Naujųjų metų tradicijos pasaulyje

  Žemiau pateikta medžiaga priklauso maistologija.wordpress.com  Daugiau medžiagos rasite čia

  Naujieji metai yra kiek vėlesnės kilmės už Kūčias ir Kalėdas to paties laikotarpio šventė. L. Jucevičius XIX a. rašo, kad “Naujieji metai liaudyje … yra sveikinimų ir linkėjimų diena – ne dėl etiketo (nes jo nežino), bet nuoširdžių linkėjimų Šios šventės išvakarėse dar XX a. pradžioje daug kur Lietuvoje būdavo valgoma bendra šeimos vakarienė, susidedanti iš pasninkinių, o daugiausia iš gyvulinės kilmės patiekalų, dėl to ir vadinosi “riebiosiomis Kūčiomis“.

  Vakarieniaujant Naujųjų metų išvakarėse vėl kalbamasi apie būsimus metus, apie kiekvieno šeimos nario ateitį ir laimę. Kupiškėnai manė, jei šeimininkė kurio nors valgio išlaiko nuo Kūčių ir “riebiųjų Kūčelių“, vadinasi, šeimyna ateinančiais metais bus laiminga, “nes vis turės atsargų prireikus ko nors“. Atrodo, tai tik prietaras, o įsigilinus – taupumo pamoka. Tverečiuje tikėjo, kad, kaip per Kūčias, taip ir Naujųjų metų vidurnaktį, kalbasi gyvuliai. Tai labai svarbus metas ir reikia tą naktį nemiegoti. Žmonių supratimu, Naujieji metai daug ką lemia žmogaus gyvenime: “Jei per Naujuosius metus susikeiksi, visus metus darbai nesiseks; jei būsi linksmas, visus metus linksmas būsi; jei verksi – visus metus verksi; jei gražiai elgsiesi, metai bus gražūs ir laimingi. Todėl buvo vengiama net ir nežymiai supykti, susibarti, ką nors ne vietoje padėtą pasisavinti. Kas per Naujuosius metus pirmas sugrįš iš bažnyčios, pirmasis visus tų metų darbus nudirbs“, – būrė tverečėnai. Per Naujuosius metus jie šventoriuje būtinai apdovanodavo pavargėlius, tikėjo – metai bus derlingi.

Su NaujaisiaisNaujųjų metų virtuvė – Kalėdų ir Trijų Karalių tarpušvenčio nacionaliniai patiekalai.

  Vakarienė buvo pradedama kalėdaičiu, paliktu nuo kalėdinių Kūčių, ir kalėdinių “kūčiukų“ arba išsikepdavo šviežių, pasidarydavo ir aguonpienio. Buvo valgomi tik riebūs valgiai, ant stalo jau nebededama patiekalų iš grūdų, grybų, silkių. Žemaitijoje tradicinis Naujųjų metų valgis buvo šiupinys su kiaulės galva. Gerdavo arbatą, alų, konjaką.     

  SenelisNaujųjų metų stalui tinka visi valgiai, kurie gaminami ir kitų švenčių progomis. Kepami gražūs pagerinti pyragai, riestainiai, meduoliai, kurie gali būti kabinami ir ant eglutės, gaminami puošnūs tortai. Iš gėrimų iš anksto pasigaminama giros, alaus, gaivių gėrimų.

  Savitas tradicijas švęsti Naujuosius metus turi pasaulio tautos. Olandijoje ir Belgijoje kepami įvairių formų sausainiai arba vafliai, tortai. Olandijoje gaminamas karšto pieno gėrimas, paskaninamas arbata, cukrumi, cinamonu, citrinos žievelėmis, kroku, gvazdikėliais ir muskatiniu riešutu. Pietums ruošiami ryžiai, kepta mėsa ir pudingas.

  Italijoje pusiaunaktį išmetami pro langus seni daiktai (indai arba baldai). Pirmosios Naujųjų metų dienos rytą rengiamasi naujais drabužiais. Valgomos vynuogės, kurios simbolizuoja sveikatą, ilgaamžiškumą, gerovę. Konditerijos gaminiai ruošiami su medumi ir visų rūšių riešutais. Verdamos lęšių, kietų kiaušinių sriubos. Pagal italų tradiciją riešutai, lęšiai ir kiaušiniai simbolizuoja auksines monetas.

  Ispanijoje ir Portugalijoje Naujieji metai – šeimos židinio ir sveikatos šventė. Išvakarėse su kiekvienu valandos dūžiu suvalgoma po vynuogių kekę ir įmenami norai: dvylika dūžių – dvylika išsipildymų kiekvieną Naujųjų metų mėnesį.

  Bulgarijoje svečiai, giminės sėdasi prie naujametinio stalo ir trims minutėms pagesina šviesas. Tai simbolizuoja laiką, kai tamsa slepia naujametinius bučinius.

  Britų salose mušant dvyliktai valandai paplitęs paprotys – atidaryti užpakalines duris, t.y. išleisti senuosius, o mušant paskutiniam valandos dūžiui – priekines duris, įleidžiant Naujuosius metus.

  Škotijoje pagal tradicijas naujametę naktį uždegamos statinės, pilnos deguto, ir ridenamos gatvėmis. Tai atsisveikinimas su praeitimi. Škotai įsitikinę, jog svečio, kuris pirmasis aplankys jų namus, laukia sėkmė arba nesėkmė. Jų manymu, sėkmė pirmiausia suteikiama tamsiaplaukiui vyrui, atsinešusiam dovanų. Be to, palydint senuosius ir sutinkant Naujuosius metus čia atvertos visų namų durys. Svečias turi atnešti gabaliuką anglies ir įmesti jį į šeimos židinį su palinkėjimu, kad ugnis tuose namuose degtų ilgai.  

  Škotijoje kepamas didžiulis apvalus smėlinis tortas, papuoštas virtais cukruje migdolais, riešutais, saldainiais, cukraus ir marcipano figūrėlėmis.  

  Britų salose šventinį vakarą geriamas punšas iš penkių komponentų: vynuogių vyno (dažnai šampano), degtinės arba romo, arbatos, cukraus, citrinų sulčių (du alkoholiniai gėrimai trims nealkoholiniams komponentams). Punšas verdamas sidabriniame prikaistuvyje. Tradiciniai patiekalai: pusryčiams – avižiniai paplotėliai, pudingas, ypatingos rūšies sūris, pietums – virta žąsis arba bifšteksas, pyragas arba obuoliai, kepti tešloje. Naujametiniai avižiniai paplotėliai keltų tautose turėjo savotišką formą – apvalūs, viduryje skylėti. Kepant būdavo stengiamasi jų nesulaužyti.

  Japonijoje moterys ruošia valgius iš jūros kopūstų (suteikia gerą nuotaiką), žirnelių ir pupų (stiprina sveikatą), kepintų kaštonų (garantuoja sėkmę), virtos žuvies (dovanoja ramybę ir aktyvumą). Čia Naujųjų metų naktį 108 kartus paskambina varpais. Skaičiai 100 ir 8 Japonijoje laikomi laimingais. Po paskutinio varpo dūžio visi eina gulti. Naujus metus sutinka patekant saulei. Šventė tęsiasi visą sausį. Namus puošia bambuko stiebais, pušų ir žydinčių slyvų šakelėmis, virš durų kabina šiaudų gniūžtes, perpintas paparčiais: bambukas – ilgaamžiškumo, papartis – pasisekimo simbolis. Simboliškas ir naujametinis japonų maistas: ilgi ploni makaronai simbolizuoja ilgaamžiškumą, ryžių sausainiai – gausumą, karpis – jėgą.

  Lenkijoje Naujųjų Metų puošmena – šokoladinis tortas, Vengrijoje – česnakas su medumi.

  Mongolijoje Naujieji metai sutampa su gyvulių augintojų švente. Senis Šaltis, apsirengęs piemens drabužiais, pasirodo su dideliu botagu, skiltuvu, titnagu ir tabokine – senoviniais klajoklių, nebijančių kelionių ir vienatvės, reikmenimis.

  Gvinėjoje pirmą Naujųjų metų dieną po gatves vedžioja dramblius. Kenijoje švenčiama prie vandens: maudomasi upėse, ežeruose, vandenyne, plaukiojama laiveliais, dainuojama ir linksminamasi.

  Sudane vienas kitam dovanojama riešutų, kad jie atneštų laimę. Kuboje vakare pripildomi ąsočiai vandens ir lygiai 12 valandą vanduo išpilamas ant žemės – vadinasi, seni metai baigėsi. Po kiekvieno laikrodžio dūžio kubiečiai suvalgo po vynuogę. Dvylika dūžių – dvylika vynuogių laimei.

  Eskimams Naujieji metai prasideda iškritus pirmam sniegui. Naujųjų metų švenčių dienomis kai kuriose Indijos valstijose uždrausta pyktis ir bartis.

  Kinijoje griežtai laikomasi tradicijų ir ritualų – pradedant maisto ruošimu ir baigiant drabužiais. Valgant kiekvieną patiekalą sakomi skirtingi linkėjimai. Švelnumo linkima skanaujant krevečių, linksmybių ir laimės – džiovintų austrių, kad viskas gerai sektųsi – žalios žuvies salotų, visokeriopos gerovės – jūros dumblių, linkint ilgalaikės sėkmės visai šeimai – koldūnų, klestėjimo – raudonųjų datulių, pagausėjimo šeimoje – meliono sėklų, turtingumo – apelsinų ir mandarinų.

  Kinai gyvena pagal kitokį kalendorių ir Naujuosius metus švenčia kitu metu nei europiečiai. Kinų Naujieji metai švenčiami pirmąją Kinų kalendoriaus pirmo mėnesio dieną – antroji mėnulio jaunatis po žiemos saulėgrįžos. Ši data nustatoma pagal kalendorių, kuriame susijungia mėnulio ir saulės kalendoriaus tradicijos. Naujieji prasideda per jaunatį ir baigiasi pilnatimi. Kadangi kinų kalendorius nesutampa su Grigaliaus, Kinų Naujųjų metų data pagal visuotinai naudojamą sistemą kasmet išpuola vis kitą dieną, tarp sausio 21 ir vasario 20 dienų.

  Kinai Naujuosius metus švenčia 15 dienų. Pirmąsias tris – su šeima ir artimais draugais. Septintoji diena – visų žmonių gimimo diena, tądien visi apmąsto, ką pasiekė per metus. 15-oji Naujųjų metų diena vadinama Žibintų diena, kai visi įžiebia popierinius žibintus. Šią dieną vaikai pasigamina popierinius žibintus, o vakare juos įžiebia ir išeina į gatves. Šventė primena Heloviną, kur vietoj žibintų naudojami moliūgai. Jaunimas Žibintų naktį išeina į gatves tikėdamasis susirasti sau porą. Kiti dirba savotiškais porų piršliais. Tikima kad tas, kuriam pavyksta suvesti porą, bus laimingas visus metus. Manoma, kad labiausiai sekasi poras supiršti piršliams su šviesiais žibintais.   

  Kinai turi dar gilias šventinio stalo tradicijas. Kiekvienas regionas turi savas tradicijas ir skirtingų patiekalų gausybę. Per Naujuosius metus pagal tradiciją ant stalo turi būti patiekta dvylika kiekvieną metų mėnesį simbolizuojančių patiekalų tokių kaip Naujųjų metų pyragėliai, įvairūs mėsos ir žuvies patiekalai, keptas viščiukas.

  Pirmąją Naujųjų metų dieną valgomas vegetariškas maistas. Svarbiausias šventės patiekalas yra koldūnai, savo forma primenantys senovinius kinų aukso ir sidabro liejinius. Jie ruošiami labai įvairiai – vieni su mėsos, kiti su daržovių faršu, treti į vidų kraus keptų kiaušinių ir krevečių košę. Jei valgant koldūną randama moneta – ateinantys metai būna turtingi, jei randamas aštrus pipiras – gyvenimas tampa aistringas ir karštas ir pan.

  Izraelyje, kur Naujieji Metai pasitinkami rudens pradžioje, stalą puošia daržovių bei vaisių gausybė, žuvies ar avino galva, apvali saldi chala su razinomis, skritulėliais supjaustytos morkos, spalva bei forma primenančios pinigus. Naujieji Metai (Roš Havana) žydams simbolizuoja gamtos dosnumą, sveikatos, išminties, sėkmės viltį.

  Naujieji Metai (Tet) pagal Mėnulio kalendorių – svarbiausia šeimos šventė Vietname. Žmonės tiki geresne sėkme ir gerosios dvasios laukiamos sugrįžtant į namus. Festivalis vyksta tarp sausio 19 d. ir vasario 20 d. Tai priklauso nuo mėnulio ir saulės padėties.

  Pirmosios trys Naujųjų metų dienos Vietname yra išeiginės, tačiau daugelis nedirba visą savaitę.  Stengiamasi sukelti kuo daugiau triukšmo. Septynios dienos prieš Tet prasideda trijų sveikatos dvasių ėjimu į šeimas. Tą savaitę lankomos kapinės ir  mirusiųjų dvasios kviečiamos į namus švęsti šventės, švarinamasi, atiduodamos skolos. Namai yra puošiami medžiais ir šakelėmis: kumguat medžio, kitur žydinčiomis abrikosų šakelėmis. Prieš Naujuosius yra didysis maisto ir dekoracijų pirkimas ir tam išleidžiama daug pinigų.   Šventinis banh chung patiekalas kvadratinėmis porcijos daromos iš kiaulienos ir pupų, sluoksniuojama su ryžiais ir suvyniojama į bambuko lapą. Prie jo dažnai patiekiamas mang patiekalas iš virtų bambukų ir marinuotos kiaulienos. Visa tai simboliniai ir kartu senovinės receptūros patiekalai iš paprastų produktų. Iš saldumynų daromi patiekalai su paslėptais vaisiais viduje. Iš šviežių vaisių mėgstamiausi yra kertuočio, vadinamo drakono, vaisiai ir arbūzai. Pirmą Naujųjų metų dieną yra laukiama svečių.

Reklama

,

  1. Parašykite komentarą

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

%d bloggers like this: