Gavėnia. Pelenų diena

Liaudies tikėjimo tradicijos, istorija ir prasmė lietuvių etnokultūroje

Verbu pelenai

Pelenų diena prasideda priešvelykinis pasninkas – gavėnia, kuri trunka iki Šv. Velykų. Tai atgailos ir Kristaus kančios prisiminimo laikas. Šią dieną bažnyčiose šventinami pelenai ir barstomi žmonėms ant galvų, kviečiant prisiminti savo būties trapumą ir atgailauti už nuodėmes. Primenama, kad žmogus, iš dulkės gimęs, dulke ir pavirs. Grįždami iš bažnyčios, žmonės parsineša žiupsnelį pelenų ir jais pabarsto namie likusiems šeimos nariams galvas.

Pirmosios užuominos apie Gavėnią mus pasiekė iš IV a., Nikėjos susirinkimo dokumentų. Nuo pat pradžių Gavėnia – keturiasdešimties dienų pasiruošimo Velykų šventei laikotarpis (Quadragesima). Nuo sekmadienio po Pelenų dienos iki Didžiojo Ketvirtadienio imtinai kaip tik yra toks dienų skaičius. Iš pradžių Gavėnia apėmė būtent šį laikotarpį. Didysis Tridienis jau neįėjo į Gavėnią, o buvo švenčiamas kaip viena, Viešpaties perėjimą iš mirties į gyvenimą mininti šventė.

Šią dieną krikščioniškajame pasaulyje prasideda Gavėnios metas, skirtas atgailai ir pasiruošimui. Pelenų trečiadienį šventinami degintų pernykščių verbų pelenai ir barstomi žmonėms ant galvų, kviečiant prisiminti savo būties trapumą ir atgailauti už nuodėmes.

III a. pabaigoje ir IV a. pradžioje atsirado 40 dienų pasninkas prieš Velykas, minint Kristaus 40 dienų pasninkavimą. Gavėnia – tai laikas, skirtas dvasiškai pasiruošti Šv. Velykoms. Anuomet krikščionys visus metus, išskyrus Velykų laiką, pasninkaudavo kiekvieną trečiadienį ir penktadienį (panašiai kaip per Šv. Kūčias nevalgydavo mėsos ir pieniškų valgių), nors prie to pridėtas buvo dar ir pirmadienis, antradienis ir ketvirtadienis. Pasninko dienomis buvo meldžiamasi ir klausomasi Dievo žodžio. Dažnas mūsų senolių taip pat pasninkaudavo visą Gavėnią. Tai ne prievolė, bet žmogaus pasiryžimas, vidinis nusiteikimas. Tačiau dabar pasninkas yra sušvelnintas, neprivalomas mažiems vaikams, ligoniams ir seneliams.

Penktąjį Gavėnios sekmadienį violetine medžiaga dengiama altoriaus kryžiaus kančia, kuri nudengiama per Didžiojo Penktadienio kryžiaus pagarbinimo apeigas.

Sakydavo, kad Pelenų dieną mėsiško galima valgyti tik tiek, kas per Užgavėnes tarp dantų užsiliko. Ta proga šios dienos rytą žemaičiai išgerdavo degtinės, kad nuo mėsiškų valgių išplautų dantis. Vaikai prisirišdavo prie virvelės silkės galvą ir tampydavo ją po kiemus. Taip juokaudami jie pranešdavo, kad dabar silkė pakeis mėsą.

Pelenų diena laikoma pirmąja pavasario diena. Visur dar tylu, bet jau bunda iš gilaus miego augalų šaknys ir visa, kas gyva gamtoje.

Žiūrėkite:

Pasninko valgiaiVelykeVelyku_valgiaiŠventės, tradicijos ir papročiai

Reklama

,

  1. Parašykite komentarą

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: