Gandrų sugrįžimas. Blovieščiai

Gandro diena1

Pavasario sutiktuvės

Gandrinės2Kovo 25-ąją Gandrinės beveik sutampa su pavasario lygiadieniu – astronominiu pavasariu. Tai savotiškos jo sutiktuvės. Tikėta, kad šią dieną parskrenda gandrai, o ant uodegos jie neša kielę. Šią dieną mūsų senoliai keldavo puotą, į ją kviesdavosi kaimynus, vieni pas kitus eidavo į svečius, mėgdžiodami gandrą. Šį paukštį laikė šventu, nes tikėjo, kad jis gali paimti žmonių ligas, nunešti į neįžengiamas pelkes ir ten palikti. Ir šiandien dar tikima, kad gandras neša laimę. Tai lietuvių mylimiausias paukštis, išrinktas Lietuvos nacionaliniu paukščiu. Gandras – šventas paukštis, todėl jo niekas nedrįsta skriausti ir netgi kuo galėdami jam padeda.

Lietuviai nuo seno gandrą laikė šventu paukščiu. Esą jis gali paimti žmonių ligas, nunešti į neįžengiamas pelkes ir ten palikti. Iki šiol tikima, kad gandras atneša žmonėms laimę. Tai lietuvių mylimiausias paukštis, išrinktas Lietuvos nacionaliniu paukščiu.

GandrinėsPavasario sutiktuvės – Gandro diena – senovės lietuviams buvo reikšminga šventė. Vilniaus krašto valstiečiai dar tarpukariu buvo įsitikinę, jog ši šventė tokia didelė, kad net paukštis lizdo nesuka. Gandrinės1

Pamatę belekiantį arba stovintį gandrą, kaimo vaikai iškart rėkdavo: „Garny, garny, ga-ga-ga! Tavo pati ragana, šiaudų ryšiu surišta, po varteliais pakišta.“

Anot lietuvių pasakos, gandras esąs žmogus, kuriam senovėje Dievas padavęs maiše surinktas nenaudingas bjaurybes ir liepęs jas ežere paskandinti. Žmogus, manydamas maiše esant kokias gėrybes, atsirišęs pažiūrėti. Tuo metu ir išbėgiojo visos šlykštynės. Kai, sugrįžęs pas Dievą, žmogus prisipažino padaręs negerą darbą, Dievas, nutvėręs iš ugniakuro nuodėgulį, davė žmogui į kuprą ir išvarė rinkti tų bjaurybių. Nuo to laiko žmogus virto gandru ir vis rankioja paleistas nenaudingas bjaurybes, kol surinks visas.

Valgiai

XIX a. Lietuvoje plačiai buvo žinomas paprotys Blovieščiaus dieną rengti vaišes, eiti vienam pas kitus į svečius, pamėgdžiojant gandrą (aukštai kilnojant kojas). Tai dienai specialiai kepdavo kanapinius pyragėlius, bandeles iš rupiai sumaltų įvairių rūšių javų miltų, šaltanosius – krekenomis įdarytus virtus pyragėlius.

Norint, kad javai geriau sudygtų, vyrai Blovieščiaus dieną javų laukus apžiūrėdavo. Negalima šią dieną perinamų kiaušinių liesti – tik tokiu atveju paukščiukai išsiris sveiki.

 Senolių išmintis

Šią dieną mūsų senoliai keldavo puotą, į ją kviesdavosi kaimynus, vieni pas kitus eidavo į svečius, mėgdžiodami gandrą. Šį paukštį laikė šventu, nes tikėjo, kad jis gali paimti žmonių ligas ir nunešti į pelkes. Ir šiandien dar tikima, kad gandras neša laimę.

* Šią dieną parskrenda gandras ir parneša ant uodegos kielę, kuri baigia išspardyti ledą.

* Šią dieną parskrenda gandras ir parneša ant uodegos kielę, kuri baigia išspardyti ledus.

* Jei gandras parlekia anksti, dar ledams neištirpus, bus labai ankstyvas pavasaris.

* Gandro dieną ir nuo Blovieščiaus iki balandžio 9 d. nieko neskolindavo, kad gyvuliai nesirgtų, o jei kam kas nors paskolinta, reikia per tą laiką susigrąžinti. Jei paskolinsi – gyvuliai tais metais sirgs.

* Jei gandras suka lizdą ant namo, tuose namuose žmonės bus laimingi.

* Jei gandro lizdą sugriausi, jis atneš gyvatę į namus.

* Jei gandras, beperėdamas savo vaikus, išmeta iš lizdo kiaušinį ar gandriuką, bus blogi metai.

* Jei Blovieščiaus dieną sodyboje, jam įtaisytoje vietoje, gandras lizdą susisuko, užderės geras derlius.

* Jei gandras lizdą susisuko ant į medį ar ant klojimo iškeltų akėčių, tais metais galima tikėtis gero derliaus.

* Jei pavasarį pirmą kartą tais metais gandrą truputį pamatysi, būsi laimingas, bet jei stovintį – nelaimingas.

* Kad javai geriau sudygtų, vyrams Blovieščiaus dieną būtina apžiūrėti javų laukus.

* Jei neliesi perinamų kiaušinių, paukščiukai išsiris sveiki.

* Jeigu į kuriuos namus gandrai nebegrįžta, tuos namus ištiksianti kokia nors nelaimė.

* Gandras žmonių ligas nuneša į pelkes, raistus, kur nei žmonės, nei gyvuliai kojos neįkelia.

* Tiems šeimininkams, kurių sodyboje gandras jam įtaisytoje vietoje lizdą susisuko, geras derlius užderės.

Advertisements

,

  1. Parašykite komentarą

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: