Archive for category Retorika
Retorika-kalbėjimo menas
Parašė mokovas. Kategorija I kursas (11 klasė). Kalba, Pamokos, Retorika. 2010/12/21
Retorika (gr. rhetorike – iškalbos menas) – tai monologinio kalbėjimo menas, jo teorija ir praktika. Klausymo f-jos 1. Informacijos suvokimas. 2. Empatija (gr. jaučiąs vidų). 3. Kritiškumas. 4. Pripažinimas. Klausymosi etapai: 1. Priėmimas. 2. Dėmesingumas. 3. Supratimas. 4. Interpretacija. Rengdamiesi kalbai pirmiausia pagrįskime rengimosi svarbą. Rengdamiesi kalbai turime pasirinkti temą. Kaip rasti temą savo kalbai: [...]
Rengimasis kalbai
Parašė mokovas. Kategorija I kursas (11 klasė). Kalba, Pamokos, Retorika. 2010/10/06
RENGIMASIS KALBAI Prieš renkantis temą reikėtų įsitikinti, ar tema atitinka jūsų pasirengimą, psichologines savybes, moralinius, politinius nusistatymus. Temą vertą trumpai, šmaikščiai formuluoti. Ji turi signalizuoti, atkreipti dėmesį, būti lengvai įsimenama, sudominti, įžiebti norą ta tema daugiau sužinoti. Per daug ilgi ir teoriški pavadinimai atbaido. Kiekvienai kalbai reikia rengtis iš anksto. Visų pirma gerai apmąstyti visą [...]
Oratoriaus kalbos kultūra
Parašė mokovas. Kategorija I kursas (11 klasė). Kalba, Pamokos, Retorika. 2010/10/06
ORATORIAUS KALBOS KULTŪRA Kiekviena kultūringa visuomenė rūpinasi savo gimtąja kalba, jos informaciniu efektyvumu ir tobulumu. Kiekvienas klausytojas nori girdėti tik logišką, tikslią, taisyklingą kalbą. Dabar visuotinai vartojama lietuvių bendrinė kalba yra bendra visų lietuvių komunikacinė priemonė. Žodžio kultūra parodo ir žmogaus dvasios kultūrą. Elementariausias kalbos kultūros reikalavimas yra besąlygiškas kalbos normų laikymasis. Visa, kas visuotinai [...]
Iškalbos menas
Parašė mokovas. Kategorija I kursas (11 klasė). Kalba, Pamokos, Retorika. 2010/10/06
IŠKALBOS MENAS VIEŠŲJŲ KALBŲ SKIRSTYMAS Viešųjų kalbų paskirtis, turinys ir forma lėmė kalbų klasifikavimą. Vienose kalbose aptariamos politinio gyvenimo sritys, kitose dominuoja buities, moralinės problemos, trečiųjų paskirtis- teisiniai svarstymai. Vienų kalbų tikslas priimti sprendimus ir juos praktiškai įgyvendinti, kitos kalbos turi grynai pažintinį pobūdį, siekia teorinių apibendrinimų, dar kitais atvejais kalbėtojui svarbu tik informuoti, paliekant [...]









































