Gegutės diena

GegutėGegužės mėnesio pavadinimas kilo iš šį mėnesį ar kiek anksčiau užkukuojančios paukštės pavadinimo. Tiesa, dabar dažniau vartojamas kitas šios paukštės pavadinimas – ne gegužė, o gegutė.

Mūsų protėviai gegužės 1-ąją švęsdavo gegutės dieną – dažniausiai pirmąją gegužės savaitę, tądien, kai pirmąsyk išgirsdavo gegutę kukuojant.

Tarp jaunimo buvo paplitęs apeiginis šokis „Gegužė“. Viena mergina (išrinkta gražiausia iš visų) vaizduodavo gegutę. Ji sėdėdavo ant krėslo – gegutės sosto – užrištomis akimis, o visi kiti šoko aplink ją rateliu. Aplink šokantys vaikinai praeidami pro „gegutę“ dainuodavo: „Karaliūne gegele, kukū, aš tavo brolelis, kukū“. Įsiklausydama į balsus „gegutė“ turėjo išsirinkti tris labiausiai patinkančius vaikinus. Tuomet jai būdavo atrišamos akys ir ji visą vakarą šokdavo su tais vaikinais. Išsiskirdama trims „broleliams“ ji padovanodavo po savo išaustą juostą. Gegutė buvo apdainuojama ir dainomis, pvz.:

Gegutė sode

Sode kukavo

Gegutės pilkos

Pilkos plunksnelės

Gegutė meilus

Meilus paukštelis

Gegutės skardus

Skardus balselis…

Ši šventė yra kilusi iš pagonių deivės Laimos garbinimo šventės. Mat mūsų protėviai tikėjo, kad deivė Laima pasirodo gegutės pavidalu. Būtent jai ir buvo skirtas minėtas apeiginis garbinimo šokis.

Laima – gimimo sergėtoja, gyvenimo sėkmės lėmėja. Ji globodavusi gimdyves ir naujagimius. Gimus naujagimiui, Laima nulemia jo likimą, o po to prižiūri, kad lemtis nesikeistų. Gerai visiems žinomoje pasakoje „Eglė žalčių karalienė“ gegutė užkukuoja, kai Eglės namiškiai bando apgauti žalčius, įduodami vietoje Eglės žąsį, vėliau avį: „Kukū kukū, tai ne marti, kukū kukū balta žąsis“ Taip ji sergi, kad Eglei lemtas likimas pildytųsi. Kitoje pasakose deivė Laima, pasirodžiusi paukštės, kurios pavadinimas nepasakomas, pavidalu, naktį gimusiam vargšų kūdikiui išpranašauja, kad tas užaugęs taps pirklio žentu. Tai išgirdęs pirklys visaip bando atsikratyti tokiu žentu, tačiau Laimos išpranašauta lemtis galiausiai vis tiek išsipildo.

Gegutė laikoma pavasario pranaše. Pirmuoju užkukavimu ji skelbia žiemos pabaigą. Šiam užkukavimui suteikiama magiška galia. Užkukuodama ji tarsi sustingdo žmonių būsenas. Jei tuo metu guli – visus metus būsi tinginys, jei esi alkanas – visus metus badausi. Ko gero, dauguma iš mūsų žino prietarą – jei gegutei kukuojant kišenėje turi bent vieną monetą, visus metus būsi turtingas.

Dar ir dabar paplitęs liaudies anekdotas, žinoma, kiek pasikeitęs, eidamas iš lūpų į lūpas:

– Gegute, gegute, iškukuok, kiek man liko gyventi.

– Kū… – Ko tiek ma…

Iš tiesų gegutė ne tik lemdavusi gimimą, bet ir mirtį. Buvo manoma, kad, jei nelemta mirti, tai net žudydamasis nenusižudysi. Ne veltui gegutė pradėta drožti laikrodžiuose. Kukuodama valandas ji tarsi kukuoja amžių.

Gegutė – nuostabus paukštis. Iš išvaizdos atrodo puošni gražuolė, bet elgiasi kaip tikra išdykėlė. Turbūt visi žino, kad gegutė niekada nesuka lizdo ir vaikų neperi. Gegutės vaikai visuomet esti betėviai pamestinukai. Ji slapčia padeda kiaušinius į lizdą svetimo paukščio, kurio kiaušiniai panašūs į jos pačios ir kurio vaikai maitinami kirmėlaitėmis.

Kita nuostabi gegutės ypatybė – kad ji negieda kaip kiti paukščiai, bet kažkaip keistai, lyg žmogaus balsu „Kukū, kukū“ kukuoja, rauda. Ir kukuoja ne visą laiką, bet tik pavasarį, apie porą mėnesių, pačiame gamtos žydėjime, o paskui nutyla, nors dar niekur neišskrenda ir vaikų neperi.

Dėl savo ypatingo būdo gegutė jau nuo seniausių laikų lietuvių yra laikoma lyg ir kokiu šventu paukščiu, todėl jos niekas nemedžioja ir nevalgo. Lietuvių dainose ir pasakose minima, kad tai mergaitė, pavirtusi girios paukšte. Gegutė – burtininkė, gegutė – laimės ir nelaimės pranašė. Mūsų liaudyje apie jos pranašystes išlikę labai daug įvairių įsitikinimų ir burtų.

Reklama

,

  1. Parašykite komentarą

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

%d bloggers like this: