Atmintinė kuriančiam rašinį

Klausimai

   
1. Koks lietuvių kalbos ir literatūros egzamino tipas? 

Valstybinis (VBE) 

Mokyklinis (MBE) 

2. Kuo remiasi brandos egzaminas?  Valstybinis – bendrosios programos išplėstiniu kursu.  Mokyklinis – bendrosios programos bendruoju kursu. 
3. Ką reiškia mokytis vienokiu ar kitokiu 

kursu? 

1. Reikia mokėti 32 lietuvių autorius 1. Reikia mokėti 23 lietuvių autorius
  2. Egzamino trukmė – 4 valandos.  2. Egzamino trukmė – 3,5 valandos. 
  3. Valstybinio egzamino apimtis – 500 žodžių.  3. Mokyklinio egzamino apimtis – 400 žodžių. 
  4. –  4. Mokykliniame egzamine bus 3 nukreipiamieji klausimai. 
4. Kiek užduočių pateikiama brandos egzamine? 

Ir valstybiniame, ir mokykliniame egzamine pateikiamos 4 užduotys: 2 literatūrinio rašinio ir 2 samprotavimo temos.

5. Kiek temų reikia pasirinkti per egzaminą?

1 iš 4

6. Kas svarbiausia rašinyje?  Literatūriniame – analizuoti bent 2 autorių kūrybą.  Samprotavimo – išspręsti ar bent apsvarstyti problemą.
7. Kiek autorių siūloma prie kiekvieno rašinio?  

3

 

3

8. Kiek autorių privaloma pasirinkti iš pateikto sąrašo?    

1

9. Ar galima remtis visais pateiktais autoriais?   

Taip

10. Iš kur dar galima imti trūkstamus autorius?  Literatūriniame rašinyje – savo nuožiūra.        Samprotavimo rašinyje galima naudotis negrožiniais tekstais: esė, straipsniais, recenzijomis ir pan.  

 Šaltinis. Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir  mokslo ministro 2011 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. V‐1197.   

Rekomendacijos

Literatūriniam rašiniui užtenka dviejų (vienas jų privalomas), o samprotavimui  reikia vieno pasirinkto  autoriaus. Be to, nereikėtų  stengtis išanalizuoti  kuo daugiau kūrinių:  čia svarbu kokybė, o ne kiekybė. Taigi, geriau išsamiai išanalizuotas vieno autoriaus  kūrinys nei daug vos įvardytų kūrinėlių. Remkitės kūrinių  biografiniu,  kultūriniu ir istoriniu kontekstu.  

Be autoriaus biografijos elementų, be kūrinio literatūrinių faktų, verta įsidėmėti vieną kitą reikalingą ir prasmingą sąvoką.  Gerai išmanydamas sąvokas:  literatūrines  („metafora“, „deminutyvas…“), istorines („Liublino unija“, „reformacija“…), filosofines  („egzistencializmas“, „absurdo žmogus“, „stojiška laikysena“…), kultūrines  („prometėjiškumas“…), gali tikėtis puikios kūrinių analizės, antra, geriau suprasi tai, ką  mokaisi. Visi mokslai remiasi sąvokomis, literatūra – ne išimtis.  Tik atsimink:  sąvokas reikia  komentuoti siejant su kūriniu. 

 Literatūrinio ar samprotavimo rašinio pastraipa

(loginė seka rašant sakinius)

Literatūrinio rašinio pastraipos 

Samprotavimo rašinio pastraipos 

   
Analitinė – analizuojamas vieno autoriaus  kūrinys ar kūriniai.  Probleminė – sprendžiama problema, į pagalbą pasitelkiant grožinę  literatūrą,  negrožinius kūrinius ir pan. 
   
Analitinė lyginamoji – analizuojami ir lyginami kelių autorių kūriniai.  Poleminė – sprendžiama problema, ginčijantis (polemizuojant) 

su pasirinktais autoritetais(rašytojais, mokslininkais ir pan.). 

 

Rašydamas vienokį ar kitokį rašinį privalai jau įžangoje nurodyti, kokiais aspektais remsiesi nagrinėdamas kūrinius (literatūriniame rašinyje) ar spręsdamas pateiktą problemą  (samprotavimo rašinyje). Aspektas – tai tema, pjūvis, kuriuo vadovausiesi rašydamas rašinį. Aspektų pasirinkimas priklauso nuo pasirinktų autorių, nes būtent jie diktuoja tuos pjūvius,  todėl svarbu aspektus susieti, t. y. palyginti, padaryti išvadas. 

***

Pavyzdžiui, tavo rašinio temos „Kokias vertybes gina literatūra?“ aspektai gali būti  konkrečios vertybės (jos priklauso nuo pasirinktų kūrinių).  Jei rinksiesi  temą „Meilės tema  lietuvių literatūroje“, aspektai gali būti šie: romantiškas veikėjų požiūris į meilę, meilė kaip  sąlyga kūrybiškumui atsiskleisti ir pan.

Jei tavo tema „Ar šeima vis dar vertybė?“, gali  formuluoti tokius aspektus: tradicijų perdavimas, tėvų kaip autoritetų svarba ir pan.   (Šaltinis. Egzaminatorius.lt)

***

Be literatūros kūrinių lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas nebus išlaikytas. Literatūros  kūrinių reikės tiek rašant literatūrinį, tiek samprotavimo rašinį. 

Įžangoje turi atsispindėti tik tos temos, kurios vėliau bus plėtojamos dėstyme. Literatūrinio rašinio įžangoje reikia pristatyti autorius, kuriais vėliau bus remiamasi. Samprotavimo rašinyje nereikia pristatyti autorių, kuriais bus remiamasi dėstyme, nes autoriai šio tipo rašinyje – tik argumentai, esmė čia – problemos formulavimas ir  jos sprendimas. Be to, įžangoje pristatomi aspektai, kuriais remiantis bus  analizuojami kūriniai ar sprendžiama problema. Literatūrinio ir samprotavimo rašinių pabaiga skiriasi: literatūrinio rašinio išvadinėje pastraipoje lyginami kūriniai – ieškoma skirtumų ir panašumų, samprotavimo  išvadinėje pastraipoje pateikiamas problemos sprendimas, be to, jis apžvelgiamas vertybiniu aspektu (neužmirškime, kad čia rašoma apie moralines, t. y. tikrąsias, vertybes, nes materialinės vertybės tėra priemonė moralinėms pasiekti). 

Rašinio  dėstymo pastraipos

Dėstymo pastraipos gali būti įvairios, todėl siūlomi tik aiškesni kontūrai, įprasti vertinant  rašinius. 

1. Literatūrinio rašinio dėstymo analitinė pastraipa – tai  toks rašinio  kompozicinis  vienetas,  kurį sudaro šios sudedamosios  dalys: teiginys,  vieno  autoriaus  kūrinio ar kūrinių analizė, išvada

Kadangi analizuojamas vieno rašytojo kūrinys ar kūriniai, pastraipa vadinama analitine. Svarbu, kad iš konkretaus, t. y. susijusio su tekstu ar kontekstu,  pastraipos  teiginio logiškai išplauktų kūrinio analizė, o iš jos – konkreti  pastraipos išvada. Tekstu vadiname analizuojamą kūrinį, o kontekstu – autoriaus biografiją, istorinius  laikotarpio faktus, analizuojamo kūrinio sąsajas su kitais  autoriais ar jų kūriniais. 

 2. Literatūrinio rašinio dėstymo analitinė lyginamoji pastraipa – tai toks rašinio kompozicinis vienetas, kurį sudaro šios  sudedamosios dalys:  teiginys,  bent dviejų autorių kūrinių analizė bei lyginimas, išvada. Kadangi analizuojami ir tuo pat metu lyginami bent dviejų autorių kūriniai, pastraipa vadinama analitine lyginamąja.  Pastraipos teiginys nurodo, kokiu aspektu ar kokiais aspektais autorių kūriniai bus analizuojami ir lyginami.  Analizės ir lyginimo dalyje  plėtojama tik tai, kas buvo  nurodoma (žadama) teiginyje. Išvadoje (paskutiniame pastraipos sakinyje) daromas apibendrinimas,  susijęs tiek  su pastraipos  teiginiu,  tiek su analitine lyginamąja pastraipos dalimi. 

3. Samprotavimo rašinio probleminė pastraipa – tai toks rašinio kompozicinis vienetas, kurį sudaro šios sudedamosios dalys:  teiginys, samprotavimas,  argumentai, samprotavimas, išvada. Todėl labai svarbu, kad iš abstraktaus pastraipos teiginio išplauktų abstraktus samprotavimas, kad samprotavimą paremtų  konkretūs (šiuo atveju literatūrinio teksto) argumentai, kad argumentai vėl pereitų į  abstraktų samprotavimą,  kuris pasibaigtų abstrakčia  pastraipos išvada.  Įsidėmėtina,  jog  samprotavimo rašinio dėstymo pastraipoje konkretūs teksto ar konteksto  argumentai minimi tik pastraipos dalyje  „argumentai“.  Visos kitos  dalys (teiginys,  samprotavimai, išvada) tėra abstrakčios, t. y. jose teksto ir konteksto argumentai  neminimi. 

4. Samprotavimo rašinio poleminė pastraipa – tai toks rašinio kompozicinis vienetas, kurį sudaro  šios sudedamosios dalys:  teiginys, samprotavimas,  argumentai, kontrargumentai, samprotavimas, išvada

 

Reklama

  1. Parašykite komentarą

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: