Romantiškoji diena

Romantiškoji Šv. Valentino šventė nuo seno apipinta legendomis. Viena legenda pasakoja, kad Valentinas slapta tuokdavo jaunus karius, nors imperatorius Klaudijus tai draudė, manydamas, kad meilė trukdys jaunuoliams būti kare žiauriems. Suimtas ir laukdamas mirties bausmės, Valentinas įsimylėjo kalėjimo sargo dukterį ir būtent vasario 14-ąją nusiuntė jai meilės laišką.

Kita legenda pasakoja, kad trečiojo amžiaus viduryje Romoje gyveno persekiojamų krikščionių kunigas šv. Valentinas. Guodžiantį ir šv. Komuniją tikintiesiems dalijantį šv. Valentiną sugavo ir nuvedė pas ciesorių. Ciesorius Klaudijus, išgirdęs, kad kunigas meldžiasi ir už jį, bet garbina tik vieną Dievą – dangaus ir žemės Kūrėją, įsakė perduoti jį teisėjui Asterijui. Šv. Valentinas pasimeldė už teisėjo šeimą, paprašė Dievo ją globoti ir apšviesti dangiškąja šviesa. Teisėjas turėjo aklą dukrelę ir paklausė, ar šv. Valentinas negalėtų paprašyti savo Dievo suteikti jai akių šviesą. Šventasis uždėjo rankas ant aklos mergaitės pečių ir meldėsi: „Jėzau Kristau, tikras Dieve ir tikras žmogau, kuris aklam gimusiam grąžinai regėjimą, išklausyk nužemintą Tavo neverto tarno maldą ir atidaryk tam vaikui akis, kad visi čia esantieji tai matytų ir Tave pažintų“. Mergaitės akys atsivėrė. Teisėjo šeimyna perėjo į krikščionybę, o Asterijus paleido visus suimtus krikščionis. Naujakrikštai labai išgąsdino ciesorių – jis šv. Valentinui ir visiems atsivertusiesiems įsakė nukirsti galvas. Ėjo 269-ieji metai. Nuo tada kasmet vasario 14-ąją minima Įsimylėjusiųjų (Valentino) diena (2012 m. švenčiamas 1743-asis kartas). Seniausias išlikęs iliustruotas meilės prisipažinimas siekia XIV a. 1803 m. pagamintas pirmasis atvirukas su širdele.

Viduramžiais tikėta, jog šią dieną gamta pasisuka pavasariop. Ima poruotis paukščiai – prasideda meilės sezonas.

Nuo senų laikų vasario 14-ąją lydėjo įdomūs papročiai. Kai kur merginos eidamos gulti suvalgydavo kietai virtą kiaušinį, prie pagalvės prisegdavo penkis laurų lapus ir tikėdavosi susapnuoti sau skirtąjį.

Lietuvoje ši šventė pradėta švęsti 1920-1930 m. gimnazistų tarpe.

Pagal prancūzų tradicijas Valentino laiškeliai privalo būti širdelės formos, parašyti kaire ranka ir anonimiški.

Lenkas vasario 14 d. būtinai apsilanko Poznanėje. Pasak legendos, ten guli šventojo Valentino palaikai. Šventoje vietoje kabo ir stebuklingas šventasis paveikslas, prie kurio ateina prašyti meilės atstumtieji ir kenčiantys. Gabūt todėl Lenkijoje skyrybų procentas yra vienas iš žemiausių.

Italijoje Valentino dieną vaikinas mylimajai dovanoja saldumynų. Venecijoje jaunuoliai plaukioja gėlėmis išdabintomis gondolomis ir dainuoja serenadas.

Japonijoje šios šventės devizas – garsiai prisipažinti meilėje. Šią dieną japonai miestų centrinėse aikštėse pastato podiumus, ant kurių pasirodo patys drąsiausi įsimylėjėliai. Nugali tas, kuris gražiai ir, svarbiausia, garsiai šaukdamas prisipažįsta meilę.

Amerikoje specialūs laiškai, raudonos širdelės keliauja į meilės kraštą – Lovelandą. Laiškai dažniausiai būna anonimiški: tikimasi, kad gavusysis (-ioji) pats (pati) supras, kas prisipažįsta meilę.

Suomijoje vasario 14 d. pagerbiamos motinos, nes specialios šventės mamoms suomiai neturi.

Linkime viso pasaulio lietuviams, mokiniams, mokytojams, Jų tėveliams santarvės, supratimo ir gero žodžio iš Mano ir Tavo lūpų. Mylėkime ir būkime mylimi

mokovas.wordpress.com

Advertisements

, , ,

  1. Parašykite komentarą

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: