Jurgio Savickio novelė “Vagis“ (nagrinėjimo planas)

*******************************************************************************

Jurgio Savickio novelė „VAGIS“

*******************************************************************************

REZIUMĖ. Novelės tema lietuvių literatūroje nėra nauja – apie kaimietį, susidūrusį su arkliavagiu, dar prieš Savickį rašė Jonas Biliūnas. Tačiau nesunku pastebėti keistų, stebinančių Savickio požiūrio į šią temą bruožų: vagis čia gretinamas su kunigu, o paskui su Kristumi, kai­miečių elgesys nepamatuotai žiaurus. Dviprasmiškas ne tik vagies, bet ir svarbiausio novelės veikėjo – vaiko – paveikslas: viena vertus, jis pasielgia kilniai – išlaisvina suimtą ir kankinamą žmogų; tačiau, antra vertus, jis juk išlaisvina nusikaltėlį, apvogusį jo tėvus. Vaiko poelgis nėra aiškiai motyvuotas – greičiausiai jis impulsyvus. Toliau šiuo žmogumi vaikas nebesirūpina.

Labiausiai trikdo tai, kad pasakojamoji istorija niekur nėra aiš­kiai vertinama, skaitytojas pats turi susidaryti nuomonę, ką reiškia greitai, tiesiog kaleidoskopiškai vienas kitą keičiantys vaizdai. Jau pirmojoje novelės pastraipoje pinasi keletas „balsų“, keletas požiū­rių: „Kaip gerai turėti savo namas…“ yra nuomonė, pasakotojo priskiriama žmogui, „kuris kaip šuva išguitas po pasaulį bastos“, tačiau priskiriama netvirtai („taip gali manyti žmogus…“); tai kartu ir paties pasakotojo, ir kaimiečių, trobos savininkų, mintis. Sakinyje „Pilna troba žmonių, pančius vejančių“ jaučiama ironija – tais iš pažiūros niekuo dėtais pančiais bus prie trobos skersinio pririštas vagis, panašus į Kristų, tad savotiškai pakartotas Išganytojo nukry­žiavimas. Kūrinio vaizdų ir veiksmo daugiaprasmiškumas susitelkia frazėje: „Tėtė, sako, geras, bet kam jis taip baisiai muša vagį!“ (pa­galvokite, kieno nuomonės, požiūriai čia susiduria!) Panaši ir bai­giamoji novelės dalis: žodžiai „Jo užgimusioje šią valandą sieloje…“ iškilmingi, netgi patetiški (pakilūs, jausmingi), bet ar jie ne per daug pakilūs, turint omenyje nevienareikšmį ankstesnį personažo elgesį? Ar čia taip pat nėra ironiškos gaidos?..

Taigi nedidelis Savickio kūrinys yra atviras įvairiausioms interpreta­cijoms. Jame galima matyti ir psichologinę sceną iš vaiko brendi­mo istorijos (vaikas nepaiso šeimos, kaimo bendruomenės autoriteto, ima savarankiškai mąstyti ir spręsti), ir etinę parabolę ( kūrinys, turintis perkeltinę reikšmę) – sugautas nusikaltėlis juk vis tiek yra žmogus, savyje turintis dievišką kibirkštį (vagies sugretinimas su Kristumi); taip pat ir filosofinę užuominą apie žmogaus prigimties ir būties dviprasmiškumą (kokių „žmonių“ tarpan tapo „įrašytas“ vaikas – tų, kurie pančius veja?..). Tiek galimų interpretacijų – labai daug tokios nedidelės apimties kūriniui. Be to, meistriški, ekspresionistiškai deformuoti novelės meniniai vaizdai gali kelti estetinį pasigėrėjimą ir tada, kai skaitytojas nėra nusiteikęs gilintis į sudėtingesnę kūrinio problematiką.

„Vagyje“ atskleidžiama žmogaus brendimo, žmogiškų vertybių išbandymo, būties nevienareikšmiškumo problematika dažna ir kitose Savickio novelėse. Tik reikia nepamiršti, kad daugelis šio rašytojo kūrinių parašyti savotišku „saloniniu“ stiliumi – į rimtus dalykus žvelgiant lengvai, su šypsena. Todėl Savickio noveles ne­sunku skaityti ir kaip pramoginius tekstus, gėrintis jų puikia kalba, sąmoju, taikliomis detalėmis. Atidus skaitytojas pastebės šį tekstų daugiasluoksniškumą.

==========================================================

UŽDUOTIS. Perskaityti ir analizuoti tekstą.

GALIMI KLAUSIMAI NAGRINĖJANT APSAKYMĄ

  1. Tema, tipas.
  2. Kuo novelė novatoriška lyginant su tos pa­čios tematikos klasikų kūriniais (pasakotojo vaid­mens, pasakojimo būdo, siužeto, išraiškos prie­monių, žmogaus sampratos, psichologiškumo, problemų, vertybių požiūriais)? Kokių modernios prozos požymių pastebite?
  3. Aptarkite kompoziciją.
  4. Kodėl kūrinio laiką galima vadinti universaliu?
  5. Kokios novelės erdvės? Kuo tradiciškas, kuo savitas požiūris į jas?
  6. Kaip sugrupuoti veikėjai erdvės požiūriu? Kokios jų opozicijos? Kuris veikėjas svarbiausias, kodėl?
  7. Kokios problemos sprendžiamos? Kurios iš jų būdingos ekspresionistų kūriniams?
  8. Koks – išorinis ar vidinis – veiksmas svar­besnis? Nurodykite svarbiausius įvykius ir išgy­venimus.
  9. Kaip kinta vaiko sąmonė stebint vagį? Ko­kie modernaus kūrinio bruožai atskleidžiami šioje scenoje (tapybiškumas, asociatyvumas, netikė­tumas, paradoksalumas, detalių svarba, naujas po­žiūris į vaiko charakterį)? Kaip?
  10. Įvertinkite žmonių elgesį su vagimi. Kokia pasakotojo pozicija? Kuo ji būdinga ekspresionis­tams? Kokia žmogaus prigimtis atskleista? Koks požiūris į tradicinį elgesį?
  11. Kokį pasaulio vaizdą perteikia minėta sce­na? Kokių problemų, būdingų moderniajai prozai, įžvelgiate?
  12. Kokia vidinio veiksmo kulminacija? O išorinio? Idealizuojamas ar ironizuojamas vaiko poelgis?
  13. Kaip sprendžiami individo, asmenybės, ki­tokio žmogaus problema? Kodėl vaikas ir vagis pavadinti kankiniais?
  14. Ką reiškia „būti įrašytam žmonių tarpan“? Kaip tai paaiškina netikėtą vaiko poelgį novelės pabaigoje (abejingumą vagies likimui)?
  15. Koks požiūris į žmogaus įsitikinimus ir ver­tybes atskleidžiamas?
  16. Kokia žmogaus būties samprata? Kodėl at­sisakoma reikšti požiūrį, moralizuoti?

==========================================================


Reklama

%d bloggers like this: