Švietimo atgarsiai

Svietimo atgarsiai

(faktai ir argumentai, rimai ir nerimai)

99 apžvalga

***

nec

2015 metais prašymus laikyti brandos egzaminus pateikė 37 279 kandidatai (2014 metais – 38 562 kandidatai). Tai, kovo 16 d. duomenimis, 1283 kandidatais mažiau negu praėjusiaisiais metais (maždaug 3,3 proc.). 2015 metais vienas kandidatas vidutiniškai pasirinko laikyti apie 3,42 egzamino (2014 metais – 3,38 egzamino). Akivaizdu, kad šiemet šis rodiklis padidėjo. Daugiau skaitykite Informacija apie kandidatų pasirinkimus 2015 metais laikyti brandos egzaminus

***

delfi.lt

Patyčias patiria apie trečdalis vaikų, o tyrimai rodo patyčių masto didėjimo tendencijas, sako viešosios įstaigos „Vaikų linija“ vadovas, psichologas Robertas Povilaitis. Daugiau skaitykite ČIA

Galutinę mokyklų pertvarką grupė Seimo narių siūlo atidėti dar trejiems metams. Pagal Švietimo įstatymą, nuo šių metų rugsėjo šalyje turėtų nebelikti vidurinių mokyklų. Bendrojo ugdymo mokyklų tipai nustatomi tokie: pradinė mokykla, progimnazija, pagrindinė mokykla, gimnazija. Daugiau skaitykite ČIA

Iki mokslo metų pabaigos liekant vis mažiau laiko daugelis tėvų suskumba rūpintis savo atžalų mokymosi rezultatais. Specialistai neslepia – korepetitorių populiarumas auga kaip ant mielių. Daugiau skaitykite ČIA

***

alfa

Ateinantis pavasaris ir vasara daugeliui iš mūsų atneša teigiamų emocijų, gražių lūkesčių ir svajonių. Tačiau abiturientams šis laikas dažnai tampa įtampos, nepamatuotos baimės ir streso laikotarpiu. Kaip nugalėti egzaminų baimę ir kaip susidoroti su nerimu ir įtampa? Į šiuos klausimus atsako Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro visuomenės sveikatos specialistai. Skaitykite daugiau ČIA

***

lrt

XVIII a. lietuvininkų nuomonė: vokietis, nemokantis lietuviškai, yra nemokytas ir tamsus. Jokūbo Brodovskio žodynas svarbus ne tik leksikografams, bet ir tautosakos tyrinėtojams, nes daugelį dabar vartojamų patarlių XVIII a. pirmą kartą užrašė būtent jis, sako Lietuvos mokslų premijos laureatas Vincentas Drotvinas. „Gal biblinė, gal iš klasikinės literatūros per vokiečių kalbą atėjusi patarlė „varnas varnui akies nekerta“ dabar lietuvių kalboje taip pat vartojama. Įdomūs yra priežodžiai, atspindintys lietuvių ir vokiečių santykius. Pavyzdžiui, yra frazeologizmas „aklas vokietis“ – lietuvininkų požiūriu, jei vokietis nemoka lietuviškai, jis yra aklas, nemokytas, tamsus“, – aiškina Lietuvos edukologijos universiteto profesorius emeritas. Plačiau skaitykite ČIA

***

,

  1. Parašykite komentarą

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: