Rašinio tipo aiškinimas (12)

AIŠKINIMASIS, KOKS TURĖTŲ BŪTI RAŠINYS: POLEMINIS AR PROBLEMINIS

         Skaitant BE programoje apie valstybinio ir mokyklinio samprotaujamojo rašinio tikrinamus gebėjimus, nesunku suvokti, kad valstybinio lygio darbe reikalaujama iš moksleivio gebėjimo polemizuoti, o rašant mokyklinį rašinį – įžvelgti problemas. Aišku, kad pirmasis gebėjimas yra aukštesnio lygio.

      Kai kurių temų formuluotės iš pirmo žvilgsnio, atrodytų, sunkiai „pritempiamos“ prie probleminio ar poleminio rašinio, pavyzdžiui: „Ką reiškia būti laisvu žmogumi?“ „Kokios moralinės atramos reikalingos šiuolaikiniam žmogui?“,  „Kas žmogaus gyvenimą daro prasmingą?“   ir pan., nes orientuoja į aiškinimą, bet kai mokinys suformuluoja pagrindinę rašinio mintį – savo poziciją, tada ir atsiranda poreikis įrodyti jos teisingumą. (Tik aksiomos nereikalauja įrodymų). Taigi kiekviena tezė gali turėti opoziciją. (Apsiskaitęs žmogus gal net bandytų įrodyti, kad populiarioji kultūra neskurdina žmogaus dvasios, nes, pavyzdžiui, tokie kompozitoriai kaip Šopenas, Šubertas savo laiku irgi priklausė populiariajai kultūrai). Vadinasi, visi rašiniai yra probleminiai, diskusiniai). Moksleiviui privalu, mintis grindžiant argumentais, išaiškinti,  kodėl  taip manoma, kas lemia  šį reiškinį, kokios galimos jo pasekmės,  ir t. t.

Tai kuo skiriasi probleminio rašinio dėstymo pastraipa nuo probleminio?

Probl    Probleminio (mokyklinio) rašinio dėstymo pastraipos struktūra gali būti dvejopa:

1.  Teminis sakinys                    2.   Teminis sakinys

Argumentas                                Argumentas

Argumentas                                 Kontrargumentas

Išvada                                         Išvada

Mokinio pastraipos struktūra išduoda jo, kaip autoriaus, pozityvų požiūrį į nagrinėjamą problemą / arba problemos įžvelgimą, jos konstatavimą. Probleminis rašinys nereikalauja kito požiūrio, sampratos įvertinimo, bet nuo probleminio iki poleminio rašinio mažytis žingsnelis.

Probleminis ir poleminis rašiniai iš esmės panašūs:  juk negalima vienareikšmiškai įvertinti, ginčytis su tuo, kas nediskutuotina, yra aksioma. Tik poleminis rašinys  reikalauja  papildomos funkcijos  – ne tik suvokti nagrinėjamos temos sudėtingumą, pateikti kitas to reiškinio sampratas, bet jas ir kritiškai įvertinti.

       Polemikos reikalavimai:

  • privalu pateikti savo nuomonę;
  • nuomonę būtina paaiškinti ir argumentuoti;
  • argumentuotai išanalizuoti ir atremti oponentų (priešiškas /skirtingas) nuomones arba joms pritarti;
  • pasitelkti kritinį mąstymą;
  • polemizuoti pagarbiai.
Poleminio rašinio dėstymo pastraipos struktūra:

Teminis sakinys

Argumentas

Kontrargumentas (jo įvertinimas)

Išvada (apimanti argumento ir kontrargumento svarbiausius akcentus).

Poleminės pastraipos pavyzdys (Rašinio tema: „Emigracija – mūsų tautos nelaimė“)

      Istorinė emigracija, privertusi žmogų atsisveikinti su savo gimtąją šalimi, skaudžiai pakeitė žmonių likimus. Atsiskyrimas nuo gimtosios žemės, gyvenimas svetur dažniausiai suvokiamas kaip benamio, gyvo nužudyto žmogaus. Iš žmogaus atimama ne  žemė, bet visa atrama iš po kojų. Apie tai pasakoja A.Škėmos romanas „Balta drobulė“. Sudėtingas kūrinys atskleidžia menininko Antano Garšvos gyvenimą, atsidūrus bedvasiame Niujorko mieste. Žmogus, apdovanotas esminėmis poeto dovanomis, tik meną laikantis prasmingu dalyku, turi tenkintis mažu didelio mechanizmo sraigtelio vaidmeniu svetimoje erdvėje. Toks beprasmis egzistavimas, paveldėta liga, atotrūkis nuo savo tautos kultūros veda prie tragiškos atomazgos – išprotėjimo. Tačiau ne visada taip skaudžiai emigrantą paveikia geografinės Tėvynės praradimas. Daug svarbiau, manau, turėti tėvynę savo dvasioje, tuomet fizinis išsiskyrimas su ja taip kardinaliai nepaveiks likimo. Tokios mintys kyla skaitant mūsų žemininkų, emigravusių į JAV po Antrojo pasaulinio karo, kūrybą. K.Bradūno eilėraštyje „Egzodo poetai“  teigiama, kad tik paliktos žemės skausmas maitina išeivių sielą nekūrybingoje svetimoje žemėje, pavadintoje dykuma. Tėvynės ilgesys stipresnis už erdvę ir bėgantį laiką ir tik jis leidžia surasti savyje jėgų maištauti prieš beprasmį buvimą svetur. Taigi kaip matome, emigravimas iš tėvų žemės vienaip ar kitaip susijęs su skausmu, bet gebėjimas išsaugoti tėvynę savo sieloje leidžia surasti jėgų gyventi ir kurti svetur.

,

  1. Parašykite komentarą

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

%d bloggers like this: