Vasaris ir liaudies prietarai

Vasario kilmė

VasarisLotyniškas mėnesio pavadinimas Februārius kildinamas iš romėnų apvalymo dievo Februso vardo. Lietuviškai dar vadintas ragučiu, kovu, koviniu, pridėtiniu, pūsiu, pusiniu, pustiniu, pusčiumi, mažuoju ragučiu.

Lietuviai mėnesį vadindavo barsukiniu, taip pat veršiniu (šiuo metu karvės veršius veda), ešeriniu (ešeriai gerai kimba). Dar kiti vardai buvo zuikiakojisragutis (mešką ir vilką gali į ožio ragą suriesti), pridėtinis (29-oji diena tai pridedama, tai ne).

Vasaris, pasak V. Mykolaičio Putino, „apgavikas, vasaros vardu žieduotu prisidengęs“ užbaigia kalendorinius žiemos mėnesius. Žmonės pradeda vis daugiau galvoti apie vasarą, planuoti būsimus darbus, nes saulutė, kopdama aukštyn ir ilgindama dieną, primena, kad artėja šiltasis metų laikas Senovės romėnai šį mėnesį vadino Aukojimo ir Apsivalymo mėnesiu.

Vasaris ir liaudies prietarai

Senolių išmintis

* Žmonės vasarį neretai veršimi vadina, nes šiuo metu karvės veršius veda.

* Vasaris dar vadinamas ešeriniu, nes šį mėnesį gerai ešeriai kimba.

* Jei vasario mėnesio pradžia graži, graži bei ankstyva bus ir pavasario pradžia.

* Jei vasario mėnesio naktimis dažnai žvaigždės krenta, galima laukti ramaus pavasario.

* Jei vasaris sausas ir šaltas, rugpjūtis bus karštas.

* Sakoma, kaip vasarį pašauksi, taip rudenį ir atsilieps.

* Jeigu vasario mėnesį oras giedras, vadinasi, pavasarį ir vasarą bus sausa, o jeigu vasaris su krituliais, tada pavasarį ir vasarą dažnai lis.

* Jeigu per Grabnyčias (vasario 2-oji) saulė šviečia, reikia tikėtis šalčio ir sniego.

* Antroji vasario diena rodo, koks bus pavasaris: jei ši diena saulėta, bus gražus pavasaris, jei apsiniaukusi, lauk vėlyvų pūgų.

* Jei per šv. Motiejų (vasario 24-oji) ledas tirpsta, greitai jis vėl bus kietas.

* Tetervinai po sniegu nenakvoja, prieš vasario saulę „vandravoja“ (vadinasi, atšils).

* Kokia pirma vasario diena, tokios ir visos mėnesio dienos.

* Jei vasaris – šiltas, kovas gali būti šaltas, o žiema – ilga.

* Jei sausį spaudė šalčiai, vasarį siaus pūgos.

* Jei vasarį gausu šerkšno, vasarą – daug rasos.

* Jei vasarį nuo stogų kabo ilgi ir stori varvekliai, vasara bus graži.

* Jei laukuose gausu sniego, laukite gausaus javų derliaus.

* Vasario mėnesį paukščiai medžių viršūnėse tupiasi prieš atšilimą.

* Jei vasaris saulėtas, barsukas išeina iš savo urvo. Jei apsisuka ir gula urve ant kito šono – pranašauja gražų pavasarį.

* Jei vienoje drevėje tupi kelios voveraitės – atšals.

* Jei dūmai be vėjo gula ant žemės – bus dar sniego.

* Jei vasario mėnesį vėjų nėra, bus vėjuotas balandis.

* Jei vasaris šaltas, birželis karštas.

* Jei mėnesio pabaigoje parskridę vyturiai tuoj suka lizdą, bus gražus pavasaris ir ruduo.

Dar žiūrėkite:

Vasario mėnesį gimę rašytojai

Kitos vasario mėnesio kalendorinės šventės:

Vasario 2-oji – Grabnyčios

Vasario 5-oji – Šv. Agota. Duonos diena (Lietuviškos naminės duonos gamyba (vaizdo įrašas))

Vasario 12-oji – Užgavėnės Lietuvoje

Įsimylėjusiųjų diena (vasario 14-oji) (kilmė, eilės, patiekalai, receptai) ir Šv. Valentinas (mokinių darbai)

Tarptautinė gimtosios kalbos diena (vasario 21-oji)

Šv. Motiejus ir Vieversio diena (vasario 24 d.)

,

  1. Parašykite komentarą

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

%d bloggers like this: