Švietimo atgarsiai

Svietimo atgarsiai

(faktai ir argumentai, rimai ir nerimai)

103 apžvalga

***

balsas lt

Vidaus reikalų ministerija (VRM) siūlo didžiajai daliai biudžetininkų iki 2020 metų išmokėti per ekonominę krizę sumažintą darbo užmokesčio dalį. Profesinės sąjungos, kuri vienija 3 tūkst. valstybės tarnautojų, pirmininkė Irena Petraitienė tokį ministerijos siūlymą sveikina. Visą straipsnį galite rasti ČIA

***

diena

Kauno valdininkai vėl kelia sąmyšį miesto švietimo įstaigose – laukę iki paskutinės minutės, dabar iki rudens užsimojo panaikinti visas vidurines mokyklas. Atrodo, kad mokiniai ir jų tėvai apie tokias permainas sužinos paskutiniai. Skaitykite daugiau ČIA

***

lrt

Yra daugybė priežasčių, kodėl šiandien vaikai mažiau skaito: iš pradžių jiems neskaito tėvai, vėliau jie nespėja, o galiausiai – dėl taip paplitusios vaizdų kultūros – jie nesugeba suvokti net paprasčiausio teksto. Taip mano Vaikų literatūros premijos laureatė, LRT Klasikos laidos „Ryto allegro“ vedėja Alma Valantinienė. Ji prisimena, kad vaikystėje pati labai daug skaitė, o Thomo Mayne Reido knygas – net naktimis su prožektoriumi. Daugiau skaitykite ČIA

***

respublika

Dvidešimt ateinančio mėnesio dienų (nuo balandžio 7-osios iki 27-osios) Kaune, „Girstučio” kultūros centre, tęsis tradicinė šalies dramos teatrų šventė – 37-asis festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris. Kaunas 2015″. Jį pradės Lietuvos nacionalinis dramos teatras, režisieriaus Oskaro Koršunovo spektakliu „Kankinys” (pagal Mariaus fon Majenburgo, Marius von Mayenburg pjesę). Apie tai skaitykite ČIA

***

lzinios.lt

Istorija kupina ne tik dramatiškų įvykių, bet ir keistų paradoksų. Yra nemažai pavyzdžių, liudijančių, kaip buvę mirtini priešai, prabėgus vienam kitam šimtmečiui, tapdavo strateginiais partneriais. Arba kaip jie, nors ir vedini savanaudiškų paskatų, prisidėdavo prie buvusio priešininko kultūrinio atgimimo. Daugiau skaitykite ČIA

***

bernardinai

Praėjusių metų pabaigoje įsižiebęs ir apyplačiai nuskambėjęs ginčas dėl lietuvių kalbos bendrojo lavinimo programų, berods, kiek aprimo. Na, bent jau taip garsiai nebesiginčijama ar bent nebegirdėti. Nežinia, ar tai reiškia, kad jis pasiekė laimingą pabaigą. Turbūt ne, bet galbūt abi pusės ieško kompromiso. To norisi tikėtis, nors patirtis, deja, moko nesidžiaugti per anksti. Apie tai skaitykite ČIA

Šiais metais JAV Lietuvių bendruomenės Švietimo taryba „Nusipelniusio švietėjo“ premiją paskyrė Rimai Polikaitytei Birutienei (premijos mecenatas – Lietuvių fondas). Tie, kurie turėjo progą lankyti lietuviškas šeštadienines mokyklas, Rimą Birutienę atsimena kaip mokytoją – lituanistinėse mokyklose ji išdirbo keturiolika metų. Švietėjos kelią ji pradėjo Kristijono Donelaičio lituanistinėje mokykloje, vėliau, kai mokykla buvo uždaryta, Rima mokytojavo Maironio lituanistinėje mokykloje Lemonte. Mokiniai ir jų tėveliai labai šiltai prisimena savo mokytoją – kaip pavyzdingą, aktyvią, išradingą pedagogę ir linksmą, šviesią asmenybę. Interviu skaitykite ČIA

***

lrytas

Kad Lietuvos aukštųjų mokyklų tinklas būtų deramai pertvarkytas, nepakanka tik paraginti universitetus ar kolegijas jungtis. Kartais reikia ir griežtais įstatymais įpareigoti tai daryti. Šitaip mano švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis. Apie tai skaitykite ČIA

***

alfa

Kauno valdininkai vėl kelia sąmyšį miesto švietimo įstaigose – laukę iki paskutinės minutės, dabar iki rudens užsimojo panaikinti visas vidurines mokyklas. Atrodo, jog mokiniai ir jų tėvai apie tokias permainas sužinos paskutiniai. Skaitykite daugiau ČIA

Daugelį metų Suomija yra puikus sėkmingos švietimo sistemos pavyzdys, o suomių vaikau garsėja savo puikiais raštingumo ir matematiniais gebėjimais. Tik tolimųjų Rytų šalys, tokios kaip Singapūras ir Kinija lenkia Suomiją pagal programos, skirtos Tarptautiniam studentų vertinimui, reitingus. Tiek politikai, tiek ir švietimo ekspertai iš viso pasaulio siunčia savo atstovus į Helsinkį, tikėdamiesi sužinoti šios sėkmės paslaptį ir pritaikyti žinias savo šalyje. Skaitykite daugiau ČIA

Šiandien apie 50 % darbo vietų reikalauja vienokių ar kitokių technologinių įgūdžių, o per artimiausią dešimtmetį šis skaičius išaugs iki 77 %. Kaip rodo Šiaurės Europos šalyse atliktas tyrimas, IT srities verslo atstovai mano, kad programavimo vaikai turėtų pradėti mokytis vos pradėję eiti į mokyklą arba dar anksčiau. Tiesa, kaip pastebi lietuviai, tai galima daryti linksmai – kuriant robotus ar žaidimus ir tuo pačiu ugdyti savybes, kurios pravers bet kokiame gyvenimo atvejyje. Skaitykite daugiau ČIA

***

Advertisements

,

  1. Parašykite komentarą

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: