Epinio ir lyrinio apsakymo palyginimas

*****************************************************************************************************************

EPINIO IR LYRINIO APSAKYMO PALYGINIMAS

*****************************************************************************************************************

APSÃKYMAS (1) – trumpo grožinės prozos kūrinio žanras; to žanro kūrinys. Dažniausiai vaizduojamas vienas gyvenimo įvykis.

 

EPINIS (SANTŪRIAI RAMUS) APSAKYMAS LYRINIS (PABRĖŽTINAI EMOCINGAS) APSAKYMAS
ŽEMAITĖ. „Marti“, „Petras Kurmelis“ JONAS BILIŪNAS. „Lazda“, „Ubagas“, „Žvaigždė“, „Brisiaus galas“, „Nemunu“, „Kliudžiau“, „Vagis“, „Keliu“
Svarbiausi apsakymo elementai Elementų epiškumas Svarbiausi apsakymo elementai Elementų lyriškumas
1. Pasakojimo būdas 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pasakojime vyrauja įvykis, išorinis konfliktas, platūs veiksmo aplinkos ir gamtos aprašymai. Jie sudaro apsakymo meninio pasaulio pamatą.  1. Pasakojimo būdas 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pasakojime vyrauja ne įvykis, ne išorinis konfliktas, ne tikrovės vaizdas, o veikėjo mintys ir išgyvenimai, jų raida. Išgyvenimų tėkmė – siužeto pamatas.Pasakojama dažniausiai pirmuoju asmeniu. Pasakotojas tiesiogiai emociškai vertina vaizduojamus dalykus. Pasakojimo tonas emocingas. Didelę reikšmę turi pasakojimo ritmas.

 

2. Veikėjai 

 

 

 

 

 

Veikėjų daug, jie įvairūs, skirtingai mato ir vertina tikrovę. Atskleidžiamas jų likimas, santykiai, temperamentas, smulkiai apibūdinama išorė, gyvenamoji aplinka. Leidžiama jiems daug veikti.  2. Veikėjai  

 

 

 

 

 

Pagrindinis dėmesys dažniausiai kreipiamas į vieno veikėjo vidinį pasaulį. Veikėjo išorė, aplinka, veiksmai vaizduojami tiek, kiek jų reikia vidiniam jo pasauliui suvokti. Svarbų vaidmenį atlieka pasakotojas. Dažnai jis būna pagrindinis veikėjas.
3. Meninė erdvė ir laikas Žmonės ir daiktai komponuojami konkrečioje, daiktiškoje erdvėje. Vaizduojamas ilgas laiko tarpas. Įvykiai dėstomi chronologiškai. 3. Meninė erdvė ir laikas Meninė erdvė kuriama labai lakoniškai, vertinama emociškai. Nėra plataus aplinkos aprašinėjimo. Veiksmo laikas trumpas, o prisiminimų laikas platus.

 

Lyriniam apsakymui, susiformavusiam XX a. pradžioje, būdingas psichologizmas, todėl toks apsakymas kartais vadinamas lyriniu psichologiniu. Naujausi mokslo atradimai keitė požiūrį į žmogų ir pasaulį (žmogus dabar traktuojamas kaip pasaulio centras, literatūra daugiau dėmesio skiria subjektyviam fakto suvokimui, gyvenimo sudėtingumui, dvasinio žmogaus pasaulio problemoms). Kurti lyrinius apsakymus rašytoją skatino jo emocingumas, jautrumas, švelnumas, gebėjimas matyti ne vien akimis, bet ir širdimi. Analizuojant J. Biliūno kūrinius, aptariama:

1. Pasakotojo paveikslas (detalės, nutylėjimai, nuotaika). 2. Personažų išgyvenimai. 3. Kūrinio nuotaika. 4. Kūrinio leitmotyvai. 5. Emociniai pasakojimo būdo, veikėjų, meninės erdvės ir laiko ryšiai, detalės.

Epinio ir lyrinio apsakymo palyginimas.doc Apsaugotas slaptažodžiu. Rašykite: dalykas@mums.lt

Reklama

,

  1. Parašykite komentarą

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

%d bloggers like this: