Kaip dvyliktokai turi rašyti viešojo kalbėjimo planus?

Daugelis abiturientų nekantriai laukia įskaitos sesijos. Pagal lietuvių kalbos ir literatūros įskaitos nuostatus savo viešosios kalbos planą mokinys turi įteikti savo mokytojui ne vėliau kaip prieš savaitę iki įskaitos vykdymo dienos.

Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojai nekantrauja, kaip turėtų atrodyti dvyliktoko viešosios kalbos planas, kuris privalomas ir mokytojo dar iki įskaitos vertinamas (0-3 taškai). Įskaitos dieną mokinio atsakinėjimą vertina du lietuvių kalbos ir literatūros mokytojai (vienas iš jų – mokinį mokantis dalyko mokytojas, o kitas – vertintojas, nemokantis dalyko mokytojas). Viešojo kalbėjimo vertinimo normos pateikiamos vertinimo lentelėje (pagal taškų ir pažymių atitikmenų lentelę):

Taškai Pažymys
20-19 10
18-17 9
16-15 8
14-13 7
12-11 6
10-9 5
8-7 4
6-0 Neišlaikyta

Pasirengimo kalbai mokinį mokančio mokytojo vertinimas 0-3 taškais yra galutinio įskaitos vertinimo dalis.

Girdime nusiskundimų, kaip turėtų būti parašytas viešojo kalbėjimo planas. Dvyliktokai turėtų gebėti parašyti sudėtinį planą. Mokytojas turi teisę sudaryti plano rašymo schemą (A4 lapo formatas, Times New Roman šriftas, 12 dydis). Be to, atsakinėjančio mokinio planas turi atitikti potemę ir jo kalbėjimo tekstą. Pavyzdžiai:

Pranas Pranaitis,

….. grupės (klasės) mokinys

LITERATŪRA (KULTŪRA)

7. Senoji literatūra suteikia galimybę praeityje rasti ir plėtoti vertybes, kurios būtų svarbios dabartyje. Pagrįskite šią mintį arba ją paneikite.

Planas

 I. Senosios literatūros indėlis šiuolaikinėje visuomenėje.

II. Literatūros pažinimo erdvės ir vertybės praeities ir dabarties sandūroje.

            1. Antikos mitų intelektualumas ir tiesos ieškojimas.

            2. Humanistinių idėjų puoselėjimas ir atskleidimas.

            3. Asmeniškumo įvertinimas ir amžinybės troškimas.

            4. Antivertybės vertybių sistemoje.

III.       Amžinųjų vertybių išsaugojimo perspektyvos.

Berta Bertulė,

… grupės (klasės) mokinė

KALBA

Italų kalbininkas Pietras Umbertas Dinis (Pietro Umberto Dini) teigia: mokėti svetimą kalbą reiškia ir pažinti kultūrą, suprasti net ir tai, kas nesakoma žodžiais. Kaip suprantate šią mintį? Savo įžvalgas argumentuokite pavyzdžiais.

Planas

I. Pietras Umbertas Dinis ir jo mokslinė veikla.

II. Kalbos ir kalbą tiriančio mokslo atsiradimas.

            1.Kalbos mokėjimas – gebėjimas susikalbėti.

            2. Kalbos paplitimo po pasaulį priežastis kultūros pažinimas skaitant, bendraujant.

            3. Kultūros suvokimas pagal kalbą.

            4. Kalbų vystymasis giminingos kalbos – giminingos kultūros.

III.  Kiekvienos tautos kalba yra jos kultūros, literatūros kūrimo priemonė.

 Dvyliktokui nedera rašyti tokių planų, kurie akivaizdžiai neatitinka sudėtinio plano (tradicinio) sudarymo reikalavimų. Pavyzdžiai:

Undrė Undrytė,

…. grupės (klasės) mokinė

KALBA

Kodėl galima teigti, kad kalba yra laiko saugykla? Savo įžvalgas argumentuokite pavyzdžiais.

Planas

I. Kalbos istorija.

II. Kalba- vertybė.

         1. Lietuvių kalbos istorija.

         2. Tarmės.

         3. Bronius Nainys.

         4. Tautiškumas.

III. Mikalojus Daukša. Nesvarbu kas nutiktų išsaugokime savo kalbą.

 Stasius Stasykas,

…. grupės (klasės) mokinys

KALBA

 Kurį Lietuvos literatūros autorių pristatytumėte Nobelio literatūros premijai ir kodėl? Savo įžvalgas argumentuokite pavyzdžiais.

Planas

  1. Įžanga.

1.1.          K. Saja šiuolaikinėje visuomenėje.

1.2.          K. Sajos apdovanojimai.

1.3.          K. Sajos nuopelnai lietuvių kultūrai ir literatūrai.

  1. K. Sajos kūrybos bruožai.

2.1.          Humoro ir geros nuotaikos sklaida kūryboje.

2.2.          Lengvai suprantamas ir kiek liaudiškas, kiekvienas lietuviui artimas rašymo stilius.

  1. Apysaka „Gvidono apsiaustas“.

3.1.          Neįprastas rašymo stilius apysakoje „Gvidono apsiaustas“: galimybė pasirinkti istorijos pabaigą.

3.2.          Asmenybės ir mokyklos tema apysakoje „Gvidono apsiaustas“.

3.3.          Visuomenės sąsajos apysakoje „Gvidono apsiaustas“.

  1. Apysaka „Jei nutrauksim sliekui koją“.

4.1.          Kūrinys, kurį rašytojas laiko labiausiai pasisekusiu savo veikalu.

4.2.          Pasakos ir apysakos dermė kūrinyje.

4.3.          Nuotykių ir fantazijos pasaulis apysakoje „Jei nutrauksim sliekui koją“.

  1. Romanas „… kurio nieks nemylėjo“.

5.1.          „… kurio nieks nemylėjo“ – romanas jaunam skaitytojui, norinčiam susipažinti su gyvenimo spalvomis.

5.2.          Žvilgsnis į jauno žmogaus problemas ir kilimas iš dugno.

  1. Apibendrinimas.

6.1.          Jaunosios kartos ugdytojas, su kuriuo užsaugo net kelios kartos.

6.2.          Jau beveik 6 dešimtmečius besitęsiantis rašytojo kūrybos kelias.

6.3.          Rašytojas, kuris tapo visuomeninio ir kultūrinio gyvenimo dalimi.

Plačiau: ČIA

,

  1. Parašykite komentarą

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: