Rašybos pagrindai. Balsių rašymas

****************************************

RAŠYBOS PAGRINDAI. Balsių rašymas

I ir  Y, U ir Ū rašyba žodžių galūnėse ir kamiene, veiksmažodžių būsimajame laike ir įvairiose žodžio dalyse

****************************************

I. Y rašoma žodžių galūnėse: – Daiktavardžių vyriškosios giminės vienaskaitos vardininke (arklys, gaidys) ir visada vietininke (arklyje, gaidyje), šauksmininke (arkly, gaidy) arba tik vietininke (brolyje, medyje) ir jo sutrumpėjusiose formose ( medy, kvaily).

– Daiktavardžių moteriškosios giminės vienaskaitos vietininke (antyje, tošyje, širdyje, ausyje, dantyje) bei daugiskaitos vardininke (antys, tošys, širdys, ausys, dantys) ir vietininke (antyse, tošyse, širdyse, ausyse, dantyse).

– Daugiskaitinių daiktavardžių (= žodžių, turinčių tik daugiskaitą) daugiskaitos vardininke (durys), vietininke (duryse) ir šauksmininke (durys).

– Daiktavardžių vyriškosios giminės daugiskaitos vardininke, jei vienaskaitos kilmininke –s su priesaga –en– (vandens-vandenys, skiemens-skiemenys, šunys), vienaskaitos ir daugiskaitos vietininke (vandenyje-vandenyse, skiemenyje-skiemenyse, šunyje-šunyse).

– Daiktavardžių moteriškosios giminės vienaskaitos ir daugiskaitos vietininke, jei vienaskaitos kilmininke –s su priesaga –er– (seseryje-seseryse, dukteryje-dukteryse).

– Daugiskaitinių daiktavardžių daugiskaitos vardininke (sėmenys) ir vietininke (sėmenyse).

– Veikiamųjų įvardžiuotinių visų laikų dalyvių vyriškosios giminės vienaskaitos vardininke (dirbantysis, dirbusysis, dirbdavusysis, dirbsiantysis; rašantysis, augantysis, buvusysis), o paprastųjų dalyvių tik esamojo (dirbantys) ir būsimojo (dirbsiantys, augsiantys) laiko daugiskaitos vardininke.

– Kai kurių asmeninių įvardžių vienaskaitos ir daugiskaitos vietininke (manyje-mumyse, tavyje, jumyse).

II. Y rašoma žodžių šaknyse: – Tik kai kurių įsidėmėtinų veiksmažodžių būsimojo laiko trečiajame asmenyje ir jų sangrąžinėse formose: vyti-vys, vysis; dygti-dygs; matyti-matys; kaišyti-kaišys.

– Būsimojo laiko pirmasis ir antrasis asmuo visada turi bendraties kamieno balsę: blykšti-blykšiu, blykšti; matyti-matysiu, matysi.

Kai kurių veiksmažodžių tiesioginės nuosakos esamojo laiko vienaskaitos ir daugiskaitos asmenyje: gyju-gyji-gyja ;gyjame-gyjate-gyja.

Kai kurių veiksmažodžių tariamosios nuosakos vienaskaitos ir daugiskaitos asmenyje: gyčiau-gytum-gytų; gytume-gytute-gytų.

Ilgoji balsė kai kuriuose sudurtiniuose žodžiuose: dailyraštis, septynmetis, žvyrduobė.

III. Y rašoma veiksmažodžių liepiamosios nuosakos vienaskaitos ir daugiskaitos antrajame asmenyje (priesagose): rašyti-rašyk, rašykime; skaityti-skaityk, skaitykime.
IV. I rašoma galūnėse: – Daiktavardžių vyriškosios giminės vienaskaitos vardininko ir šauksmininko nekirčiuotose galūnėse: brolis-broli, medis-medi.

– Daiktavardžių moteriškosios giminės daugiskaitos galininko nekirčiuotose galūnėse: antis, tošis.

– Daiktavardžių moteriškosios giminės daugiskaitos galininko nekirčiuotose galūnėse: seseris, dukteris, širdis.

– Daiktavardžių vyriškosios giminės daugiskaitos galininko kirčiuotose galūnėse: šunis.

– Paprastųjų, aukštesniojo ir aukštėlesniojo laipsnio būdvardžių daugiskaitos vardininko kirčiuotose galūnėse: geri-geresni,gerėlesni; balti-baltesni; žali-žalesni; dideli-didesni.

Veikiamųjų dalyvių vyriškosios giminės esamojo ir būsimojo laiko vienaskaitos vardininke: dirbantis (dirbąs), dirbsiantis (dirbsiąs).

Kai kurių veiksmažodžių būsimojo laiko trečiajame asmenyje: lyti-lis, gyti-gis, bristi-bris. IŠIMTIS. Vyti-vys.

– Būsimojo laiko pirmasis ir antrasis asmuo visada turi bendraties kamieno balsę: lipti-lipsiu, lipsi.

Trumpoji balsė kai kuriuose sudurtiniuose žodžiuose: akimirka, pipirmedis.

V. Ū rašoma žodžių šaknyse: – Tik kai kurių įsidėmėtinų veiksmažodžių būsimojo laiko trečiajame asmenyje ir jų sangrąžinėse formose: siūti-siūs, siūsis; dūkti-dūks; rūgti-rūgs.

– Būsimojo laiko pirmasis ir antrasis asmuo visada turi bendraties kamieno balsę: būti-būsiu.

– Ilgoji balsė kai kuriuose sudurtiniuose žodžiuose (galvūgalis, dūmtraukis, perkūnsargis, sūrmaišis).

– Veiksmažodžio „būti“ esamojo laiko ir būtojo dažninio laiko vienaskaitos ir daugiskaitos asmenyje: būvu-būvi-būva; būvame-būvate (būnate) – būva; būdavau-būdavai-būdavo; būdavome-būdavote-būdavo.

Veiksmažodžio „būti“ tik būsimojo laiko, tariamosios nuosakos ir liepiamosios (geidžiamosios) nuosakos vienaskaitos ir daugiskaitos pirmajame ir antrajame asmenyje: būsiu-būsi; būsime-būsite, būčiau-būtum; būtume-būtute; būkime-būk, būkite, tebūnie, tegu būva, tegul būna, tačiau trečiajame asmenyje – bus, tegul bus, o tariamosios nuosakos trečiajame asmenyje – būtų.

Kai kuriuose asmeniniuose įvardžiuose: jūsų, mūsų.

VI. Ū rašoma žodžių galūnėse: – Daiktavardžių bei paprastųjų būdvardžių vyriškosios giminės daugiskaitos vardininke ir šauksmininke (sūnūs, medūs, lietūs; gražūs, saldūs, aiškūs).

– Kai kuriuose asmeniniuose įvardžiuose: jūs.

VII. U rašoma galūnėse:

– Daiktavardžių ir būdvardžių vyriškosios giminės vienaskaitos vardininke: sūnus, lietus, vaisius; gražus, saldus.

– Daiktavardžių ir būdvardžių, skaitvardžių ir įvardžių vyriškosios giminės vienaskaitos įnagininke ir daugiskaitos galininke: lauku, akmeniu, baltu, gražiu, šimtu,kitu; peilius, baltus, gražius, šimtus, kitus.

Kai kurių veiksmažodžių būsimojo laiko trečiajame asmenyje: džiūti-džius, būti-bus, brukti-bruks. IŠIMTIS. Siūti-siūs.

Trumpoji balsė kai kuriuose sudurtiniuose žodžiuose: vidudienis, viduržiemis.

 

1 užduotis. Įrašykite praleistas raides žodžių kamiene.

1. Išklausęs jo, si__vėjas apsiėmė pasi__ti drabužį. 2. Čiulbėjo nukl__dę paukščiai. 3. M__lžiniška __upė atrodė t__li ir rami. 4. Kažkur pamiškėje vis k__kuoja geg__tė, taip neramiai, skaudžiai, l__g sk__sdamasi ar dejuodama. 5. Ap__tuštėje patalpoje sėdėjo keliolika žmonių. 6. Kai anksti pak__lęs atsk__bėjau prie upės, joje plaukė tirštas __žas. 7. Baimė sukl__sti yra pagr__ndinis visų klaidų šaltinis. 8. Dailin__nkui, k__riančiam naujausių mokslo ir techn__kos atrad__mų tematika, gal ir neb__tina sm__lkiai ž__noti visas vaizduojamas sr__tis, tačiau b__tina suprasti mašinos ir moksl__nio rezultato social__nę prasmę, gerai paž__nti šioje sr__tyje dirbantį žmogų. 9. Biči__lių sant__kiai reiškėsi visapusiška ab__puse pagalba, nuoširdumu, pasit__kėjimu. 10. Bitės išm__rdavusios arba užlipd__davusios sk__lę prie laktelės ir užtrokšdavusios. 11. Dabar kn__gr__šyklą užgri__vo naujas ir skubus užsak__mas. 12. Sigitas išlenda iš kr__mo, bet art__n neina. 13. Didži__lis darbas m__s visų dar laukia. 14. Anksti tą r__tą pak__lo Juras, dar su tamsa. 15. Romano ir ap__sakos raidoje išr__škėjo naujos __patybės. 16. S__pasi m__sų siaur__tė valtelė. 17. Jeigu pasi__site mane, iš to jokios naudos neb__s. 18. Mums __pač r__pėjo išv__ka. 19. Jurgis r__žosi __šsikelti iš Varkalių tuojau pat. 20. Kai __šėjo jaunimas į gal__laukę, __sidrąsino ir pag__vėjo net ir labiausiai nedrąsūs.

2 užduotis. Parinkite žodžių su juodžiau išspausdintų žodžių priesagomis.

Pušynas, lėktuvas, pasiūlymas, skaityti, lesykla, virtuvė, skersinis, laistytuvas, laukininkystė, metimas.

P a v y z d y s. Teisybė – galybė, ramybė, dorybė, …

 

3 užduotis. Įrašykite praleistas raides (I ir y, u ir ū rašyba žodžių kamiene).

1. Valstietis prit__pė ir abiem delnais, lyg laimindamas, ėmė glost__ti smulkiai sup__rentus dirvos grumstus. 2. Skolintas gr__das neskalsus. 3. Mieste buvo karšta, tri__kšm__nga. 4. Visi suži__ro į tą p__sę. 5. Kas tau si__s korespondentus tokiu metu. 6. Akmuo m__nkštai šleptelėjo į egl__šakius. 7. Vakaruose r__seno saulėl__dis – skaudžiai raudonas, kaip paprastai b__na prieš vėjuotą dieną. 8. Ta diena mums buvo __patinga. 9. Tokios maišt__ngos išsivadav__mo problematikos ir nesutramdomos vid__nės __tampos neturėjo nei prancūzų, nei lenkų simbol__zmas. 10. Tirštas r__kas pl__to po lomą ir ėmė glėb__n pievos vidur__je sukrautas kelias kupetas šieno, kr__mokšnius, net žema__gius medžius ėmė, pal__kdamos birželio nakties dangui tik aukšt__tines šakas ir karp__tas virš__nes.

4 užduotis. Suskliaustuosius žodžius parašykite reikiamu linksniu (I ir y, u ir ū rašyba žodžių galūnėse).

1. Visi žmonės jai buvo mieli ir (brangus)____________. 2. (Švarus)_________ buvo jų namai. 3. Abi (moteris)________ lauke beveik nebesirodė. 4. Papūtė šalti, (žvarbus)___________ vėjai, buvo jau (vėlus)__________ ruduo. 5. Išleido tėvas savo (sūnūs)__________ į platųjį pasaulį. 6. Prieš (akys)__________ driekėsi (platus)__________ slėniai. 7. (Ausys)_________ pastatę, klausomės, kas dedasi anapus kalvos. 8. Tie žodžiai buvo tokie (skaudus)__________ ir tokie (švarus)___________, jog aštresnės bausmės tikrai nebereikėjo. 9. (Sunkus debesis)_______________ pajuodę horizonte draikės. 10. (Krosnis)_________ linksmai pleškėjo malkos.

5 užduotis. Įrašykite praleistas raides (I ir y, u ir ū rašyba įvairiose žodžio dalyse).

Niekur nerasime tiek __vairių vėjų pavad__nimų, kaip Lietuvos paj__ryje. Antai Palangoje stiprus vėjas vad__namas svila, nevienodai p__čiantis – atsiuba, šiek tiek p__čiantis – čiukšta, staig__s ir greit praeinantis, pasitaikantis po vasaros karščių,- vėlungiu, staigiai k__lęsvies__lu, labai d__delis vėjas – audra. Tank__s juodi debes__s vad__nami Audros debes__mis. Pietų vėjas vad__namas m__nkštu vėju, p__čiantis iš šiaurės – atšiauriu arba žiem__niu vėju, p__čiantisšiaurr__čių – Aušros, saulės užtekėj__mo arba aušriniu vėju, r__tų vėjas – žiem__niu, pietų vėjas – ožiniu, vakarų vėjas – j__riniu, šiaur__ vakarų – suom__niu. Vėjas pradeda r__mti – gurti, lengvai p__sti – čiurkšti. Prie kranto l__žtančios bangos vad__namos gožomis.

6 užduotis. Įrašykite praleistas raides (Kompleksinis pratimas. Balsių rašymas: I-VII taisyklės).

1. Vešl__s, ting__s jau gerokai __gtelėję želmen__s dengia kol__kinius laukus. 2. Miestelio gatvėse si__buoja puš__s, kranksi pak__ldamos ir vėl nusileisdamos varnos. 3. Akmenskald__s atsisėdo, atsismaukė j__reivišką kep__rę. 4. Iš laukų gr__žo į namus pavėlavę g__vuliai, ap__linkės kaimuose lojo šun__s, ir atrodė, kad prasideda trumpa vasaros nakt__s, linksmesnė už kitas, kupina naujų r__to vilčių ir l__kesčių. 5. Nebegr__š jau vargas ir skriauda, juodos nakt__s niekad nebegr__š. 6. Išdži__s rūtos, suv__s gėlės, ištuštės darželis man. 7. T__la spengė aus__se baisiau už š__vius. 8. Sunkiai šniokšdamas, p__škuodamas, užd__sęs, spr__ngdamas d__mais ir d__sliai trinksėdamas garvež__s sudrebino žemę, pralėkė pro stotį. 9. D__delėje, dar nebaigtoje __rengti darbininkų kl__bo salėje buvo ankšta ir šilta. 10. L__g stamb__s juodi lašai, pak__bę mėl__nuose d__muose, viršum av__lio skraidė b__tės.


,

%d bloggers like this: