Tezės formulavimas (18)

Tezės formulavimas

Tezėišvada, pagrindinė mintis, įrodomasis teiginys – rašinyje gali būti net ir pats paskutinis sakinys, bet ją žinoti rašantysis turi prieš pradėdamas rinkti argumentus. Lygiai taip jis turi būti laisvas savo tezę koreguoti, jeigu jam pačiam tai vėliau įrodys rasti argumentai. Tačiau pradėti be tezės (išvados) – tai išsirengti į kelionę be numanymo, kur turiu nueiti, – netikslingai vaikštinėti šen bei ten, užuot ėjus tiesiai į tikslą. Žinoma, rašydama(s) tekstą aš galiu apsimesti, kad „vaikštinėju“, t. y. kad argumentai, kuriuos svarstau kartu su skaitytoju, patys atveda prie štai tokios išvados. Tai vadinamasis indukcinis kelias, kuris skaitytojui visada įdomesnis, tačiau jeigu taip vedžiodama(s) skaitytoją niekur jo nenuvesiu, t. y. tekstas pasibaigs kaip ir prasidėjęs, mano skaitytojas pasijus apviltas, ir tekstas nepasieks tikslo. Taigi dabar laikas tezės formulavimui.

Neretai pirmas darbas formuluojant tezę būna kaip molio minkymas – patys įvairiausi atsakymai į pateiktą klausimą. Tikslas – kuo geriau suprasti užduotį. Pavyzdžiui:

Ar iš tiesų mūsų laikų žmonėms praeitis tapo nereikšminga?

Teiginys Mūsų laikų žmonėms praeitis tapo nereikšminga.

 

Priešingas teiginys Mūsų laikų žmonėms praeitis yra svarbi.

 

Teiginiai su laipsnio, išlygos ar nuolaidos frazėmis

 

Kai kuriems mano kartos žmonėms praeitis iš tiesų tapo nereikšminga.

Galbūt kai kuriems mano kartos žmonėms praeitis atrodo nereikšminga, bet daugumai mūsų ji yra svarbi.

Definicijos rašinys, žinoma, jau turi kitą logiką – priešingi teiginiai sudaromi su kitomis sąvokomis. Pavyzdžiui:

Ką reiškia būti laisvu žmogumi?

Teiginys

Priešingas teiginys

Būti laisvu žmogumitai daryti gera kitiems.

Būti laisvu žmogumitai būti atsakingam.

Būti laisvu žmogumi – tai mylėti.

Būti laisvu žmogumitai daryti, kas patinka.

Būti laisvu žmogumitai būti neįsipareigojusiu.

Būti laisvu žmogumitai laisvai rinktis orientaciją.

Tezė yra teiginys. Ne klausimas! Kaip ir kiekvienas loginis teiginys, ji turi subjektą ir predikatą. Subjektas – tai duota tema, o predikatas – rašančiojo požiūris, kryptis, kurią jis suteikia tai temai, arba reikšmingumas, kurį įrodinės.

Tezė formuluojama remiantis dviem klausimais:

  1. Kokia mano tema?
  2. Ką reikšminga apie ją galiu pasakyti?

Pavyzdžiui:

Tema

Reikšmingumas (kryptis, požiūris)

Mano kartos žmonėms praeitis …turėtų būti svarbesnė.
Būti laisvu žmogumi …tai išsaugoti savo dvasines vertybes.

Suformulavus tezę turi būti aiškiai matyti, dėl ko bus diskutuojama. Todėl visų pirma tinkama tezė yra toks teiginys, su kuriuo kažkas turėtų protingai nesutikti (pvz., visiškai netinkama tezė – „Žuvys gyvena vandenyje“). Antra, tezė neturėtų užkirsti kelio diskusijai, todėl geriau vartoti tariamąją nuosaką, nei „kapoti“ imperatyvu, – juk mūsų galutinis tikslas – įtikinti savo nuomonės teisingumu, o ne sukelti priešiškumą. Dėl tos pačios priežasties derėtų vengti žodžių „visi“, „niekas“, „visada“, „niekada“…, nes kategoriški apibendrinimai retai būna teisingi; galima vartoti modalinius žodžius „dažnai“, „per daug dažnai“, „keletas“, „daugelis“… ir pan.

Kitas svarbus dalykas – logikos reikalavimai tezei (pagal R. Bubelį ir V. Jakimenko):

1. Tezė turi būti logiškai apibrėžta, aiški ir tiksliai suformuluota. Jei tezė nėra logiškai apibrėžta, ją sunku tiek pagrįsti, tiek paneigti. Todėl reikalaujama, kad būtų

a)      aiškūs (arba apibrėžti) visi tezėje vartojami terminai (pvz., teigiant, kad „Anksčiau gyvenimas buvo geresnis“, neaišku viskas: nei kada „anksčiau“, nei kieno gyvenimas, nei ką turėtų reikšti terminas „geresnis“);

b)      patikslinta teiginio kiekybinė charakteristika (pvz., neįmanoma pagrįsti teiginio „Italai labai muzikalūs“ teisingumo, nes neaišku, ar omenyje turima visi italai be išimties, ar tam tikra grupė –„kai kurie“).

2. Tezė turi išlikti tapati sau per visą samprotavimą, t. y. draudžiama keisti jau suformuluotą tezę argumentacijos metu.

Pažeidus šias taisykles padaroma klaida, vadinama tezės pakeitimu. Ji būna kelių pavidalų:

a)      tezės praradimas – suformuluojama tezė, bet ji tarsi paliekama ir argumentuojami kiti su teze tiesiogiai arba netiesiogiai susiję teiginiai, kol galiausiai pradinė tezė visai pamirštama (ši klaida padaroma, kai prie tezės nesugrįžtama po tegul ir būtino nukrypimo);

b)      dalinis tezės pakeitimas – pradinis teiginys keičiamas jį švelninant, išplečiant ar susiaurinant (pvz., vietoj teiginio „Kaltinamasis nėra kaltas“ argumentuojamas teiginys „Šis žmogus nesuvokė, ką daro“)[1].

Žinoma, šios klaidos jau yra argumentavimo proceso klaidos, bet išmanyti pagrindinius reikalavimus tezei reikia dar prieš pradedant rinkti argumentus, nes nesuvokus, kad argumentai turi tiesiogiai pagrįsti tezę, galima jų pririnkti visai netinkamų.


[1] Pagal R. Bubelis, V. Jakimenko. Logika. I dalis. Dvireikšmė teiginių logika, argumentacijos teorija. Vilnius:LTU leidykla, 2004, p. 116–118.

,

  1. #1 by Akvile on 2016/04/18 - 15:10

    labai padėjo, viską užsirašiau. teks rašyti rašinį nežinant apie ką, tai manau tezę suformuluoti ir viską sudėlioti tinkamai su jūsų pagalba seksis puikiai. ačiū! 🙂

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

%d bloggers like this: