programos bendrajame kurse nagrinėjamų kūrinių tematikos;

13.1.2.   pateikiami trys nukreipiamieji klausimai;

13.1.3.   rašant privalu remtis tinkamu kontekstu jį siejant su pasirinktu privalomos literatūros kūriniu; kūrinį galima pasirinkti iš pateikto prie temos sąrašo; galima remtis ir asmenine skaitymo patirtimi.

13.2. Parašyti literatūrinį rašinį:

13.2.1.   pateikiamos dvi temos, reikalaujančios literatūros kūrinio aptarimo;

13.2.2.   pateikiami trys nukreipiamieji klausimai;

13.2.3.   privalu rašyti apie vieną iš nurodytų keturių privalomų bendrajam kursui lietuvių autorių kūrinių; galima jį sieti ir su kitais laisvai pasirinktais lietuvių autorių kūriniais.

14. Brandos egzamino metu mokiniams leidžiama naudotis norminamaisiais lietuvių kalbos žodynais ir dvikalbiais žodynais.

15. Orientacinė rašinio apimtis: valstybinio brandos egzamino – 500-600 žodžių; mokyklinio brandos egzamino – 350-400 žodžių.

16. Orientacinė egzamino trukmė: valstybinio brandos egzamino – 4 val.; mokyklinio brandos egzamino – 3 val.

V. EGZAMINO VERTINIMAS

16.1.   Valstybinio brandos egzamino vertinimas yra kriterinis. Mokinio darbas pagal valstybinio brandos egzamino vertinimo instrukcijoje pateiktas vertinimo normas įvertinamas taškais, kurių suma priskiriama atitinkamam balui pagal nustatytus kriterijus.

16.2.   Kriteriniam vertinimui naudojama 7 teigiamų balų skalė, kurioje nustatyti trys lygiai – žemiausias (I), vidurinis (II) ir aukščiausias (III). Kriterinio vertinimo skalė pateikiama 1 lentelėje.

1 lentelė. Kriterinio vertinimo skalė

Lygis Balai Apibrėžimas
III 10 Ypatingai – išsiskirianti atliktis, atitinkanti III lygio kriterijus
II 9 Puikiai
8 Labai gerai
7 Gerai – atliktis, tiesiogiai atitinkanti II lygio kriterijus
I 6 Vidutiniškai
5 Patenkinamai
4 Silpnai – atliktis, tiesiogiai atitinkanti I lygio kriterijus
0 - Nepatenkinamai – atliktis, neatitinkanti I lygio kriterijų

16.2.1. Kiekvienas lygis yra apibrėžiamas trim aspektais – turinio, kalbos taisyklingumo ir teksto raiškos (žr. 2 priedo 4 lentelę). 16.3. Kad išlaikytų valstybinį brandos egzaminą, mokinys turi surinkti ne mažiau kaip 30 proc. galimų surinkti taškų.

17. Laikant mokyklinį brandos egzaminą mokinio darbas pagal mokyklinio brandos egzamino vertinimo instrukcijoje pateiktas vertinimo normas įvertinamas taškais. Egzamino įvertinimas – pažymys – parašomas pagal taškų ir pažymių atitikmenų lentelę.

18. Valstybinio ir mokyklinio brandos egzamino teksto rašymo užduoties turinio sritys – rašinio turinys, kalbos taisyklingumas ir teksto raiška:

18.1.   Rašinio turinio vertinimo kriterijai:

18.1.1.    Samprotavimo rašinio turinio vertinimo kriterijai:

• problemos analizė (bendri gebėjimai kryptingai analizuoti, argumentuoti, vertinti, pagrįstai apibendrinti);

■        rėmimasis literatūra ir kontekstu (gebėjimas paremti teiginius tinkama kūrinio ir jo konteksto medžiaga).

18.1.2.   Literatūrinio rašinio turinio vertinimo kriterijai:

■        temos plėtotė;

■        literatūros kūrinio(-ių) interpretavimas ir siejimas su kontekstu.

18.2.   Kalbos taisyklingumo vertinimo kriterijai:

■        kalbos vartojimas (gramatika ir leksika);

■       raštingumas (rašyba ir skyryba). 18.3. Teksto raiškos vertinimo kriterijai:

■        kalbinė raiška (kalbos aiškumas, logiškumas, tinkamumas, sklandumas, turtingumas, glaustumas);

■        teksto struktūra (tinkamos struktūrinių dalių proporcijos, pagrįstas teksto skaidymas pastraipomis, nuoseklumas).

os

19. Kiek procentų tenka kiekvienai egzamino užduoties turinio sričiai ir atitinkamam kriterijui, nusako vertinimo proporcijos (žr. 2 lentelę).

2 lentelė. Vertinimo proporcijos

UŽDUOTIES TURINIO SRITYS GEBĖJIMŲ VERTINIMO KRITERIJAI PROCENTAI
I. Rašinio turinys Problemos analizė / Temos plėtotė 40
Rėmimasis literatūra, kontekstu / literatūros kūrinių interpretavimas, siejimas su kontekstu
II. Kalbos taisyklingumas Gramatika ir leksika 40
Rašyba ir skyryba
III. Teksto raiška Kalbinė raiška (stilius) 20
Teksto struktūra (formalioji)
Iš viso 100

21. Rašinių turinio, kalbos taisyklingumo ir teksto raiškos vertinimo kriterijų aprašai yra pateikiami programos 2 priedo 1, 2, 3 lentelėse:

21.1.    Samprotavimo rašinio ir literatūrinio rašinio turinys vertinamas kartu su giliąja rašinio struktūra (žr. 2 priedo 1 lentelę);

21.2.    Paviršinė (formalioji) struktūra vertinama kaip teksto raiškos dalis (žr. 2 priedo 3 lentelę).

21.3.    Vertinant samprotavimo rašinio ir literatūrinio rašinio turinį, skiriamas santykinis ir absoliutus turinio nulis („0″):

21.3.1.    santykiniu nuliu abu turinio kriterijai vertinami tada, kai mokiniui nepavyko atlikti užduoties, nors akivaizdu, kad jis stengėsi tai padaryti; rašinys vertinamas toliau pagal kitus kriterijus;

21.3.2.    absoliutus turinio nulis rašomas tada, kai mokinys neatliko užduoties, nesirėmė nė vienu iš nurodytų autorių, parašė rašinį ne ta tema arba parašė mažiau negu pusę reikalaujamos apimties; rašinys toliau pagal kitus kriterijus nevertinamas.

22. Kalbos taisyklingumo kriterijų aprašas kandidatų iš mokyklų tautinės mažumos mokomąja kalba darbams vertinti pereinamuoju laikotarpiu yra nustatomas pagal Nacionalinio egzaminų centro tyrimų duomenis ir skelbiamas svetainėje www.nec.lt iki 2013 m., 2014 m. ir 2015 m. sausio 15 d.

Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminų programos 1 priedas

EGZAMINO REIKALAVIMAI

Lentelė. Minimalūs egzamino reikalavimai

MINIMALŪS REIKALAVIMAI IŠLAIKYTI MOKYKLINĮ BRANDOS EGZAMINĄ

MINIMALŪS REIKALAVIMAI IŠLAIKYTI VALSTYBINĮ BRANDOS EGZAMINĄ
I. GEBĖJIMAI ANALIZUOTI PROBLEMĄ IR PLĖTOTI TEMĄ
1.1. Formuluoti tezę, ją pagrįsti, komponuoti tekstą.
1.2. Laikytis tezės formulavimo ir pagrindimo reikalavimų.

1.3. Atskleisti temą remiantis literatūra.

1.3. Paremti mintis grožine literatūra, kitais kultūros tekstais.
1.4. Taikyti pagrindines argumentavimo taisykles.
1.5. Nuosekliai plėtoti mintis, išreikšti savo požiūrį.
II. GEBĖJIMAI REMTIS LIT ERATŪRA, INTERPRETUOTI KŪRINĮ
2.1. Apibūdinti vieną iš 4 nurodytų privalomų bendrajam kursui autorių kūrinių. 2.1. Apibūdinti ir vertinti vieną iš 3 nurodytų privalomų išplėstiniam kursui lietuvių autorių kūrinių.
2.2. Interpretuoti kūrinio turinį. 2.2. Interpretuoti ir argumentuotai vertinti kūrinį turinio ir raiškos požiūriu.
2.3. Atskleisti kūrinio reikšmes siejant jas su pasirinktu kontekstu.
2.4. Nurodyti literatūros rūšį. 2.4. Tinkamai vartoti pagrindines epinio, lyrikos ir dramos kūrinio raiškos sąvokas.
III. GEBĖJIMAI REMTIS BIOGRAFINIU, KULTŪRINIU ISTORINIU, MENINIU KONTEKSTU
3.1. Apibūdinti aptariamo kūrinio kontekstą (biografinį / kultūrinį istorinį). 3.1. Aptarti kūrinio sąsajas su kontekstu (biografiniu / kultūriniu istoriniu / meniniu).
3.2. Atpažinti ir įvertinti literatūroje svarbiausius lietuvių ir visuotinės kultūros reiškinius.
IV. GEBĖJIMAI VARTOTI KALBĄ
4.1. Laikytis bendrinės kalbos (leksikos, gramatikos) normų reikalavimų.
4.2. Taisyklingai rašyti taikant pagrindines rašybos ir skyrybos taisykles. 4.2. Taisyklingai rašyti remiantis kalbos sistemos išmanymu.
V. GEBĖJE VIAI KURTI TEKSTĄ
5.1. Kurti aiškų, rišlų ir vientisą tekstą laikantis bendrųjų rašinio struktūros reikalavimų.
5.2. Siekti turinio ir raiškos dermės.
5.3. Pasirinkti tinkamą ir tikslią raišką pagal kuriamo teksto tikslą, stilių ir žanrą.
5.4. Siekti įtaigumo pasitelkiant retorikos priemones.
5.5. Taikyti citavimo ir perfrazavimo taisykles.

Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminų programos 2 priedas

LIETUVIŲ KALBOS IR LITERATŪROS BRANDOS EGZAMINO VERTINIMAS

_____________________________________________________ 1 lentelė. Rašinių turinio vertinimas

TURINIO VERTINIMO KRITERIJAI VERTINIMO ASPEKTAI
SAMPROTAVIMO RASINYS
PROBLEMOS ANALIZĖ Problemos supratimas (ar autorius gerai suvokia problemos esmę; ar problema aiškiai suformuluota ir nuosekliai svarstoma; ar įžanga kryptinga, ar išvados pagrįstos). Argumentavimas (ar teiginiai išsamiai pagrindžiami; ar visi argumentai tinkami ir svarūs). Rašančiojo pozicija (ar tekstas rodo gebėjimus analizuoti ir apibendrinti; ar samprotavimas savarankiškas ir įtikinamas; ar rašančiojo pozicija aiški).
RĖMIMASIS LITERATŪRA IR KONTEKSTU Kūrinio supratimas ir gebėjimas jį vertinti (ar samprotaujama remiantis tinkamu kontekstu, nurodytais programiniais kūriniais; ar rėmimasis literatūra pagrindžia teiginius (ar teiginiai paremiami tinkama kūrinio ir konteksto medžiaga, ar tai neprieštarauja kūrinio prasmei). Ar tinkamai vartojamos literatūrologijos sąvokos.
LITERATŪRINIS RASINYS
TEMOS PLĖTOTĖ Temos supratimas (ar autorius gerai suvokia temą; ar pagrindinė mintis aiškiai suformuluota ir kryptingai, nuosekliai plėtojama; ar įžanga kryptinga, ar išvados pagrįstos). Argumentavimas (ar teiginiai išsamiai pagrindžiami savarankiška ir įtikinama kūrinių interpretacija).Rašančiojo pozicija (ar tekstas rodo gebėjimus analizuoti ir apibendrinti; ar aiški rašančiojo pozicija).
LITERATŪROSKŪRINIOINTERPRETAVIMAS IR

RĖMIMASIS

KONTEKSTU

Kūrinio interpretavimas ir gebėjimas jį vertinti (ar interpretuojamas bent vienas iš nurodytų programinių kūrinių; ar kūriniai interpretuojami tuo aspektu, kurio reikalauja tema; ar interpretavimas ir vertinimas rodo kūrinio supratimą; ar tikslingai remiamasi kontekstais; ar pagrindžiamos kūrinių sąsajos). Ar tinkamai vartojamos literatūrologijos sąvokos.

2 lentelė. Rašinių kalbos taisyklingumo vertinimas

KALBOS TAISYKLINGUMO VERTINIMO KRITERIJAI

VERTINIMO ASPEKTAI

KALBOS VARTOJIMAS

Ar laikomasi leksikos normų;ar vartojamos taisyklingos gramatinės formos ir konstrukcijos.
RAŠTINGUMAS Ar laikomasi rašybos taisyklių; ar laikomasi skyrybos taisyklių.

3 lentelė. Rašinių raiškos vertinimas

TEKSTO RAIŠKOS VERTINIMO KRITERIJAI VERTINIMO ASPEKTAI
KALBINĖ RAIŠKA Ar rašoma aiškiai, logiškai, glaustai ir sklandžiai; ar raiška yra tinkamo funkcinio stiliaus; ar žodynas tikslus ir turtingas; ar sintaksinė sandara tinkama ir įvairi.
TEKSTO STRUKTŪRA Ar teksto struktūrinių dalių proporcijos tinkamos; ar teksto skaidymas pastraipomis pagrįstas;ar tekstas rašomas nuosekliai – ar nėra nemotyvuotų minties šuolių, nereikalingų pasikartojimų.

4 lentelė. Kriterinio vertinimo lygiai

LYGIAI (balai)

A P I B E N D R I N T A S K R I T E R I J Ų A P R A S A S

RASINIO TURINIO LYGIS

KALBOS TAISYKLINGUMAS

TEKSTO RAISKA

III (10) Tema puikiai suvokta, tekstas nuo pradžios iki galo rodo išskirtinius gebėjimus analizuoti ir apibendrinti. Išanalizuoti svarbiausi problemos / temos aspektai ir jų sąsajos. Tezė atskleista išsamiai – nuo bendro pobūdžio teiginių iki konkrečių detalių (arba atvirkščiai). Pasirinkta tinkama struktūra turiniui perteikti. Teksto struktūra logiška: įžanga kryptinga, išvados pagrįstos; dėmesys sutelktas į tezės įrodymą; išlaikomas tinkamas idėjų ir pagrindimo balansas; nėra nereikalingos informacijos. Rašančiojo požiūris aiškus, esmingai pagrįstas, įtikinamas; kur dera, pristatoma kitokia nuomonė ir su ja polemizuojama, ieškoma tiesos. Demonstruojamas savo įrodymų pranašumas, bet neperdedant. Puikiai suprantamos kūrinių idėjos, nepriekaištingai interpretuojama. Pagrįstai remiamasi reikalingu kontekstu. Argumentavimas įspūdingas, jį sunku atremti. Puikiai vartojama bendrinė lietuvių kalba (gramatikos ir leksikos požiūriu kalba taisyklinga ir tinkama). Tekstas parašytas be klaidų, gali pasitaikyti tik vienas kitas nežymus trūkumas (riktas arba neabejotina atlikties klaida). Rašoma aiškiai, sklandžiai, tiksliai, glaustai. Santykiams tarp minčių išreikšti tinkamai vartojama kalbos struktūrų įvairovė.Tekstas stilistiškai vientisas, subtiliai organizuotas. Tinkamai ir efektyviai parenkama leksika. Raiška atitinka rašymo situaciją ir žanrą. Idėjos gali būti perteikiamos kūrybiškai, jų raiška originali. Kur dera, pateikiama įtikinamų analogijų minčiai suprasti, efektyviai vartojama metaforinė kalba.
II(7, 8, 9) Tema suvokta, tekstas aiškus, rodo gebėjimus analizuoti ir apibendrinti, tačiau temos plėtotė kukli. Aptarti svarbiausi problemos / temos aspektai. Pasirinkta tinkama struktūra turiniui perteikti. Pagrindinė mintis aiški, svarbiausi teiginiai išskiriami. Pagrindimas tinkamas, bet ne visada svarus. Samprotaujama teisingai, tačiau apibendrintai. Praleidžiami svarbūs niuansai ir / arba daugiau dėmesio skiriama antraeiliams dalykams. Gali būti pristatoma kitokia nuomonė, bet ji tik paviršutiniškai įvertinama, neieškoma tiesos. Kūrinių idėjos suprantamos ir interpretuojamos. Pakankamai tikslingai remiamasi kontekstu. Išvados iš esmės pagrįstos, rašančiojo požiūris aiškus. Patvirtinama tai, kas žinoma iš vadovėlio. Bendrinė lietuvių kalba vartojama daugiausia tinkamai ir taisyklingai. Gali pasitaikyti gramatikos ir / ar leksikos, rašybos ir / ar skyrybos klaidų, tačiau jos nekenkia teksto aiškumui. Rašoma aiškiai, tiksliai. Santykiams tarp minčių išreikšti vartojamos įvairios sintaksinės struktūros. Tinkamai parenkama leksika. Raiška atitinka rašymo situaciją ir žanrą.
I(4, 5, 6) Tema iš esmės suvokta, tačiau tekstui trūksta aiškumo. Gali būti praleidžiama esmė arba pagrindžiami ne visi teiginiai. Daromos ne visai pagrįstos išvados. Retai aiškinamos priežastys. Įrodymai pateikiami miglotai, pavyzdžiai abejotini. Nepajėgiama rasti svarių argumentų. Ignoruojamas arba paviršutiniškai įvertinamas akivaizdus alternatyvus požiūris. Kartojama, kad būtų užpildyta samprotavimo erdvė, bet mintys neišplėtojamos. Mąstymas seklus, paviršutiniškas, daug nereikalingų smulkmenų / nukrypimų. Kūriniai bandomi interpretuoti, bet trūksta žinių. Kontekstas aptartas, bet ne visada tikslingai juo remiamasi. Bendrinė lietuvių kalba vartojama ne visai tinkamai ir taisyklingai. Gramatikos ir / ar leksikos klaidos, rašybos ir /ar skyrybos problemos apsunkina teksto suvokimą. Rašoma ne visai aiškiai. Pasitaiko tikslumo, glaustumo trūkumų. Žodynas ribotas. Sakinių sandara mažai įvairuoja.Raiška iš esmės atitinka rašymo situaciją ir žanrą.

III. MOKINIŲ GEBĖJIMŲ GRUPĖS

8. Ugdydamiesi komunikavimo lietuvių kalba ir literatūrinę (kultūrinę) kompetencijas, mokiniai įgyja žinių ir gebėjimų, kurie pagal sudėtingumo lygį skirstomi į šias grupes: žinios ir supratimas; žinių ir gebėjimų taikymas; problemų sprendimas, analizavimas, interpretavimas, vertinimas. Toliau pateikiamas apibendrintas paaiškinimas, kaip šios gebėjimų grupės atsiskleidžia mokiniui kuriant rašytinį tekstą.

8.1.   Dalyko žinias ir supratimą mokinys parodo, kai:

■        aptaria nurodytų autorių kūrinius, kultūrinį istorinį, biografinį ar meninį kontekstą;

■        paaiškina svarbiausius lietuvių literatūros ir kultūros reiškinius;

■        pateikia pavyzdžių iš programoje nagrinėtų laikotarpių literatūros ir istorinio kultūrinio konteksto;

■        aptaria, kuo (ar) aktualūs nurodytų autorių kūriniai;

■        tinkamai vartoja literatūrologijos sąvokas.

8.2.   Dalyko žinias ir gebėjimus mokinys taiko, kai:

■        vartoja tinkamos reikšmės žodžius, tinkamas gramatines formas ir konstrukcijas;

■        taisyklingai rašo, laikydamasis bendrinės kalbos normų reikalavimų;


[I] Programiniai autoriai – Vidurinio ugdymo bendrojoje programoje nurodyti privalomi ir kontekstiniai autoriai.

About these ads

  1. Parašykite komentarą

Parašykite komentarą

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

Sekti

Gaukite kiekvieną naują įrašą į savo dėžutę.

Prisijunkite prie kitų 927 pasekėjų

%d bloggers like this: