Švietimo atgarsiai

Svietimo atgarsiai

(faktai ir argumentai, rimai ir nerimai)

88 apžvalga

***

upc

Kaip informuoja Ramunė Šaučiulytė, Veiklos analizės ir kokybės užtikrinimo skyriaus metodininkė, parengta ataskaita apie dabartinę bendrojo ugdymo mokyklos vadovėlių situaciją. Joje pristatomi atliktų tyrimų duomenys, atskleidžiantys vadovėlių turinio ypatumus, pasirinkimo ir naudojimo ugdymo procese tendencijas. Pristatomos tyrėjų išvados ir rekomendacijos dėl vadovėlių turinio tobulinimo. Ataskaitą galite parsisiųsti: Vadovėlių situacijos analizė 

***

delfi.lt

Valstybinei lietuvių kalbos komisijai (VLKK) įvertinus trečdalį aukštųjų mokyklų 2010-2012 m. išleistų vadovėlių iš 77 vertintų vadovėlių tik 6 kalba atitiko taisyklingumo reikalavimus, 20 vadovėlių kalba šiuos reikalavimus atitiko tik iš dalies, o 51 vadovėlio, tai yra daugiau nei dviejų trečdalių vertintų vadovėlių, kalba neatitiko taisyklingumo reikalavimų. Juose palikta didžiųjų kalbos klaidų, įvairių sintaksės, leksikos, skyrybos klaidų ir trūkumų. Kai kurie vadovėliai visiškai neredaguoti – tai rodo ne tik nepakankamą dėmesį akademinės leidybos kokybei, bet ir atsainų požiūrį į studijose vartojamą kalbą. Daugiau skaitykite ČIA

***

lrytas

Pristatydamas šių metų darbo rinkos prognozę Lietuvos darbo biržos atstovas Gytis Darulis, minėjo, jog praėjusiais metais lyginant su 2013-aisiais nedarbas šalyje sumažėjo 1,4 procento. Jeigu ši mažėjimo tendencija išsilaikys, šiais metais nedarbo rodiklis sieks 9 procentus. Daugiau informacijos ČIA

Valstybinė lietuvių kalbos komisija įvertino magistro, daktaro darbų, taip pat neseniai išleistų vadovėlių kalbą. Priežasčių džiaugtis nėra: būsimo visuomenės elito kalba prasta, raštingumas – žemas. Kurių aukštųjų mokyklų absolventų raštingumas prasčiausias, kurių mokslininkai nesugeba parašyti vadovėlio taisyklinga kalba? Ir kas dėl to kaltas – lietuvių kalbos mokytojai? Daugiau informacijos ČIA

Svarbu išmanyti tik savo profesinę sritį, o raštingumas – nė motais? Panašu, kad taip. Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) perskaitė magistrų baigiamuosius darbus, daktarų disertacijas ir buvo priblokšta. Taisyklinga kalba būsimosioms mokslo pažiboms – vargiai įveikiamas dalykas. Nerūpi raštingumas ir jų baigiamuosius darbus vertinantiems dėstytojams. Jie raitė aukščiausius balus net tiems magistrantams, kurių darbuose akis bado šiurkščios klaidos. Kai kuriuose darbuose tikrintojai dešimtyje puslapių suskaičiavo net 60 klaidų. Daugiau informacijos ČIA

***

15min

Švietimo ir mokslo ministerija siūlo šiemet į aukštąsias mokyklas studijuoti valstybės lėšomis priimti šiek tiek mažiau pirmakursių nei pernai. Tam priešinasi rektoriai. Skaitykite daugiau ČIA

***

lzinios.lt

Emilija Svirinavičiūtė, Alytaus Adolfo Ramanausko – Vanago gimnazijos moksleivė, laimėjo Europos Komisijos kasmet rengiamą ES jaunųjų vertėjų konkursą „Juvenes Translatores“ . Jos vertimas iš anglų į lietuvių kalbą pripažintas geriausiu Lietuvoje. Konkursui Emiliją parengė jos anglų kalbos mokytoja Virginija Gaižauskienė. Daugiau skaitykite ČIA

Klaidų renkantis profesiją daro ne tik moksleiviai, bet ir jų tėvai – svarbiausi savo vaikų patarėjai. Tad kaip išvengti galimų klystkelių? Pataria psichologė Dalia Arestovičienė. Daugiau skaitykite ČIA

***

lrt

Poetas Algimantas Mikuta tapo ketvirtuoju Bernardo Brazdžionio literatūrinės premijos laureatu. Apie tai skaitykite ČIA

Pirmadienį minimos lietuvių prozininko, poeto, dramaturgo, spaudos darbuotojo, muziejininko, literatūros kritiko Bernardo Brazdžionio 108-osios gimimo metinės. Apie tai skaitykite ČIA

***

bernardinai

Pamažu artėja metas, kada abiturientai turės apsispręsti, ko nori iš gyvenimo, ir kuriuo gyvenimo keliu pasukti . Vieni pabaigę mokyklą tikėsis greitai rasti darbą, kiti ir toliau krims karčias mokslo šaknis, tikėdamiesi saldžių jo vaisių. Studijų pasirinkimas – nelengvas iššūkis, kurį išgyvena kiekvienas abiturientas. Apsisprendimą ir mąstymo procesus minimaliai palengvina – studijų mugės, mokytojai, tėvai, draugai ir kiti jaunuoliui svarbūs autoritetai. Daugiau skaitykite ČIA

Artėjant abiturientų brandos egzaminų sesijai, vis auga įtampa ir mokymosi intensyvumas. Mokytojų padedami dvyliktokai mėgina užkaišyti paskutines spragas ir įtvirtinti žinias. Tačiau ne visiems gana mokykloje išdėstomų valandų. Nemaža dalis samdosi korepetitorius ir mokosi papildomai. Asmeninės pamokos jau kurį laiką gana populiarus būdas pedagogams papildomai užsidirbti. Apie papildomų pamokų teigiamus ir neigiamus ypatumus ir pagrįstumą kalbamės su valstybinių egzaminų vertintoja ir daugiau nei dvidešimties metų pedagoginio darbo patirtį turinčia matematikos mokytoja metodininke Jūrate Bakasėnaite. Interviu skaitykite ČIA

Laimėjusios Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos konkursą, šią žiemą Lietuvoje lankosi keturios Niujorko Maironio lituanistinės mokyklos mokytojos. Jų tikslas – aplankyti neformaliojo švietimo įstaigas bei pasisemti teorinių ir praktinių žinių. Apie savo ir kitų trijų mokytojų stažuotes Lietuvoje mielai sutiko papasakoti Rasa Savičiūtė-Sprindys, einanti ne tik mokyklos direktorės, bet ir New York miesto Lietuvių Bendruomenės ko-pirmininkės pareigas. Daugiau skaitykite ČIA

***

Advertisements

,

  1. Parašykite komentarą

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: