Motinos diena. Tradicijų tęstinumas

Motinos diena2Motinos diena – viena gražiausių pavasario švenčių, turinčių gilias tradicijas ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Tai diena, kai gražiausi gėlių žiedai dovanojami pačiam artimiausiam žmogui – mamytei.

Motinos diena Lietuvoje švenčiama pirmąjį gegužės sekmadienį (oficialiai nuo 1929 metų).

„Reikia bučiuoti žemę, kurią yra palietusi Tavo koja“. Taip savo motinai laiške rašė vokiečių poetas H. Heinė. Patarlėse apie motiną sakoma: „Minkštos motinos rankos, bet sunkios jos ašaros“.

Šią dieną motinas sveikina vaikai ir vyrai, tądien jie stengiasi už jas atlikti visus namų ruošos darbus. Motinos diena ne šiaip sau švenčiama pavasarį – motina tapatinama su žeme. Kaip ji išaugina vaikus, taip žemė išaugina derlių. Taigi pavasarį, kai garbinama žemė, kad būtų derlinga, nepamirštamos ir motinos. Motinos diena

Motinų garbinimas siekia pačius seniausius laikus. Graikai garbino Gėją, romėnai – Artemidę, egiptiečiai – Izidę, o lietuviai – Žemyną (žemės globėją). Tai žemės deivės. Jos rūpinosi žemės derlingumu, moters vaisingumu, globojo vaikus, lėmė jiems gerą likimą. Visiems gerai žinoma meilės deivė, taip pat glaudžiai susijusi su motinos, t. y. vaisingumo funkcija, skirtinguose kraštuose vadinama skirtingu vardu: Afrodite, Venera, Milda (meilės deive), Laima (likimo, vaisingumo, vaikų globojimo deive). Manoma, kad moteriškųjų dievybių garbinimas Lietuvoje buvo itin paplitęs. Šią tradiciją po Lietuvos krikšto iš dalies perėmė Mergelės Marijos – Jėzaus motinos – garbinimas.

Pasaulyje paplitus krikščionybei, moteriškų dievybių kultas pasibaigė, bet motina vis tiek neužmiršta – pradėta garbinti Jėzaus motina Marija. Motinos sąvoka ir funkcijos nuo senų laikų iki dabar labai pakito. Iš liaudies dainų žinome, kad visi rūpesčiai anksčiau krisdavo ant motinos pečių. Jos valdydavo ūkį, prižiūrėdavo samdinius, dirbdavo visus namų ruošos darbus, augindavo vaikus. Jos išgyvendavo sunkų išsiskyrimą su dukromis, išleisdamos jas už nemylimų vyrų, sunkų išsiskyrimą su sūnumis, išleidžiamais į karą, skaudžią jų žūtį. Šiuolaikinės motinos jau nėra vien namų šeimininkės, šeimos židinio sergėtojos. Nemaža jų dalis yra savarankiškos moterys, ne tik auginančios vaikus, bet ir dirbančios darbą, kuris, pagal ankstesnę sampratą, būtų laikomas vyrišku. Anksčiau motinos užaugindavo ne tik tris, bet septynis ar net dešimt vaikų. Dabartinė motina išaugina po vieną, du vaikus, retai daugiau penkių vaikų. Nepaisant visų skirtumų, visos motinos nuolat jaudinasi dėl savo vaikų. Ir kaip bežiūrėsi, žmonija neišnyksta tik dėl jų. Tuo jos ir yra motinos.

Buketas

***

Mama, esi tu moteris…

 ***

Mama, parsivesk mane, parsivesk.

Iš paklydimų, iš netiesos, iš tuštybės.

Iš pykčio, iš keršto, iš apgaulės parsivadink.

Iš netikėjimo, iš nuovargio, iš nevilties pasišauk.

Juk pareisiu, mama, pareisiu. Dar menu

Tavo tylią maldą už mane – negimusį.

Dar girdžiu Tavo švelnią lopšinę prie manęs – atėjusio.

Dar jaučiu Tavo kantrią meilę man – išėjusiam.

Parsivesk, nes kurgi man reikės eiti,

Jei pamiršiu tą vienintelį kelią.

Iš Tavęs. Į Tave.

Alberas Kamiu

Tad pasveikinkime savo mamas!

Reklama

,

  1. Parašykite komentarą

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

%d bloggers like this: