Referato apiforminimas mokykloje

REFERATO APIFORMINIMAS

Lapo parametrų nustatymas

Aprašo lapų parametrų parinkimą patartina pradėti nuo lapo matmenų ir jo padėties (orientacijos) pasirinkimo. Šie parametrai nurodomi MS Word programoje: File→Page Setup→Margins ir Paper size kortelėse. Spausdinamo lapo formatas – A4 (210×297 mm), paraštės (margins) – viršuje ir apačioje – 2 cm, kairėje – 3 cm, dešinėje – 1 cm. Viršutinės antraštės (header) ir apatinės poraštės (footer) vieta – po 1,25 cm nuo lapo viršaus ir apačios atitinkamai. Teksto lapų orientacija vertikali (portrait), tačiau jeigu darbe reikia spausdinti plačias lenteles, tai šių lapų orientacija gali būti horizontali (landscape).

Antraštinis (titulinis) lapas

Titulinis referato lapas gali būti su rėmeliu arba be jo. Referato antraštiniame lape nurodoma:

• mokyklos pavadinimas;

• referato pavadinimas;

• referato autoriaus vardas, pavardė;

• vadovo (mokytojo) vardas ir pavardė (galima nurodyti ir kvalifikacinę kategoriją);

• gali būti nurodomi ir darbo konsultantai;

• darbo parengimo vieta bei metai.

Visi įrašai antraštiniame lape pateikiami vardininko linksniu, stengiamasi parinkti vaizdų ir aiškų šriftą. Jame negali būti jokių sutrumpinimų, išskyrus mokytojo vardus, pedagoginius vardus ir mokslinius laipsnius: doc., prof., dr., habil.dr. Pirmiausia rašomas pedagoginis mokslo vardas, o tada mokslinis laipsnis.

Tekstas

Skyrių pavadinimus (pirmojo lygio pavadinimus) spausdinti didžiosiomis raidėmis (šrifto dydis – 16) arba mažosiomis ir paryškinti bold. Antrojo lygio poskyrių pavadinimus spausdinti mažosiomis raidėmis, šrifto dydis – 14, paryškinti. Trečiojo lygio poskyrių pavadinimus spausdinti mažosiomis raidėmis, šrifto dydis – 12, paryškinti. Renkamo teksto raidžių dydis – 12 arba 11 punktų. Vartojamas Times New Roman šriftas.

Teksto pastraipų pradžia turi būti 1,27 cm nuo kairiosios paraštės pradžios. Tai paprasta padaryti vieną kartą paspaudus klaviatūros klavišą Tab. Šis atstumas MS Word programoje būna iš anksto nustatytas. Norint jį pakeisti, pagrindiniame meniu reikia paspausti Format→Tabs… ir atsiradusio lango laukelyje Default tab stops: nurodyti kitą pasirinktą atstumą. Gerokai didesnis pastraipos parametrų rinkinys yra komandų Format→Paragraph atveriamame lange. Atsivėrusio lango kortelėje Indents and Spacing laukelyje Special: galima pasirinkti eilučių pradžios postūmį First Line (pirmoji eilutė), o laukelyje By: nurodyti atstumą (pvz., 1,27 cm). Tarpai tarp eilučių – 1,5 eilutės.

Kiekvienas skyrius (prasidedantis pirmojo lygio pavadinimu) pradedamas rašyti naujame lape. Dirbant su programa MS Word, pažymimas skyriaus pavadinimas (pagrindiniame meniu spaudžiama Format→Paragraph). Pasirinkus Line and Page Breakes, pažymima Page break before→OK. Privalomą puslapio pabaigą galima nurodyti puslapio pabaigos žyme, kuri įvedama klavišų pora <Ctrl>+<Enter>.

Visi lapai turi būti sunumeruoti. MS Word pagrindiniame meniu spaudžiama Insert→Page Numbers…. Atsiradusiame lange nurodoma numerio buvimo vieta (pozicijos) lapo apačioje (Bottom of page (Footer)), o laukelyje Aligment: nurodoma Right. Numeruoti pradedama nuo titulinio lapo ir baigiama paskutiniu lapu, vienetas ant titulinio lapo nerašomas. Tam Page Numbers lange panaikinama uždėta „varnelė“ pozicijoje Show number on first page ir spaudžiamas mygtukas OK.

Spausdinant tekstą, tarp žodžių paliekamas tik vienas tarpas (t. y. tarpas, kuris atsiranda vieną kartą paspaudus tarpo klavišą). Taškas, kablelis, dvitaškis, kabliataškis, klaustukas ir šauktukas spausdinami po parašyto žodžio paskutinės raidės be tarpo, o po šių ženklų paliekamas vienas tarpas.

Lietuvių kalbos rašyboje yra dviejų rūšių brūkšniai (brūkšnys ir brūkšnelis). Rekomenduojama spausdinti ilgesnį brūkšnį už tą, kuris atsiranda paspaudus brūkšnelio klavišą tekstinėje klaviatūros dalyje arba klavišą „-“ (minusas) skaitmeninėje klaviatūroje. Ilgesnis brūkšnys išspausdinamas paspaudus klavišus <Ctrl>+<-> (skaitmeninėje klaviatūroje) kartu („–“). Tekste prieš ir po brūkšnio paliekama po vieną tarpą.

Išspausdinus atidaromąjį skliaustelį, t.y. (, toliau tekstas spausdinamas be tarpo. Uždaromasis skliaustelis, t.y. ), spausdinamas iš karto po paskutinio ženklo (kaip ir taškas, kablelis).

Įvairiose kalbose įprasta vartoti skirtingas kabutes. Lietuviškos kabutės yra du „devintukai“ apačioje ir du „šešetukai“ viršuje. Jos dedamos kaip ir skliaustai, nepaliekant tarpų tarp kabučių ir teksto, kurį jos įrėmina. Jei naudojama amerikoniškoji klaviatūra, tik papildyta lietuviškomis specifinėmis raidėmis, tai lietuviškų kabučių ir brūkšnio joje nebus. Pats paprasčiausias būdas jiems užrašyti – naudoti jų kodus, t.y. dirbant „Windows“ sistema reikia laikyti nuspaustą alternatyvos klavišą „Alt“ ir skaitmenine klaviatūra surinkti simbolio kodą: 0151 (gaunamas brūkšnys —); 0132 (kabutės „); 0147 (kabutės “).

Nuorodos

Neretai reikia nurodyti kitus darbo puslapius (dalis, skyrius, poskyrius), taip pat priedus, lenteles ir paveikslus. Tai daroma nurodant jų eilės numerius, pavyzdžiui: (p. 5), (žr. 1 skyrių) ir pan.

Nuorodos į šaltinius tekste rašomos tarp skliaustelių, nurodant autoriaus pavardę be vardo raidės (galima nurodyti ir vardo raidę) bei publikacijos metus (Jonaitis, 1996). Jeigu autorius minimas tekste, po jo pavardės skliausteliuose nurodomi tik metai, pavyzdžiui, Jonaitis (1996) teigė, kad… Toje pačioje pastraipoje minint tą patį autorių ir jo šaltinį, nurodoma tik autoriaus pavardė, o metai nekartojami.

Be abejo, nuorodos į šaltinius tekste gali būti pateikiamos ir kita forma. Pavyzdžiui, skliausteliuose galima nurodyti tik šaltinio eilės numerį literatūros sąraše: (6, 18, 43). Galimi ir kitokie deriniai. Pavyzdžiui, po autoriaus pavardės skliausteliuose nurodomas šaltinio eilės numeris literatūros sąraše: Dagienė (2) buvo tos nuomonės…

Paveikslai

Visos iliustracijos vadinamos paveikslais. Jos išdėstomos pačiame tekste tuojau po nuorodų į jas arba prieduose. Jeigu paveikslų yra daugiau nei vienas, jie sunumeruojami (arabiškais skaitmenimis). Paprastai numeruojama ištisai, tačiau paveikslai, kaip ir lentelės, gali būti numeruojami pagal skyrius, išlaikant tuos pačius ženklinimo principus.

Referatuose gali būti įvairių formų diagramų: stulpelinių, juostinių, kvadratinių, apskritiminių, sektorinių, linijinių ir kt.

Tiek stulpelinės, tiek juostinės diagramos yra paprasčiausias grafinis tyrimo duomenų vaizdavimo ir analizavimo būdas. Tokios diagramos dažniausiai pateikiamos tada, kai norima pavaizduoti vieną su kitu nesusijusius reiškinius, pavyzdžiui, parodyti reiškinių pokyčius per tam tikrą laiką arba palyginti vienarūšius reiškinius. Stulpelinėje diagramoje faktiniai duomenys parodomi vienodo pločio stačiakampiais (stulpeliais), kurie remiasi į horizontaliąją koordinačių ašį. Stulpelių plotis ir atstumas tarp jų parenkamas taip, kad esant minimaliam dydžiui būtų kuo geresnis vaizdumas.

Diagramos gali būti sudaromos:

  • naudojantis MS Word programoje numatyta komanda Insert Chart;
  • naudojantis MS Excel programos diagramų darymo galimybėmis, paspaudus mygtuką Chart Wizard.

Sudarant diagramą, visų pirma tenka nurodyti duomenis (x ir y ašių reikšmes), kurie bus pavaizduoti diagramoje. Vėliau pasirenkamas diagramos tipas, potipis bei nurodomi kiti diagramos komponentai. Diagramų sudarymas naudojantis skirtingomis MS Excel programos versijomis (pvz., MS Excel 95 ir MS Excel 97) skiriasi, todėl išsamesnę diagramų rengimo instrukciją galite rasti įvairiuose mokomuosiuose leidiniuose, aprašančiuose atitinkamą MS Excel programos versiją.

Literatūros sąrašas

Kiek daugiau keblumų kūrybinių darbų autoriams gali sudaryti literatūros sąrašas. Visų pirma dėl to, kad iki šiol Lietuvoje dar nėra bendros (standartizuotos) bibliografinio aprašo sudarymo tvarkos. Todėl kiekvienas autorius, naudodamasis įvairiais cituotų šaltinių aprašymo būdais, dažnai literatūros sąrašą padaro sunkiai suprantamą, netvarkingą.

Lietuvoje literatūros sąrašas dažniausiai sudaromas dviem būdais – pagal tarptautinį standartą ir pagal amerikietiškąjį.

Būtina literatūros sąrašo sudarymo sąlyga yra ta, kad kiekvienas tekste nurodytas literatūros šaltinis turi būti pateiktas ir literatūros sąraše. Ir priešingai – literatūros sąraše negalima nurodyti darbų, nepaminėtų tekste arba kuriais nebuvo tiesiogiai remtasi atliekant kūrybinį darbą.

Literatūros sąrašas sudaromas abėcėlės tvarka. Laikantis tarptautinio standarto bibliografinio aprašo taisyklių, skaitytojui būtų patogiau, kad literatūros sąrašas prasidėtų šaltiniais, parašytais ta pačia kaip teksto kalba.

Pateikiame kai kuriuos būdingiausius tarptautinio bibliografinio aprašo pavyzdžius.

Knygos

Kai knygos autorių yra ne daugiau kaip keturi, literatūros sąraše ji aprašoma taip:

Vaškevičienė A. Paieška internete. – Kaunas, 2001. – 73 p.

Čia ir kitur atkreiptinas dėmesys, kad leidykla – fakultatyvus elementas, kuro nebūtina nurodyti.

Jeigu knygos autorių yra daugiau kaip keturi, aprašas pradedamas nuo antraštės, o pavardės rašomos po įstrižo brūkšnio. Išvardijamos tik pirmųjų trijų autorių pavardės (jos viena nuo kitos atskiriamos kableliu), o toliau rašoma: ir kt., и др., etc. Pavyzdžiui:

Informatikos skaitiniai / R. Ališauskas, A. Balvočius, T. Balvočienė ir kt. – Kaunas, 1996.

Tokiu pat būdu aprašomos knygos, kuriose nurodomi tik atsakingieji redaktoriai ar sudarytojai. Pavyzdžiui:

Vieno kompiuterio panaudojimas mokykloje / Sudarytoja N.Kriščiūnienė. – Vilnius, 1998. – 135 p.

Straipsniai

• Iš žurnalo:

Bainauskienė R. Užbėkime ligai už akių // Sveikatos apsauga, 1984, Nr. 7, p. 15–16.

• Iš knygos, rinkinio:

Jonaitis A. Vaikų mokymosi motyvacija // Aktualios moksleivių ugdymo problemos: straipsnių rinkinys. – Vilnius, 1981. – P. 3–8.

Panašiai aprašomos konferencijų tezės, konferencijų medžiaga. Pavyzdžiui:

Bankauskienė N. Kai kurie vyresniųjų klasių moksleivio filologinio prusinimo aspektai šiuolaikinėje mokykloje // Sociologija Lietuvoje: tarptautinės konferencijos pranešimų medžiaga. – Kaunas, 1996. – Kn. 2. – P. 92–95.

• Iš tęstinio leidinio:

Rajeckas V. Ugdomasis mokymas // Pedagogika. – T. 30 (1994), p. 59–80.

Jeigu straipsnio autorių yra daugiau kaip trys, tada po vieno įstrižo brūkšnio išvardijami pirmieji trys, o po jų rašoma ir kt. Pavyzdžiui:

Rizikos faktorių paplitimas tarp moksleivių / A. Zaborskas, M. Milčiuvienė, S. Šumskas ir kt. // Sveikatos apsauga. – 1987, Nr. 12, p. 11–14.

Čia pateikti tik bendriausi bibliografinio aprašo sudarymo pavyzdžiai. Iškilus neaiškumams reikia vadovautis literatūroje aprašytais standartų pavyzdžiais, kuriuos parengė bibliografijos ir knygotyros centras (ISBD taikymo sudėtinių dalių aprašui nurodymai. – Vilnius, 1997. – 43 p.).

, ,

  1. Parašykite komentarą

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

%d bloggers like this: