Lietuvos valstybės atkūrimo diena

Lietuva1

Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo aktas

   Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo aktasLietuvos Taryba savo posėdyje vasario 16 d. 1918 m. vienu balsu nutarė kreiptis: į Rusijos, Vokietijos ir kitų valstybių vyriausybes šiuo pareiškimu:

   Lietuvos Taryba kaip vienintelė lietuvių tautos atstovybė, remdamasi pripažintąja tautų apsisprendimo teise ir lietuvių Vilniaus konferencijos nutarimu rugsėjo mėn. 18-23 d. 1917 metais, skelbia atstatanti nepriklausomą demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje ir tą valstybę atskirianti nuo visų valstybinių ryšių, kurie yra buvę su kitomis tautomis.

   Drauge Lietuvos Taryba pareiškia, kad Lietuvos valstybės pamatus ir jos santykius su kitomis valstybėmis privalo galutinai nustatyti kiek galima greičiau sušauktas steigiamasis seimas, demokratiniu būdu visų jos gyventojų išrinktas.

   Lietuvos Taryba pranešdama apie tai …….. vyriausybei, prašo pripažinti nepriklausomą Lietuvos valstybę.

Vilniuje, vasario 16. 1918 m.

Parašai

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai

   Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo akto signataraiLietuvos nepriklausomybės aktas – Lietuvos Tarybos 1918 m. vasario 16 d. Vilniuje pasirašytas dokumentas, skelbiantis, kad Lietuvos Taryba atskiria Lietuvą nuo visų valstybinių ryšių, kada nors buvusių su kitomis tautomis. Dokumentas pasirašytas Vilniuje, Pilies g. 26.

   Tiesiogiai Valstybės atkūrimo akto tekstą rengė Jonas Vileišis, Petras Klimas, Mykolas Biržiška, gal dar Steponas Kairys. Bet Akto tekstui, užgesinus partines ir asmenines ambicijas, pašalinus Lietuvos Tarybos visiško skilimo grėsmę, pritarė visi Lietuvos Tarybos nariai, visi jį pasirašė. Minėtas intelektualų ketvertukas tėra projekto autoriai. Oficialus Valstybės atkūrimo akto autorius – visa Lietuvos Taryba.

   1918 m. vasario 16 d. pasirašyto Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai: J. Vileišis, dr. J. Šaulys, kun. J. Staugaitis, St. Narutavičius, dr. J. Basanavičius, A. Smetona, K. Šaulys, Stp. Kairys, J. Smilgevičius, K. Bizauskas, J. Vailokaitis, D. Malinauskas, kun. Vl. Mironas, M. Biržiška, kun. A. Petrulis, S. Banaitis, P. Klimas, A. Stulginskis, J. Šernas, Per. Dovydaitis.

   Rusija, pasirašytą Nepriklausomybės aktą pripažino tik 1920 m. liepos 12 d., pasirašydama su atkurta Lietuva Taikos sutartį.

   1941 m., prasidėjus Vokietijos ir Sovietų Sąjungos karui, Nepriklausomybės akto signatarus ištiko liūdnas likimas. Vieni buvo ištremti į lagerius, o kiti nužudyti.

   Po Nepriklausomybės paskelbimo, Lietuvą toliau valdė vokiečiai. Jie reikalavo, kad Lietuvos Taryba paskelbtų amžinąją sąjungą su Vokietija. Tačiau, lapkričio mėnesį, Vokietijoje kilus revoliucijai, Lietuva liko neprijungta prie Vokietijos ir Lietuvos nepriklausomybė buvo galutinai pripažinta.

   Sovietinės okupacijos metais bet koks lietuvių politinės savimonės pasireiškimas buvo malšinamas  griežčiausiomis priemonėmis, todėl šią šventę švęsti buvo draudžiama. Vasario 16-oji pirmą kartą oficialiai paminėta 1989 m. Mokslų akademijoje vykusiame posėdyje.

   Vasario 16-osios aktas atkurtas 1990 metais kovo 11 dieną.

******

Meilė – nelyginant medis: ji išauga pati, giliai suleidžia šaknis į mūsų būtybę ir neretai žaliuoja ir žydi net mūsų širdies griuvėsiuose. (V. Hugo)

Žmonės, kurie neprisimena praeities, yra pasmerkti ją kartoti. (George Santayana)

Dar žiūrėkite: 

Lietuvos diena (kovo 11-oji)

,

  1. Parašykite komentarą

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: