Filmas. Šokis dykumoje

  Jurga Ivanauskaitė (1961-2007) – prozininkė, eseistė, dramaturgė, poetė, dailininkė, fotografė. Populiariausia   šiuolaikinė lietuvių rašytoja, atspindinti „aukštosios“ ir populiariosios kultūrų suartėjimą. Lietuvių kritikos vertinama kontraversiškai.

  1985 m. baigė grafikos studijas Dailės institute, iliustravo savo ir kitų autorių knygas, bendradarbiavo spaudoje. Debiutavo eilėraščiais, bet išgarsėjo kaip novelistė (1985 m. išėjo pirmoji novelių knyga Pakalnučių metai), vėliau perėjo prie romanų. Jos kūrybos viršūne laikoma kultūrologinės eseistikos trilogija, skirta budizmui. 2005 m. apdovanota Nacionaline premija už atvirumą pasauliui ir kultūrinei įvairovei knygoje Tibeto mandala bei kintančių vertybių pojūtį romanuose.2006 m. jai paskirtas Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos apdovanojimas.

Kūrybinį kelią rašytoja pradėjo kaip „viskuo nusivylusių“ jaunuolių pasaulėjautos ir gyvenimo būdo reiškėja. Ankstyvoji kūryba sukrėtė visuomenę ne tik dėl opozicijos sovietinei ideologijai, bet ir dėl neįprasto stiliaus, prieštaraujančio lietuvių prozos tradicijai. Ivanauskaitės rašymas paremtas vaizdu, paveiktas kino, siurrealistinės dailės, „magiško realizmo“ literatūros.

Pradžioje rašytojos apsakymų ir romanų idėjos buvo artimos bytnikų ir hipių judėjimams, vėliau kūrybiniai impulsai ateidavo iš feminizmo, krikščionybės, dar vėliau – iš budizmo. Kūrybai būdingas metafizinis ilgesys ir aistringa dievoieška, kuri neatsiejama nuo meilės siekimo ir sudėtingų vyro – moters santykių įtampos. Dažnai romanai komponuojami siužetines linijas išdalijant skirtingiems personažams.

Garsiausiame romane Ragana ir lietus (1993) mitologinės, istorinės ir dabarties laiko paralelės išryškina svarbiausių egzistencinių situacijų pastovumą: moteris per meilę ieško savo vietos Dieve, jos teisės į Dievo malonę yra ne mažesnės nei kunigo ar vienuolio, kurie taip pat yra nuodėmingi. Romanas sukėlė visuomeninį skandalą: etikos komisija uždraudė platinti knygą kaip pornografinę ir antikrikščionišką, tačiau šis draudimas tik prisidėjo prie knygos populiarumo.

1994 m. išvykdama į Indiją Ivanauskaitė pareiškė neberašysianti grožinės literatūros kaip nesuderinamos su budistine praktika. Vis dėlto kelionių įspūdžiai ir nauja dvasinė patirtis buvo įprasminta trijose eseistinių kelionių knygose. Jose aprašomos medžiagos nepaprastai daug, tačiau enciklopediniai faktai neužgožė jaudinančio pasakojimo apie patirtus dvasinius praregėjimus. Autorė gyva patirtimi liudija, kaip neįmanomai sunku Vakarų žmogui adaptuoti Rytų tikrovę ir išsivaduoti iš egoizmo. Rašytoja nebijo išpažinti moteriškų nuoskaudų, patirtų iš tibetiečių vyrų. Knygoje Prarasta pažadėtoji žemė Ivanauskaitė ėmėsi literatūrinės mistifikacijos: pateikiamos XIX amžiaus joginės eilės, kurias autorė teigia pati išvertusi iš tibetiečių kalbos. Iš tiesų šios eilės buvo pačios Ivanauskaitės parašytos ir vėliau publikuotos rinkinyje Šokis dykumoje.

Pradėjusi nuo egocentriško „aš“ desperatiško santykio su tikrove naujausiuose romanuose (Sapnų nublokšti, Placebas, Miegančių drugelių tvirtovė) rašytoja stiprėja kaip ironiška ir autoironiška visuomenės kritikė, kurios kalboje daugėja žaidimo elementų.

 1961 m. gimusios Ivanauskaitės kūryba (…) yra naujos laisvės, kuriai pasiryžusi jauna lietuvių literatūra, pavyzdys. Ji kaip joks kitas autorius ar jokia kita autorė nutolsta nuo lietuviškos realybės, net kai ši jos romanuose yra susijusi su dabartimi. (Frankfurter Allgemeine).

4 dalių dokumentinis filmas “ŠOKIS DYKUMOJE”

Advertisements

,

  1. Parašykite komentarą

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: