Švietimo atgarsiai

Svietimo atgarsiai

***

Pasaulyje yra apie 40 lituanistikos centrų, kuriuose 100 humanitarų dėsto lietuvių kalbą. Daugiausia studijuojančių lietuvių kalbą esama Čekijoje, Lenkijoje ir Vokietijoje. Svetur gyvenantys lietuviai mokytis gimtosios kalbos gali veikiančiose sekmadieninėse mokyklose, kurių daugiausia yra Anglijoje ir Airijoje. Trečiadienį (2013-09-25) konferencijoje „Vienijanti įvairovė: kalbų reikšmė mobilumui, darbui ir aktyviam pilietiškumui“ švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis sakė, kad turininga gimtoji kalba ir kitų kalbų sklandus mokėjimas atveria duris žmonių ir kultūrų dialogui, nutrina bendradarbiavimo slenksčius, praplečia žmogaus akiratį ir interesus, sudaro galimybes įgyti kitokios patirties mokantis, studijuojant ir dirbant. Konferencija vyks rugsėjo 25-26 dienomis.

***

2013 m. spalio mėn. bus paskelbti Švietimo ir mokslo ministerijos siūlomi Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimai, kurie, kaip tikimasi, įsigalios nuo 2014 m. rudens. Siūlymuose kalbama apie aukštųjų mokyklų sutarčių su ministerija sudarymą, studijų krepšelių skirstymo tvarką, aukštųjų mokyklų vertinimo metodiką, studijas baigusiųjų karjeros stebėseną. Manoma, kad dar iki įstatymo patvirtinimo vyks diskusijos su visuomene.

***

Lietuvos knygynuose pasirodė Gitanos Liaudinskienės leidinys “Prieš egzaminą. Lietuvių kalba (pagal naują programą)” (K., 2013), kuriame pagal naują, 2011 m. patvirtintą Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino programą pateikiami lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino reikalavimai, lietuvių kalbos ir literatūros įskaitos programa ir vertinimas, patarimai, kaip rengtis viešojo kalbėjimo užduočiai, kaip rašyti rašinį. Plačiau skaitykite čia.

***

Švietimo ir mokslo ministerijoje vis kalbama, kaip paskatinti vyrus rinktis mokytojo profesiją ir dirbti Lietuvos mokyklose, tačiau nežinoma, kokių konkrečių priemonių imtis ir kaip šį tikslą įgyvendinti. Dar tarybiniais laikais renkantis mokytojo profesiją ir stojant vyrams taikydavo tam tikrų privilegijų. Dabar apskritai kritus mokytojo prestižui kalbama apie diskriminaciją pagal lytį, pedagogų atlyginimų didinimą, nors ruošiantis įvesti eurą žadama mažinti algas litais. Kaip ten bebūtų, statistika rodo, kad Lietuvos mokyklose daugiausia besimokančių mergaičių ir dirbančių moterų pedagogių, o berniukų ir vyrų sudaro vos trečdalis. Kalbama, kad auklėjimas moteriška logika – trauma berniuko psichikai, tačiau ar visokie ekspertai, analitikai, psichologai, psichoterapeutai ir kiti mąsto apie tai, kaip pagerinti švietimo sistemos darbą. Pasirodo, nė motais, geriau netikslingai diskutuoti apie nesvarbius švietimo reikalus.

***

Nuo 2016 metų užsienio kalbų egzaminas susidės iš keturių dalių: klausymo, skaitymo, rašymo ir kalbėjimo. Šiuo metu egzamine būna trys dalys – klausymo, skaitymo, rašymo. Kalbėjimas vertinamas per mokslo metais rengiamą įskaitą, ji neturi įtakos egzamino įvertinimui. Pasak Nacionalinio egzaminų centro (NEC) direktorės Saulės Vingelienės, bus siekiama, kad moksleiviai ne tik suprastų, bet ir mokėtų papasakoti užsienio kalba. Projekte numatyta, kad mokytojai bus mokomi objektyviai vertinti mokinio kalbėjimą ir skirti daugiau dėmesio kalbinei raiškai.

***

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete Nacionalinio egzaminų centro (NEC) direktorė Saulė Vingelienė teigė, kad 2013 m. lietuvių kalbos egzaminas dėl palengvinimų buvo žymiai lengvesnis už anglų. Švietimo specialistai ragina keisti lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino nuostatas. Siūloma mažinti egzamine pateikiamų autorių skaičių bei didinti reikalaujamų žodžių skaičių. Plačiau skaitykite čia.

***

2013/2014 m.m. profesinėse mokymo įstaigose iš viso priimta 21 tūkst. 356 asmenys, arba 2 tūkst. daugiau, nei planuota. Iš jų 783 yra įgiję universitetinį išsilavinimą ir 636 – baigę kolegijas. Po vidurinės mokyklos, turėdami brandos atestatą, šiemet į profesines įstojo 10 tūkst. 184 buvę abiturientai. Švietimo ir mokslo ministro teigimu, tai profesinio mokymo įstaigų ir darbdavių bendradarbiavimo rezultatas, dauguma profesinių mokyklų absolventų sėkmingai įsidarbina. Ekonomistų nuomone, toks „dvigubas“ išsilavinimas duoda nenaudą valstybei.

***

Naujausias lituanistinis leidinys Nr. 14: skaitykite čia

Reklama

  1. Parašykite komentarą

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

%d bloggers like this: