Švietimo naujovės 2015 m.

Švietimo naujovės

Vyriausybė pritarė, kad nuo 2015 metų 15 litų didėtų mokinio krepšelis. Nuo sausio mokinio krepšelį numatoma padidinti 15 litų – iki 3363 litų, jo dydis sieks 974 eurus. Tam trečiadienį pritarė Vyriausybė. Pasak Švietimo ir mokslo ministerijos, mokinio krepšelį siūloma kelti dėl mokyklų bibliotekininkų atlyginimų didinimo, taip pat siekiant mokytojams, kurie dirba su daugiau nei 22 mokiniais klasėje, padidinti atlygį už darbų tikrinimą – dabar šis atlygis vienodas už darbą nuo 12 mokinių. Preliminarus papildomų lėšų poreikis metams iš viso siekia 9,6 mln. litų, teigia Vyriausybės nutarimo projektą parengusi ministerija.

***

2015-aisiais stojantieji į valstybės finansuojamas vietas universitetuose privalės išlaikyti valstybinį lietuvių kalbos egzaminą. Stojantieji į kolegijas galės rinktis mokyklinį egzaminą. Pretenduojantiems į studijų krepšelį universitetuose ir kolegijose nuo 2015-ųjų bus privaloma mokėti užsienio kalbą (anglų, vokiečių arba prancūzų) B1 lygiu. Jis bus nustatomas laikant brandos arba tarptautinį užsienio kalbos egzaminą. Stojamasis konkursinis balas, kaip ir 2014 metais, bus skaičiuojamas pagal keturių dalykų įvertinimus.

***

Pagal Švietimo strategiją nuo 2015 metų rugsėjo planuojama įvesti visuotinį fiksuotą mokestį už studijas. Švietimo strategijoje numatyta keletas srovių: viena srovė – rasti balansą tarp universitetų, kolegijų ir profesinių mokyklų, kad nebūtų svarstyklės persvertos tik aukštųjų mokyklų naudai, kita srovė – studijų mokesčio mažinimas. Kokią finansavimo dalį sudarytų fiksuotos studijų įmokos, dar yra diskusijų objektas, tai priklausys nuo valstybės finansinių galimybių, pasirengimo vykdyti reformą, todėl išdiskutavus pradėti įgyvendinti 2015 metų rugsėjo mėnesį. Primename, kad fiksuotos įmokos už mokslą aukštosiose mokyklos galiojo 2002-2008 metais. Tuomet geriausiai besimokantieji už studijas nemokėjo, dalis mokėjo 520 litų įmoką už semestrą, o dalis finansavo visą savo studijų kainą. Šiuo metu gerai besimokantieji studijuoja nemokamai, kiti moka Vyriausybės nustatytą skirtingą mokestį studijų programoms.

***

Nuo 2015 metų atsivers daugiau galimybių suaugusiųjų mokymuisi ir kvalifikacijos tobulinimui. Tai užtikrins neseniai priimtas Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatymas, leisiantis pagerinti suaugusiųjų švietimo situaciją šalyje.

Įstatyme numatyta stiprinti suaugusiųjų švietimo koordinavimą šalies ir savivaldybių lygiu, savivaldybėse paskirti suaugusiųjų švietimo koordinatorius, įtvirtinti suaugusiųjų pedagogo-andragogo – profesiją. Taip pat didės trečiojo amžiaus universitetų galimybės. Kartu bus diegiami ir nauji suaugusiųjų švietimo finansavimo modeliai.

Pirmą kartą numatyta darbuotojams suteikti atostogas neformaliajam švietimui. Jos, šalių sutarimu, galės trukti iki penkių darbo dienų per metus.

„Neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstatymas iš esmės nebuvo atnaujintas nuo 1998 m., nors kasmet daugiau kaip du šimtai tūkstančių suaugusiųjų dalyvauja kvalifikacijos tobulinimo kursuose, mokosi savarankiškai ar siekia įgyti trūkstamą formalų išsilavinimą. Tik nuolatinis mokymasis, prisitaikant prie kintančių ekonomikos sąlygų, gali padėti mūsų šaliai užtikrinti sėkmingos ateities perspektyvas“, – sako švietimo ir mokslo ministras prof. Dainius Pavalkis.

Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatymo paskirtis – suteikti teisines garantijas įgyvendinti įgimtą teisę visą gyvenimą ugdyti savo asmenybę, laiduoti asmeniui galimybę įgyti žinių ir gebėjimų, atrasti naujų gyvenimo prasmių, skatinti ne tik gerinti profesinius įgūdžius, bet ir kurti prasmingą laisvalaikį, būti aktyviu demokratinės visuomenės nariu.

Įstatymas įsigalios 2015 m. sausio 1 d. Vyriausybei bei Švietimo ir mokslo ministerijai priėmus lydinčius teisės aktus.

Mokymasis visą gyvenimą yra vienas iš Valstybinės švietimo 2013-2022 m. strategijos prioritetų. Mokymosi visą gyvenimą plėtrai, suaugusiųjų švietimo skatinimui ir prieinamumui didinti numatoma skirti apie 170 mln. Lt Europos Sąjungos paramos lėšų 2014-2020 m. Su Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatymu galima susipažinti ČIA

***

Patvirtinti Mokymosi rezultatų minimalūs rodikliai stojantiems nuo 2016 metų į valstybės finansuojamas vietas aukštosiose mokyklose. Stojantieji į valstybės finansuojamas vietas aukštosiose mokyklose turės būti išlaikę lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą (valstybinį – jeigu stoja į universitetus, mokyklinį – jeigu stoja į kolegijas), užsienio kalbos (anglų, vokiečių ar prancūzų) egzaminą ne žemesniu nei B1 lygiu ir matematikos brandos egzaminą: pretenduojantieji į humanitarinių mokslų studijų srities studijų programas turės būti išlaikę egzaminą ne žemesniu nei patenkinamu pasiekimų lygiu, o pretenduojantieji į socialinių, biomedicinos, fizinių ir technologijos mokslų studijų sričių programas – ne žemesniu nei pagrindiniu pasiekimų lygiu. Matematika nebus reikalinga stojantiems į menų studijas. 2016 m. matematiką privalės laikyti tik pretenduojantieji į valstybės finansuojamas vietas aukštosiose mokyklose, išskyrus menų studijas. Negavus visuomenės pritarimo atsisakyta minties įvesti privalomą egzaminą visiems baigiantiesiems mokyklą. Manoma, kad tai būtų padaryta nuo 2017 metų.

***

Reklama

,

  1. Parašykite komentarą

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: