Švietimo atgarsiai

Svietimo atgarsiai

(faktai ir argumentai, rimai ir nerimai)

117 apžvalga

***

mokovas

Naujausias 2015 m. gegužės mėn. informacinis elektroninis Lituanistinis leidinys Nr. 64 (3) arba paspauskite ČIA

***

TOP apklausos rezultatai

NAUJA APKLAUSA. Kokia reformų situacija švietimo sistemoje?

Balsuoti galima Twitter arba Facebook

Apklausos 2015-05-11 – 2015-05-19 rezultatai. Kokie prioritetai paskatintų pedagogus pensininkus pasitraukti iš švietimo sistemos?

Išeitinė išmoka: 17 (28,33 proc.)

Socialinės garantijos: 15 (25,00 proc.)

Pensijos pagal darbo stažą didinimas: 16 (26,67 proc.)

Turėtų dirbti pagal pasiektus rezultatus: 5 (8,33 proc.)

Nežinau: 7 (11,67 proc.)

Iš viso: 60 balsų

TOP apklausų duomenų bazė ČIA

***

15min

2015 m. birželio 11 d. Vilniuje rengiamas „Globalaus jaunimo festivalis“. Renginio dieną vyks susitikimai su muzikos ir sporto žvaigždėmis, jaunimo forumas ir debatai „Švietimas lemia visuomenės gerovę“, veiks kūrybinės erdvės, siaus gatvės šokių kovos ir repo atlikėjų konkursas bei kitos pramogos. Pedagogams organizuojama poilsio zona „Kava su istorija“, kurioje, prie skanios kavos puodelio jie galės pasidalinti mokslo metų įspūdžiais, atsipalaiduoti ir pajausti ateinančią vasarą. Įsimintinai mokslo metų pabaigai – susitikimai su muzikos ir sporto žvaigždėmis

Renginio programą ir registracijos sąlygas rasite čia.

Nuo rugsėjo 1-sios Vilniuje duris atveria nauja privati mokykla – „Šiaurės licėjus“. Mokyklos pavadinime užkoduoti žodžiai nėra atsitiktiniai. Čia bus taikomas šiaurietiškas ugdymo modelis bei remiamasi gerąja Suomijos mokyklų praktika: kiekvienam mokiniui bus skiriamas individualus dėmesys, o integruoti mokomieji dalykai neapsiribos vien tik mokymusi mokyklos ribose – ugdytis bei lavintis mokinius skatins per tiesiogines patirtis. „Šiaurės licėjuje“ – individualus dėmesys vaikui ir jokių skambučių

Lietus Fabijoniškių vidurinės mokyklos bendruomenės negąsdina, juo gąsdina pokyčiai: nors lijo ir buvo šlapia, moksleiviai susikibo rankomis ir apsupo savo mokyklą. Tokiu būdu siekta atkreipti dėmesį, kad ši mokymo įstaiga siekia išlaikyti 11-12 klases, o ne likti pagrindine mokykla, kaip nusprendė Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM). Gimnazijos statuso negaunanti Fabijoniškių mokykla surengė pilietiškumo pamoką – apsupo mokyklą

***

delfi.lt

Profesinės sąjungos siunčia SOS signalą ir ragina Vyriausybę suteikti didesnį prioritetą švietimui ir švietimo reformoms bei užtikrinti tinkamą jų finansavimą, kadangi padėtis švietimo sistemoje darosi grėsminga. SOS signalas – grėsminga padėtis švietimo sistemoje

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengė minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimo iki 325 eurų projektą. Parengtas minimalios algos didinimo planas

***

bernardinai

Vykstant pokyčiams visuomenėje, kaita turi vykti ir jos institucijose, turi kisti priemonės. Tikslo ir kokybės sampratos vis apibrėžiamos naujaip. Ką naujomis aplinkybėmis turėtų „daryti“ mokykla? Kokia ji turėtų būti? Kaip atskirti, kuri mokykla „gera“, kuri „prasta“? Kas yra „gera mokykla“, kaip galima tokią mokyklą apibūdinti, savo straipsnyje aptaria internetinės platformos „TeachThought“ direktorius, buvęs anglų kalbos mokytojas, Institute for Habits of Mind socialinio mokymosi ekspertas Terry Heickas straipsnyje „The Characteristics Of A Good School“. Kas yra „gera mokykla“?

Vieną pirmųjų pokario elementorių – „Saulutė“, išleistą 1948 m., parengė dainininko Andriaus Mamontovo senelis Adomas Čiplys. Tų pačių metų vadovėlio „Gimtasis žodis“ kairėje pusėje – Sovietų sąjungos himnas, dešinėje – Tautiška giesmė „Lietuva brangi“, o iki 1978 metų išleistuose vadovėliuose dar galima rasti senosios rašybos žodžių, tokių kaip „biaurus“ ar „spiauti“. Šiuos ir dar daugiau nei 200 vadovėlių nuo šiandien visi norintys gali apžiūrėti ir pavartyti leidyklos „Šviesa“ surengtoje retrospektyvinėje 1945-2015 m. išleistų vadovėlių parodoje. Vadovėlių parodoje – nuo A. Mamontovo senelio elementoriaus iki sąsiuvinių su sugertuku

***

alfa

Atestatui papuošti, gebėjimams pasitikrinti, pasimatuoti jėgas rašyti akademinį darbą – po kelerių metų dvyliktokai galės šalia egzaminų rašyti ir brandos darbą. Pačių egzaminų jis neatstos, aukštosios mokyklos papildomų balų neskirs, bet naujai abiturientų kartai, kuriai dabartinė ugdymo sistema atrodo pernelyg statiška, taps idėjų kūrimo ir įrodinėjimo lauku. Brandos darbo programą rengiantys Nacionalinio egzaminų centro darbuotojai tikisi, kad jis taps populiarus tarp moksleivių, kurie jau dabar įsiprašo į universitetų laboratorijas, susiranda padedančius dėstytojus, savo tyrinėjimais artėja prie studentų lygio. Abiturientų brandos darbas: bus šansas gabiems ar tik papuoš atestatą?

***

Advertisements

,

  1. Parašykite komentarą

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: