40-ties paukščių diena

40-ties paukščių dienaKovo 10-oji – 40-ties paukščių diena, simbolizuojanti paukščių parskridimą. Ši diena vadinama todėl, kad apytikriai tiek paukščių rūšių pavasarį sugrįžta į Lietuvą. Mūsų senoliai manė, kad kovo 10-ąją parskrenda keturiasdešimt paukščių. Jeigu tos dienos naktį pašąla, vadinasi, dar šals keturiasdešimt naktų.

Kai kur, ypač Žemaitijoje, manyta, kad šią dieną reikia praleisti „savam lizde“, t. y. su savo šeima. Tikėta, kad kur nors toliau iš namų išvažiavus, užsitrauksi nesutarimą su saviškiais ir su kaimynais.

Šiomis dienomis atskrenda daug vieversių, pempių, kovų, gulbių, žąsų. Tik dar labiau atšilus orams laukiama kur kas daugiau grįžtančių paukščių. Todėl būtina sparnuočiams iškelti inkilus.

Lietuvoje įsigalėjus krikščionybei ši šventė  buvo pervadinta 40-ties šventų kankinių diena, IV a. atidavusių gyvybę už krikščionybės išpažinimą.

Lietuvių kalendoriuje labai mėgstami paukščiai. Tai rodo pavasario mėnesių datos paukščių vardais (kovo 19-oji – Pempinės, kovo 25-oji – Gandrinės).

Valgiai. Šeimininkėms būdavo patariama iškepti 40 bandelių, įdarytų kiaušinių įdaru, kad vasarą javai gerai derėtų. Šiaurės Aukštaitijoje dažniausiai būdavo kepami papločiai, įdaryti virtais kiaušiniais ir svogūnais. Kol kepiniai būdavo kepami, pusryčiams šeimyna būdavo vaišinama plaktiene (plakta kiaušiniene) su medumi, dažnai  ir su riešutais. Kitose Lietuvos vietose kepdavo vis kitokią kiaušinienę.

Šiaurės Žemaitijoje išlikęs paprotys šią dieną gaminti „kinius“, – šeimininkės duonkepėse krosnyse kepdavo „lizdus“ su kiaušiniu. Pavasarį baigdavosi maisto atsargos, – tai kokie dar būdavo likę maisto produktai: miltai, kruopos, o vėliau bulvės, – iš jų virdavo košes, iš košių darydavo „lizdus“, į tuos įmušdavo kiaušinio trynius ir pašaudavo į karštą duonkepę krosnį.

Žiemgaliai dažniausiai darydavo „lokšenas“ (dabar vadiname lakštiniais arba makaronais), jas išvirdavo ir iš jų gamindavo lizdus kiaušinių tryniams. Dzūkės duonkepėje kepdavo ropes, o iškeptas išskobdavo, įmušdavo trynį, pagardindavo čiobreliais.

Kiaušinis iki krikščioniško tikėjimo šventėse naudojamas aukojimui ir maistui. Lietuviai nuo senų senovės mokėjo šeimai patiekti kiaušinienes, plaktienes, keptus kiaušinius, įvairiai virtus bei įdarytus kiaušinius. 40-ties paukščių dienai iš esmės būdavo gaminamos tik plaktienės, nes kiaušinienė būdavo kepama gimdymo metu bei kitomis progomis.

Žaidimai. 40-ties paukščių dieną būdavo žaidžiami žaidimai, dainuojamos dainos. Vienas iš populiariausių – „Gaidžių peštynės“: viduryje nubrėžiamas ratas, į kurį atsistoja du žaidėjai. Kiekvienas turi stovėti ant vienos kojos, o kitą sulenkęs, kaip gaidelis. Stovėdami tokia poza turi išstumti vienas kitą iš už rato ribų. Kitas žaidimas – „Skrido žvirblis“: žaidėjai eina ratu, o žaidimo vedėjas rato viduryje plasnoja rankomis ir dainuoja. Vedėjas griebia vieną iš ratu bėgančių žaidėjų. Jis tampa vedėju, o vedėjas lieka rate. Žaidimas tęsiamas.

Reklama

,

  1. Parašykite komentarą

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

%d bloggers like this: