Teiginių ieškojimas (9)

ASMENINĮ POŽIŪRĮ PAGRINDŽIANČIŲ TEIGINIŲ IEŠKOJIMAS

Pasirinkus pagrindinę samprotaujamojo rašinio mintį, iškyla būtinybė atrasti ją pagrindžiančius teiginius arba „nežinomuosius“  – x, y, z. Nereikia pamiršti, jog kiekviena suformuluota mintis yra  diskusinė  (juk visada atsiras auditorijoje žmogus, galintis įrodyti priešingą nuomonę), tad norint  įtikinti, kad pasirinktas asmeninis požiūris yra teisingas, reikia surasti svarius, jį įrodančius teiginius. Tai galima padaryti tik tuomet, kai kalbama apie esminius aptariamo dalyko ar reiškinio aspektus. Todėl privalu pradėti nuo „raktinių“ žodžių paieškos. Pavyzdžiui (raktiniai žodžiai parašyti šalia):

     „Kultūra yra svarbesnė nei ekonomika“  (kultūra,  ekonomika)

„Maištavimas – subrendusios asmenybės požymis“  (maištavimas, branda)

„Tik meilėje subręsta žmogaus siela“  (meilė, branda)

„Kokios moralinės atramos reikalingiausios šiuolaikiniam žmogui?“ (moralinės atramos, žmogus)

„Kokie veiksniai lemia tautos stiprybę?“  ( tauta)

„Kada žmogaus gyvenimas prasmingas?“   (žmogus, gyvenimo prasmė)

„Ką reiškia maištauti?“   (maištauti)

„Gyvenimas yra žiaurus, bet jo grožis neišblėstantis“ (žiaurumai, grožis)

       „Egoizmas ar meilė valdo pasaulį?“  (egoizmas, meilė)

„Visuomenės pažangos variklis – Prometėjo tipo žmonės ar „žvaigždės“? (Prometėjas, žvaigždė)

Nustačius „raktinius“ žodžius, juos reikia „išskleisti“, t.y. išsiaiškinti sąvokų turinį. Kas gali padėti identifikuoti aptariamą sąvoką? Yra kelios galimybės:

  • pagelbėtų lietuvių ar tarptautiniame žodynuose užrašyti žodžio reikšmių paaiškinimai.
  • kartais atsakymą galima rasti greitai, prisiminus ir pasirėmus per įvairias pamokas girdėtomis sąvokomis, teorijomis, sampratomis.

Pavyzdžiui, atsakant į klausimą, kokie veiksniai lemia tautos stiprybę, galima pasinaudoti Mikalojaus Daukšos „Postilės“ prakalboje įvardytais tautos požymiais:  t e r i t o r i j a,  k u l t ū r a,  k a l b a. Mąstant apie maištavimo prasmę, tiktų pasiremti filosofo Antano Maceinos pamąstymais apie  p r o m e t ė j i š k ą j į (kuriamasis),  l i u c i f e r i š k ą j į  (griaunamasis)  maištus bei modernistinėje kultūroje atsiradusį  s i z i f i š k ą j į  (beprasmybėje išsaugantis orumą). Atsakant į klausimą, kokios moralinės atramos reikalingos šiuolaikiniam žmogui, – puiki parama per literatūros ir etikos pamokas girdėta tradicinė teorija apie svarbiausias vertybes, pasak Platono, būties stulpus, mene (literatūroje), taip pat ir gyvenime:  t i e s a,  g ė r i s  i r  g r o ž i s.  Teorijos tradiciškumas ir yra teiginių vienareikšmiškumo, lygiavertiškumo tvirto rašinio logikos „stuburo“ garantas.

 

  • Kartais savo požiūrį – rašinio idėją – galima susieti su perskaitytos knygos turiniu arba asmenine patirtimi.

Pavyzdžiui, įrodant teiginį: tik meilėje subręsta žmogus, kodėl nepasinaudoti Igno Šeiniaus romano „Kuprelis“ siužetine meilės linija arba savo asmenine patirtimi. Kas atsitinka su žmogumi, kai jis įsimyli? Įsimylėjęs Gundę Kuprelis pasikeičia:

1)      pradeda kreipti dėmesį į savo išvaizdą, sustiprėja meniniai gebėjimai.                         (s a v i r e a l i z a c i j a).

2)      domisi Gundės gyvenimu, galvoja apie ją, padeda platinti jai uždraustas lietuvišką spaudą. (a l t r u i z m a s,  a t s a k o m y b ė s    j a u s m a s).

3)      netekęs meilės, išgyvena, dvasiškai sustiprėja, suranda kitą gyvenimo prasmę.           (d v a s i n ė  s t i p r y  b ė.  K ū r y b a).

Beveik kiekvienas įsimylėjęs žmogus elgiasi panašiai: iš pradžių norima padaryti mylimam žmogui kuo geriausią įspūdį (ne tik puošiamasi, bet ir stengiamasi tobulėti, atverti savo „aš“), vėliau, „užkariavus“ mylimąjį žmogų imama rūpintis juo, prisiimama atsakomybę, išmokstama kompromiso meno ir net išsiskyrimas, gražus ar skaudus, brandina žmogaus sielą, teikia gyvenimo išminties.

  • Tačiau dažniausiai nerandama „iš anksto“ paruošto sąvokos paaiškinimo. Tuomet reikia pačiam  „išskleisti“ ją.

Pavyzdžiui:

Rašinio tema: „Kokios moralinės atramos reikalingos šiuolaikiniam žmogui?“

Pagrindinė tema – Reikalingiausios žmogaus moralinės atramos yra x, y, z.

Raktiniai žodžiai –  moralinės atramos, žmogus.

Tarkime, kad trūksta žinių apibūdinti moralines vertybes, tokiu atveju galima atsiremti į kitą „raktinį“ žodį, tik reikia pamąstyti, kokie vaidmenys tenka žmogui gyvenime, kas jis toks yra.  Vėliau šalia vaidmenų prirašyti, kokiomis moralinėmis vertybėmis turėtų vadovautis žmogus, kad atliktų nurodytą funkciją.

Turime vaidmenų ir moralinių vertybių daugiau nei reikia. (Mokykliniam rašinyje gal reikėtų apsiriboti trimis dėstymo pastraipomis, vadinasi trimis teiginiais). Vadinasi, kai kurių atrastų sąvokos paaiškinimų formuluojant pagrindinę mintį reikėtų atsisakyti arba sujungti. Tuomet užrašomas asmeninis požiūris, pavyzdžiui:  „Reikalingiausios žmogaus moralinės atramos yra tikėjimas (arba meilė gamtai), humaniškumas ir patriotiškumas“. Tuomet belieka suformuluoti tris pagrindinę samprotaujamojo rašinio mintį grindžiančius teiginius.

Kitas pavyzdys:

Tema: „ Šiuolaikinė šeima: gyvenimas namuose ar pasaulyje?“

Pagrindinė mintis – Šiuolaikinė šeima dažniausiai renkasi gyvenimą pasaulyje.

Raktiniai žodžiai: šeima, pasaulis.

      Jei pasirinktas asmeninis požiūris, kaip šiuo atveju, prieštarauja klasikinei, visiems įprastai sampratai, tad įrodant savo tiesą, svarbu parodyti, kad šiuolaikinė šeima, tapdama kitokia, praranda daug tradicinių bruožų, vertybių. Vadinasi, svarbu identifikuoti klasikinius šeimos bruožus ar vertybes.

Įdėmiau pasižiūrėję į surašytus klasikinės šeimos  ir pasaulio   sampratos bruožus, matome, kad jie diametraliai priešingi. Pabandome juos sujungti: stiprus fizinis ryšys – dideli atstumai, bendravimas virtualioje erdvėje; stiprus dvasinis ryšys – susvetimėjimas, sumaterialėjimas; tam tikrų tradicijų, bendrų pomėgių turėjimas – kultūrų gausa bei populiarioji kultūra. Po tokio atlikto darbo nesunku sukurti tris teiginius, pavyzdžiui:

  1. Šeimos narius, turėjusius stiprų fizinį ryšį, dabar dažniausiai skiria didžiausi atstumai arba beprotiškas užimtumas.
  2. Nebuvimas kartu, visuomenės materialėjimas lemia dvasinių ryšių nutrūkimą, susvetimėjimą.
  3. Kai kurias šeimos tradicijas, pomėgius keičia iš plataus pasaulio ateinanti kultūra, neturinti etninių šaknų.

Dar vienas pavyzdys:

Tema: “Moteriškumo samprata šiandien?

Pagrindinė mintis – Moteriškumo sąvoka šiandien labai pakito (šis teiginys jau pats savaime rodo analizuojamos sąvokos dinamiką, tad tikslinga atsirėmus į klasikinę moteriškumo sampratą apibrėžti šiuolaikinį jos variantą).

Raktinis žodis – moteriškumas.

Kai atraminė samprotaujamojo rašinio sąvoka aiški, matoma dinamika, belieka suformuluoti asmeninį požiūrį pagrindžiančius teiginius., kuriuose būtų ryški moteriškumo sampratos kaitą, pavyzdžiui:

  1. Kadaise moteris, žavėjusi nepaprastu išoriniu ir vidiniu grožiu, dabar virsta paprasčiausia „sekso preke“.
  2. Neretai dabarties merginų ryškų jausminį pradą, padorumą užgožia pragmatiškumas, vulgarėjimas.
  3. Skaudžiausia, kad stiprų šeimos jausmą šiuolaikinė moteris neretai keičia į karjerą, tenkinasi „partneryste“.

,

  1. Parašykite komentarą

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

%d bloggers like this: