Rašytojų kūrybos kontekstai

EgzaminaiVienas iš lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino reikalavimų – atskleisti kūrinio reikšmes siejant jas su pasirinktu kontekstu. Siūlome kai kurių rašytojų kūrybos kontekstus, kuriuos būtina įvardinti ir iliustruoti literatūros kūriniais samprotavimo rašinyje.

Kontekstas (lot. contextus – surištas) – teksto ištrauka, leidžianti tiksliai suprasti ją sudarančių žodžių, frazių, sakinių reikšmę; kokio nors reiškinio, įvykio aplinkybės, sąlygos, aplinka.

Kad tinkamai interpretuotume daugiareikšmius žodžius, būtinas kontekstas: žodžio sprogti reikšmė skaudėti paaiškėja tik sakinyje Man galva sprogsta nuo įtampos. Be konteksto sunku suprasti frazę, sakinį, pastraipą, skyrių ir visą kūrinį. Kad tinkamai interpretuotume tekstą (kūrinį) kaip visumą, reikia žinoti jo kontekstą, t. y. tas išorines aplinkybes ir tuos veiksnius, kurie galėjo veikti kuriamą tekstą ir vienaip ar kitaip jame atsispindi. Tai tarsi neparašytas didžiulis tekstas, kurio ištrauka yra interpretuojamasis tekstas (kūrinys).

Literatūros kūrinio kontekstų gali būti labai daug. Skiriami tokie pagrindiniai kontekstai: biografinis, literatūros epochos, literatūros krypties (srovės),kultūrinis, istorinis, filosofinis, religinis (biblinis) ,

 Just. Marcinkevičiaus kūrybos kontekstai

 

Biografinis kontekstas (nuo mažens jį supo graži gamta, vėliau atsispindėjusi poeto kūryboje; eilėraščiuose daug kur kalbama apie tėviškę, motiną.);

Kultūrinis kontekstas (žmogus suvokiamas per tautą, jos kalbą, kultūrą, tradicijas; aukščiausia kultūra poetui – tėvynės meilė, dori žmonių santykiai, kultūros atmintis.);

Tautosakinis kontekstas (tekstuose gausu liaudies dainų stilistinių priemonių – deminutyvų, paralelizmų, aprašomi gimtinės židinio, namų, gamtos vaizdai, būdingi tautosakai, veiksmas atskleidžiamas tautosakinėmis situacijomis – veikėjai susitinka prie šulinio, prie upelio; vartojamos pasakoms būdingos formuluotės Kitados…, Seniai, seniai…);

Biblinis kontekstas (poemoms, baladėms būdingi bibliniai pirmųjų žmonių išvarymo iš rojaus, Pažinimo medžio, Trijų karalių, Dekalogo motyvai, kovos tarp gėrio ir blogio vizija; lyrikoje, poemose atsiskleidžia bibliniai Nukryžiuotojo, erškėčių vainiko vaizdai; dramoje Mindaugas išryškėja tikėjimo pagoniškais dievais ir krikščioniškuoju Dievu sankirta, išryškinamas pragaras, jo liepsnos, deginančios nusidėjėlius.);

Filosofinis kontekstas (keliamos egzistencinės problemos, laiko tema: žmogus pavaldus laikui, laikas paženklintas atminties, šalia laiko – mirtis…).

 

Henriko Radausko poezijos kontekstai

 

Literatūrinis kontekstas (poetiniu urbanizmu ir lengva ironija poetui artimas Vytautas Sirijos Gira, ekspresyvumu, dinamika, poetine sintakse – ankstyvasis Bernardas Brazdžionis, teksto struktūra – Alfonsas Nyka-Niliūnas.);

Srovės kontekstas (Neoromantizmui artima antirealybė (pasakos), siurrealizmui – žiauri tikrovė (viršrealybė), kūrinių metaforiškumas, savos estetinės tikrovės kūrimas, istorijos neigimas, neoklasikams ir simbolistams artimi kosminių vizijų motyvai.);

Mitologinis kontekstas (jo kūryboje gausu antikinių motyvų; mėgstamiausi dievai – Apolonas ir Panas.);

Kultūros kontekstas (A. Viduramžių ir antikos kultūra: Dantė, Gėtė, Šekspyras, Rilkė. B. Meno grožis ir įvaizdžiai: simfonija, trimitai, lyra, gitarų stygos, daina, giesmė, melodija. C. Romantinė anarchistinė moralinė kultūra: individo pajėgumas išreikšti savo paties subjektyviąsias vidines savybes. Žmogus nekuria visuomenės. D. Didelė aistra gyvenimui, net ir mirties pavidalu.);

Filosofinis kontekstas (Egzistencializmas, metaforų kūrimas, savita ritmika ir metaforų sistema, sintaksė, refleksija ar dvasinės būsenos interpretacija.);

 

S. Nėries poezijos kontekstai

 

Biografinis kontekstas (Upelė Širvinta, diemedis minimi eilėraščiuose, nes tokioje aplinkoje ji augo. Pamatyta jūra palieka didelį įspūdį. Jūros paveikslas nuolat kartojasi jos lyrikoje. Meilės motyvai atsiranda poetei įsimylėjus arba praradus meilę. Tokia meilė visokia: kantri, veržli, pikta, įžeidžianti, aštri. Karo metų lyrikoje išsiskiria namų pasiilgimo, prarasto ryšio su artimais žmonėmis motyvai. Rašydama apie moters likimą, poetė rėmėsi savo motinos paveikslu);

Literatūrinis kontekstas (Dangaus motyvas dažnas to laikmečio poetų kūryboje. Kultūros ašis yra medis, kuris aptinkamas daugelio rašytojų kūryboje. Dažnas moters likimo motyvas.);

Epochos kontekstas (Poetės kūryboje ypač svarbūs prieškario, karo metų įvykiai: išsiskyrimas su vyru, santykiai su sūnumi. Aprašė to laikotarpio žmonių išgyvenimus. Parodoma meilė tėvynei, jos ilgesys. Aprašė likimą motinų, kurių sūnūs išėjo į karą.);

Srovės kontekstas (Yra šiek tiek simbolistinės kūrybos bruožų: gyvenimas žemėje tik akimirka amžinybėje, gyvenimo ir idealų prieštaravimas; karo metų lyrikoje yra realizmo srovės bruožų. Rinkinyje „Per lūžtantį ledą“ reiškiasi kaip romantikė. Ypač ryškus neoromantizmas: pabrėžiamas gamtos grožis, lyrinis subjektas atviras, artimas gamtai. Derinamos realistinės detalės ir simboliai (Diemedžiu žydėsiu, ryškūs tautosakos ženklai ir motyvai));

Filosofinis kontekstas (Keliami filosofiniai laisvės, kalbos žmogaus ir tautos likimo klausimai. Poetės kūryba kontekstuali egzistencializmo filosofijai, kurios pagrindinis tikslas – išsiaiškinti žmogaus būseną, jo vietą ir svarbą pasaulyje. S. Nėrį paveikė vyravęs individualizmas, pagrįstas iliuzija, kad gyvenimas priklauso nuo gražių idėjų apskritai ir žmogaus egzistencijos svarbiausių idėjų.);

Tautosakinis kontekstas (Panaudojami tautosakos siužetai. Tautosaka stilizuojama. Naudojami konkrečios pasakos motyvai, simbolika („Eglė žalčių karalienė“). Naudojami realiai egzistuojantys mitologiniai simboliai. Namų ugnelės, kraujo motyvai. Vaizduojami etnografiniai objektai. Žmogaus ir gamtos vienybė. Ryški tautosakinė poetika. Kaimo ir miesto priešprieša.).

 

Kristijono Donelaičio kūrybos kontekstai

 

Socialinis kontekstas (Samprotaujama apie ponų ir būrų lygybę, vaizduojami jų santykiai.);

Tautosakinis kontekstas (A. Buities vaizdai atsiduria pirmame, stambiajame plane. B. Būrai rauda liaudies dainų stiliumi, pasakoma tautosakinio pobūdžio sentencijų. C. Parodomas pasakotojo susižavėjimas lietuvių liaudies audėjomis ir audiniais, detalizuojama, kuo ir kaip vilkėjo būrai. D. Gamtos ir žmogaus vienovė, ypač paukščių gyvenimas panašus į žmogaus. E. Iš tautosakos paimtas lakštingalos balso atkartojimas, putpelės šaukimas šienauti. F. Aprašomi būrų papročiai (vestuvių tradicijos), minimi muzikos instrumentai, valgiai XVIII a. viduryje. G. Detalizuojami būrų darbai, akcentuojamas jų kalbos eiliškumas.);

Epochos kontekstas (A. Kai kuriuos veikėjus charakterizuoja vardu: Durakas (kvailys), Žairiukas (žvairys) ir t. t. B. Erelis sušaukė paukščius į sueigą, elgdamasis kaip monarchas. Tai atitinka tų laikų valstybinę santvarką. C. Gamtos vaizduose išreikšta epochai būdinga švietėjiška mintis apie būtinumą paklusti gamtos įstatymams.);

Religinis kontekstas (A. Vardas Selmas gali būti kildinamas iš Biblijos išminčiaus Saliamono vardo. B. Minimi bibliniai personažai Adomas ir Ieva, jų vaikai. C. Prisimenama Biblijos Senojo Testamento Dovydo psalmė apie žmogaus būties trapumą, yra biblinių pranašysčių. D. Nutolimas nuo Dievo – žmogaus nelaimių priežastis. E. Pati poema – Dievo garbinimas: jam už viską dėkojama, nuolat jaučiama Dievo parama, jo buvimas šalia.);

Biografinis kontekstas (A. Manoma, kad „Metų“ vaizdai susiję su Tolminkiemiu, ten gyvenančiais žmonėmis. B. Kūrinyje daug vietos skiriama Dievui bei Biblijai, nes Donelaitis buvo pastorius. C. Pati poema – tarsi pamokslų rinkinys būrams.);

Baroko kontekstas (A. Gausu vaizdų, detalių, daugybė vaizdingų veiksmažodžių, labai smulkiai aprašomas gamtos vaizdas, kuriame tarsi viskas juda, kruta. B. Su Baroku siejama krikščioniška pasaulėžiūra ir moralė, stiliaus kraštutinumai. C. Hiperbolizuojami neigiami dalykai turint tikslą visiškai sumenkinti.);

Švietimo epochos kontekstas (A. Ryški rūstybė prispaudėjams, lietuvių tautos, vilkusios baudžiavos jungą, siekis išgyventi, išlikti. B. Juntamas tautinis poeto nusistatymas. Lietuviškumas jam yra moralinė kategorija. Tikras lietuvis privalo dorai, teisingai elgtis, sąžiningai dirbti, gerbti senuosius papročius, mylėti Dievą. Įdomu, kad tautinis kodas slypi ir K. Donelaičio hegzametre: lietuviškai eiliavo vien tik hegzametru, antikiniu metru. Poetas tikriausiai manė, kad tik hegzametras leidžia parodyti lietuvių kalbos vertę, panašumą į senąsias graikų ir lotynų kalbas. B. Pasakėčios – vienas seniausių literatūros žanrų, atėjęs iš Antikos.);

Klasicizmo kontekstas (Autoriaus atsigręžimas į Antiką, antikinį stilių.).

Jono Aisčio kūrybos kontekstai

 

Biblinis kontekstas (Bibliniai motyvai).

Tautosakinis kontekstas (tautosakos motyvai).

Kultūrinis kontekstas (gamtoje regimi kultūros ženklai, teatrališkumas, polinkis į viduramžių meną).

 

Juditos Vaičiūnaitės poezijos kontekstai

 

Kultūrinis kontekstas (A. Grožis jaučiamas ne natūros, o kultūros (vaikystės miesto) pasaulyje. B. Tiesioginiai muzikiniai įspūdžiai, pamėgdžiojantys literatūriniai portretai, vizualus pasaulis (M. K. Čiurlionis, F. Šopenas, S. Nėris, V. Šimkus). C. Autentiškas kultūros žmonių portretų (senomis fotografijomis virtusių veidų, akimirkų) atvaizdavimas (Žemaitė, G. Petkevičaitė-Bitė, Lazdynų Pelėda, Šatrijos Ragana, J. Janonis, B. Radvilaitė, Kęstutaičiai ir kt.));

Biblinis kontekstas (A. Senos tikėjimo formulės grožis. Tekste galima rasti magiško kalbėjimo, prasmingo žodžių kartojimo. B. Meldžiamasi kančiai, likimo dramai. Prašymai yra apibendrinti, seno sakralinio teksto. Tačiau pati malda pasiekiama neatitikimo efektais, pavyzdžiui, Marija Magdalena nebe švelni nusidėjėlė, o „užkankinta gete, gestape ar belaisvių stovykloje“.);

Geografinis (biografinis) kontekstas (A. Miesto vaizdas – tapybiškos, plaukiančios vaikystės nuotaikos (aikštė, skverai, skersgatviai ir kt.). Tai Kaunas, Vilnius. B. Miesto augalijos (geltonos rožės, ciklamenai, vijokliai) elementai.);

Antikinis kontekstas (A. Mitai, susidomėjimas vardų kilme nulėmė antikos kultūros buvimą eilėse. B. Senovės Egipto motyvai, Tutanchamono kapo lobiai.);

Architektūrinis kontekstas (arkos, galerijos, kupolai, skliautai);

Meninis kontekstas (renesansas, barokas).

 

Martyno Mažvydo kūrybos kontekstai

 

Istorinis kontekstas (istorinė asmenybė ir epocha) (http://mmazvydas.wordpress.com/istorinis-kontekstas/)

Biblinis kontekstas (Biblija, archaika);

Religinis kontekstas (liuteronybė, bažnytinį atspalvį turintys religiniai terminai).

Kultūrinis kontekstas (pirmoji lietuviška knyga).

 

Mikalojaus Daukšos kūrybos kontekstai (http://postilla.mch.mii.lt/Dauksa/speicyte.htm)

 

Istorinis kontekstas (http://mikalojusdauksa.wordpress.com/istorinis-kontekstas);

Kultūrinis kontekstas (http://www.baltistica.lt/index.php/baltistica/article/viewFile/505/460);

Tautinės tapatybės kontekstas (gimtosios kalbos pilietinės ir kultūrinės teisės) (http://mikalojusdauksa.wordpress.com/0.

 

Juozo Tumo-Vaižganto kūrybos kontekstai

 

Istorinis kontekstas (tradicinis kaimo žmogaus paveikslas);

Epochos kontekstas (XIX a. II pusės-XX a. I pusės visuomenės gyvenimas);

Tautosakinis kontekstas (Polinkis į tautosakinę tradiciją (liaudiški frazeologizmai)).

 

Antano Baranausko kūrybos kontekstai

 

Istorinis kontekstas (senovės Lietuvos miškų vaizdai, senovės Lietuvos idealizavimas, baudžiavinio išnaudojimo ir carinės priespaudos našta);

Kultūrinis kontekstas (Anykščių krašto tradicinis gamtovaizdis).

 

Antano Škėmos „Balta drobulės“ kontekstai

 

Istorinis kontekstas (stalinizmo laikotarpis: NKVD tardytojas muša A. Garšvą už tai, kad šis atsisako savo eilėraščiuose garbinti J. Staliną; pokaris: šaudomi bolševikai.);

Biografinis kontekstas (Garšvos tėvai primena Škėmos tėvus, Garšvos jaunystė prabėga panemunėje, Garšva kaip ir Škėma Amerikoje dirba liftininku, abiejų vardai Antanas);

Kultūrinis kontekstas (A. Didžių žmonių gyvenimas: Aleksandras didysis, Cezaris, Napoleonas, Mikelandželas kaip ir Garšva buvo „neurastenikai“. B. Protagonistas su realiu pasauliu sąveikauja kaip naujų laikų Sizifas, Camus‘o aprašytas likimą niekinantis absurdo žmogus.);

Religinis kontekstas (žodis tampa kūnu, baltos drobulės metafora aiškina, jog tai Kristaus įkapių drobulė);

Išeivijos literatūrinis kontekstas (pagal tematiką priklausantis traukimosi iš Lietuvos romanų paradigmai, nes išreiškiama tragiška neiliuzinio žmogaus realybė);

Srovės kontekstas (kūrinys parašytas sąmonės srauto technika, yra įvairių literatūrinių stilių bruožų: nuo romantizmo iki avangardizmo);

Mitologinis kontekstas (poeto sąmonėje paskutinio teismo meditaciją papildo baltų transcendentinio pasaulio – vėlių rato – vizija).

 

Juozo Apučio kūrybos kontekstai

 

Biografinis kontekstas (A. Vietovardžiai: Balčios upelė, Apusino kalnas, Žalpė, Šešuvės ir pan. B. Namų praradimas. C. Vaikystės kaimas ir pokaris.);

Istorinis kontekstas (pokario laikmetis (Stalinas, miškiniai, partizaninis karas, kolūkiai, kaimo ir miesto supriešinimas));

Filosofinis kontekstas (veikėjų psichologinė analizė, meditacija, apmąstymai, gėris ir blogis, meilė ir neapykanta, tėviškė ir tėvynė, namai ir svetimas pasaulis, vaikystė ir paauglystė, vertybių sistema);

Tautosakinis kontekstas (etnografijos detalės, kaimo buitis, antgamtiškos, pomirtinės galios, tautosakiniai kūriniai (dainos, pasakos, sakmės), senojo kaimo kultūra).

 

Vytauto Mačernio kūrybos kontekstai

 

Biografinis kontekstas (namų motyvas, vaikystės atsiminimai, senolės ir draugų netektis, karo baisumai, vienatvė, išmintis, jaunos kartos problemos, plačiojo pasaulio pažinimo troškimas, meilė žemei, kaimui, gamtai, antipatija miestui);

Filosofinis kontekstas (būties metaforos: kopimas į kalnus, ėjimas palei laiko upę, amžinybės geismas sau ir tėvynei, netekties, mirties pranašai ir mirties atspindžiai (naktis ir vakaras), būties prasmė);

Mitologinis (tautosakinis) kontekstas (perkūno, audros motyvai, pagonybėje garbinti dangaus kūnai, išėjimo iš namų motyvas, vandens ir senolės vaidmuo, žemės ir darbo svarba, gyvųjų ir mirusiųjų ryšys, laukų laiminimo ritualas);

Religinis kontekstas (sakraliniai simboliai (varpeliai, bitės, upelis), savitas tikėjimas Dievu, pagonybės sureikšminimas, amžinybės motyvas, dykumos simbolis iš Senojo ir Naujojo Testamentų, kryžiaus simbolika);

Žemininkų kontekstas (gimtosios žemės, jos praradimo ir ilgesio temos, vaikystės išgyvenimai gimtinėje, prisiminimai, prigimtinių gyvybės šaltinių pojūtis, gimtosios žemės gamta, lietuviškumo sąsajos su tautosaka, mitologija).

 

Antano Vaičiulaičio kūrybos kontekstai

 

Biblinis kontekstas (Teigiama, kad kiekvienas žmogus, augalo ar daikto vieta yra skirta Dievo, žmogui nevalia jos keisti. Dažna biblinė tematika. Minimos krikščioniškos šventės. Žmogaus siela yra tarytum dvasia, ateinanti iš Dievo rankų. Pasaulis apgaubtas krikščioniškosios dvasios.);

Biografinis kontekstas (Pirmoji knyga skirta sesers dukrai. Valentinos personažas tikras – tai A. Vaičiulaičio pažįstama Elena Skinkytė. Pagrindinis romano „Valentina“ personažas taip pat Antanas. Domėjosi V. Hugo, Gėtės, Šilerio kūryba, todėl išvertė keletą jų kūrinių. Studijavo lietuvių ir prancūzų kalbas bei jų literatūrą, klausydavo V. Mykolaičio-Putino ir V. Dubo paskaitų, todėl pats ėmė rašyti literatūros kritikos straipsnius. Savo kūryboje jis formuluoja estetinius meno kriterijus, kurie tinka ir jam pačiam („Benvenutas di Džovanis pristato mecenatui savo paveikslą“.));

Tautosakinis kontekstas (Vaizduojamas kaimo gyvenimas, kasdieniniai žmonių darbai („Tarp šieno pradalgių“). Vaizduojama žmonių buitis, daug pasakojama apie namų ruošos darbus.);

Filosofinis kontekstas (A. Autorius parodo, koks yra žmogaus dvasinis pasaulis, nedetalizuojami jo ryšiai su visuomene. B. Parodomas vaiko vidinis pasaulis, išgyvenimai („Tešlinis žmogutis“). C. Dažna psichologinių išgyvenimų tema.).

 

 Šatrijos Raganos kūrybos kontekstai

 

Istorinis kontekstas. http://satrijosragana.wordpress.com/  

 

Jono  Biliūno kūrybos kontekstai

 

Srovės kontekstas (Kūryba priklauso realizmo srovei: stengiamasi gerai pažinti gyvenimą ir jį objektyviai atvaizduoti. Pirmasis pradėjo vaizduoti žmogaus vidinių išgyvenimų pasaulį. Akivaizdi sentimentalumo bei jausmingumo dozė. Svetimas tradicinio realizmo smulkmeniškumas.);

Epochos kontekstas (XIX a. pabaigos valstietijos reikalai, panaikintos baudžiavos atmosfera. Kova už lietuvišką spaudą bei mokyklą. Kapitalistinės santvarkos kritika. Vargingo žmogaus buitis, nedalia, skriauda, skaudūs baudžiavos laikų išgyvenimai. Žemės, caro valdžios nuvertimo, nacionalinio išsivadavimo klausimai.);

Biografinis kontekstas (Studentų problemos. Asmeniniai išgyvenimai (pašalintas iš universiteto, gyvenęs puspadžiu, paskendęs skolose). Asmeninė drama ir kaltės jausmas.);

Kultūrinis kontekstas (Sprendžiami pasaulėžiūros ir moralės klausimai. Tipizuojamas tragiškas jo gyvenimo kelias. Grožio paieška kasdieninėje kaimo buityje, jo žmonių tarpusavio santykiuose.);

Filosofinis kontekstas (Filosofinis gyvenimo apmąstymas, įsiklausymas į individualią patirtį, egzistencinių problemų svarba. Išreiškiamas santykis su pasauliu, gamta, aplinka. Gvildenamos būties, tiesos temos. Domimasi žmogaus siela, gėriu. Sprendžiama skriaudžiamojo ir skriaudėjo tarpusavio santykių problema.);

Tautosakinis kontekstas (Gausu liaudies dainų motyvų, bernelio ir mergelės santykiai, tautosakiškas peizažas, žmogaus apibūdinimas, pasakų motyvai. Gausu nutylėjimų, jaustukų, ištiktukų, priežodžių, palyginimų, frazeologizmų.);

Biblinis kontekstas (Sietina su autoriaus biografiniu kontekstu: tėvai norėjo, kad jų sūnus stotų į seminariją, todėl nuo mažens mokė melstis, mylėti Dievą. Biblija – tai egzistencinė biblinio Dievo interpretacija. Glaudus ryšys su Dievu, prašoma Dievo pagalbos, maldaujama juos užjausti.).

 

Romualdo Granausko kūrybos kontekstai

 

Mitologinis kontekstas (mitiniai elementai, krivio simbolis);

Tautosakinis kontekstas (senasis kaimas, kaimo tradicijos, papročiai);

Istorinis kontekstas (kaimų draskymas, kolūkių steigimas, kryžiaus žygiai);

Filosofinis kontekstas (jaučiama mirtis ir lemtis, klevo įvaizdis);

Religinis kontekstas (pagonybės ir krikščionybės supriešinimas, maldos svarba, Dievo dalyvavimas žmogaus gyvenime).

 

Balio Sruogos kūrybos kontekstai

 

Tautosakinis kontekstas (liaudies dainos poetizmai, lietuvių liaudies veikėjai (mergelė ir bernelis), kontrastiniai gamtos įvaizdžiai.);

Istorinis kontekstas (tautinės savimonės, tėvynės meilės žadinimas, ieškojimas praeityje nacionalinio išdidumo. Fašistinė Vokietija, koncentracijos stovyklų struktūra ir tvarka.);

Filosofinis kontekstas (dvasiniai išgyvenimai, dvasinės asmenybės kolizijos, jutimų ir būsenų permainingumas, blaškymasis tarp būties ir nebūties. Būties prasmė.);

Biografinis kontekstas (memuarai, asmeninio gyvenimo įvykiai, išgyvenimai, įspūdžiai, Sruogos giminių paveikslai.);

Srovės kontekstas (A. Impresionizmas: gaivališkos jėgos, eilėraščių punktyriškumas, asociatyvumas, nuotaikų žaismas. Vertybė – akimirka. Lėmėjas – ne logika, o intuityvi atsitiktinių tikrovės momentų pagava. B. Ekspresionizmas: A. ). (http://balyssruoga.wordpress.com/).

, ,

  1. Parašykite komentarą

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: