Šv. Jurgis, Jurginės (Jorė, Jūrė), Ganiklio diena

Balandžio 23-oji – Šv. Jurgis, Jurginės (Jorė, Jūrė), Ganiklio diena

JurgisJurginės – tai pavasario žalumos, jaunimo, žemdirbių ir arkliaganių šventė, nuo seno ypač populiari Rytų Lietuvoje. Seniau ją dar vadindavo žemdirbių Naujaisiais metais. Nuo seno šią dieną buvo švenčiama gyvulių globėjo Ganiklio ir žalumos dievo Jorio garbinimo šventė. Jorėti – reiškia augti, plisti, žaliuoti.

Į Lietuvą atėjus krikščionybei, šios šventės sutapatintos su Jurginėmis, šv. Jurgio vardo diena. Šv. Jurgis lietuvių mene vaizduojamas kaip karys su ietimi ant žirgo, po kurio kanopomis raitosi blogio slibinas. Tai krikščionybės nešėjas, gynėjas, gyvulėlių globėjas.

Anot senolių, Jorė, arba Joris, – pavasario Perkūnas. Jis vaizduojamas kaip raitelis, valdantis žemės raktus, prikeliantis augaliją. Jorė po žiemos šalčių atrakina žemę, pasiunčia į ją lietų. Ši dievybė – tai ir naminių gyvulių, ypač žirgų, žvėrelių, globėja. Lietuvoje šv. Jurgis laikomas ir mūsų kariuomenės, jaunimo globėju, todėl Jurginių dieną švenčia ir kariškiai, jaunimo organizacijos.

Pagal seną paprotį per Jurgines šiukštu net medžio šakelę nulaužti. Tikima, kad namo parnešta nulaužta šaka gali gyvate pavirsti ir visiems namiškiams užtraukti nelaimę.

Įprasta Jurginių dieną nieko nedirbti su gyvuliais, net ir važiuoti. Sakoma: jei dirbsi – gyvuliai susirgs, išmirs, laukiniai žvėrys juos išpjaus. Ypač didelė pagarba per Jorę reiškiama žirgui.

Tą dieną susirinkdavo arkliaganiai, pasiruošdavo vaišių ir iki vėlumos linksmindavosi. Visa tai skirta gyvulių globėjui, vyriausiajam gyvulių ganytojui, arkliaganių užtarėjui šv. Jurgiui pagerbti. Daug kur net ir šiandien statomos koplytėlės su šv. Jurgio skulptūrėlėmis. Iki šiol daugelis senyvo amžiaus žemdirbių tiki, kad šv. Jurgis saugo jų gyvulius, laukus nuo nelaimių, ligų, piktųjų dvasių.

Š. Jurgis yra laikomas gyvulių, ypač arklių, globėju. Šv. Jurgio dieną žmonės laikė gyvulių švente. Tądien būtinai gindavo gyvulius į ganyklą. Buvo tikima, kad šv. Jurgis saugo vasaros raktus: jis gali atrakinti dangų, kad palytų, sužaliuotų žolė.

Per Jurgines žmonės pirmą kartą išgena gyvulius į lauką. Gindami juos iš tvarto, tarpduryje padeda du kiaušinius. Tikėta, kad per juos pervaryti gyvuliai būsią riebūs, sveiki. Su tuo taip pat susiję įvairūs apsisaugojimo nuo raganų ir vilkų ritualai, iš kurių svarbiausias – gaidžio aukojimas. Šį rytą niekam negalima buvo išeiti iš trobos, kol šeimininkas neapėjo sodybos. Jis papjaudavo juodą gaidį, kraują išvarvindavo prie tvarto durų į arklių ėdžias ant avižų. Vidurius dėdavo ant akmens sakydamas: „Te, Dievuli, tavo dalį!“ Mėsą virdavo pusryčiams. Kraujas buvo aukojamas ne vien geroms dvasioms, bet ir apsisaugoti nuo piktųjų.

Antra grupė susijusi su sveikata, orų ir kitokiais spėjimais. Per Jurgines rūpinamasi ir grožiu bei sveikata, o svarbiausia, kad nekiltų gaisrų. Jorės metas ypač tinkamas keisti gyvenamąją vietą.

Pirmąkart gindami į ganyklą, juos nuplakdavo kadagių verba. Tikėta, kad tada gyvuliai būsią gražūs, visi pareisią namo, jokia bloga akis jų nenužiūrėsianti. Išvarydami iš kiemo bandą dar pasmilkydavo verba, kad nesirgtų, o karvės duotų daugiau pieno.

Seniau šv. Jurgio dieną žmonės nešdavo į bažnyčią kiaušinių, sviesto, sūrio, pinigų ir dėdavo ant altoriaus. Kunigas laikydavo pamaldas už gyvulių sveikatą. O Jurginių vakarą merginos lipdavo ant tvoros ir dainuodavo:

„Jurgi, geras vakaras!

Jurgi, paimk raktus,

Jurgi, atrakink žemę,

Jurgi, išleisk žolelę,

Žolelę šilkinę,

Raselę meduotą –

Žolelė bus dėl arklelio,

Raselė dėl veršelių.“

Jurginių valgiai

Yra žinoma, kad tądien valstiečiai nedirbo, o apeidavo laukus su duonos kepalėliu, dažytais kiaušiniais (vad. Jurginukais), velykinių margučių (vad. velykaičių) lukštais ir kumpio kaulais, juos užkasdavo ant ežios šv. Jurgiui, prašydavo gero derliaus, apsaugoti gyvulius nuo vilkų; parugėje vaišindavosi, žaisdavo, dainuodavo. Bažnyčioje ant altoriaus padėdavo aukų (lašinių, kumpių), dalydavo elgetoms duoną.

Jurginių rytą kepdavo duonos kepaliukus, kuriuose įkepta po penkis kiaušinius, valgydavo sviestą, sūrį, varškę, kiaušinius. Per Jurgines kai kur buvo nevalgoma mėsos ir taukų, tik žuvį. Žuvis ir duona tą dieną buvo laikomi šventu valgiu. Dabar Lietuvoje vaišinamasi duona, žuvimi, sūriu, sviestu, kiaušiniene ir žolelių arbata.

 

Liaudies prietarai

  • Per Jurgines buvo einama į laukus javų lankyti, vaišių likučius užkasdavo lauko gale. Tikima, kad žmogaus galia pereis į žemę ir padės jai subrandinti geresnį derlių.
  • Jei tą dieną skriaudžiami gyvuliai ir bandoma su jais dirbti, gyvuliai gali išdvėsti arba vilkai išpjauti.
  • Jei Jurginių rytą piemenys ant krosnies aunasi kojas, gyvulius vilkai gali sudraskyti.
  • Piemenims draudžiama galąsti peilį ir jį paimti į rankas, kad vilko dantų nepaaštrintų.
  • Prieš išgenant gyvulius, piemuo laistydavę šventintu ar paprastu vandeniu, arklius prieš saulėtekį maudydavo upėse ar ežeruose, kad nuplautų nuo jų visas blogybes.
  • Pargenant bandą, šeimininkė laistydavo piemenį šaltu vandeniu, kad karvės būtų pieningos, žolė geriau želtų, vasara nebūtų lietinga.
  • Išginęs bandą, piemuo stebi, kuriuose medžiuose gegutė daugiausia kukuoja. Jei lapuotuose, karvės duos daug pieno, jei spygliuotuose – mažai.
  • Jei gegutė daugiau kukuoja vakare, tais metais kris gyvuliai.
  • Jei piemuo pirmą varlę pamato vandenyje, bus pieninga vasara, jei sausumoje – bepienė.
  • Jei pirmą ganymo dieną kuris nors gyvulys šokinėja, jį vilkas papjaus. Jam pririša raudoną kaspinėlį ar skambalėlį vilkams atbaidyti.
  • Pirmą kartą išgirdęs griaustinį piemuo verčiasi kūliu per galvą, kad jo nenutrenktų ir žolė gerai želtų.
  • Pirmąkart pamatę gužutį irgi verčiasi per galvą, kad greitesni būtų.
  • Per Jurgines baigdavosi dvarų kumečių samdos laikas, žemės nuomininkų bei pusininkų sutartys.
Reklama

,

  1. Parašykite komentarą

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

%d bloggers like this: