Švietimo atgarsiai

Svietimo atgarsiai

(faktai ir argumentai, rimai ir nerimai)

145 apžvalga

***

GIMTOJI KALBA

lrytas  Ar verta keisti gimtosios kalbos abėcėlę, kad taisyklingai užrašytume lenkiškas pavardes, jeigu už sienos Latvijoje išeitis jau sugalvota? Lietuvos edukologijos universiteto profesorius, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys profesorius Eugenijus Jovaiša perspėja apie pasekmes. Ar lietuvių kalbos abėcėlė pailgės trimis raidėmis?

EGZAMINAI

nec  Skelbiamas koreguotas Lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio ir mokyklinio brandos egzaminų kandidatų darbų vertinimo kriterijų projektas. Lietuvių kalbos ir literatūros 2016 m. brandos ir PUPP įskaitos, egzaminų dokumentai

MOKYKLA

bernardinai  Dauguma mokinių, kuriems nustatyti dėl įvairių priežasčių kylantys ir įvairaus lygio specialieji ugdymosi poreikiai (SUP) (jų turi per 11 procentų visų mokinių), ugdomi ne specialiosios paskirties mokyklose (klasėse, grupėse),o drauge su bendraamžiais.Lietuvoje tik 1,2 proc. SUP turinčių mokinių ugdomi specialiosiose mokyklose ar specialiosiose klasėse (Europos Sąjungos vidurkis – 2,3 proc.). Todėl mokytojas privalo nuolat tobulinti savo profesines kompetencijas, dalyvauti įvairiuose mokymuose, programose, konferencijose, kurių šiandien Lietuvoje yra gausu. Apie tai, kokie uždaviniai keliami šiandieniam mokytojui ir ar išties pakanka galimybių, taip pat ir noro juos įgyvendinti, kalbamės su Švietimo ir mokslo ministerijos Mokymosi visą gyvenimą departamento Pedagogų veiklos skyriaus vyriausiąja specialiste Teresa Aidukiene. Aidukienė: Mokinių ugdymosi poreikių skirtybės – pedagogo „duona kasdienė“

delfi.lt  Mokykloje apsilankiusiai mamai aštuntokai pasiūlė į galvą, septintokai mokytoją pasiuntė „ant trijų raidžių“, o devintokai klasiokei pasiūlė „pačiulpti“. Skaitant istorijas, kas vyksta Lietuvos mokyklose, atima žadą. Išgirdus, kaip bendrauja paaugliai, atėmė žadą

Žemės ūkio ministerija planuoja suteikti visas sąlygas, kad mokyklose vaikai galėtų valgyti vietinių ūkininkų užaugintą produkciją. Dėl to siekiama supaprastinti ir viešųjų pirkimų tvarką. Norima, kad mokyklose vaikai valgytų ūkininkų maistą

15min  Įsitraukimas į vaiko ugdymą – kaip jis pasireiškia? Tiems, kurie mano, kad užtenka vaikui pasakyti sunkesnės užduoties atsakymą, teks nusivilti. Tam, kad atžalos ugdymo procesas būtų visavertis, reikia ne tik skirti jam daugiau nei 5 minutes savo brangaus laiko, pasakyti gerą žodį, bet ir sudaryti mokymuisi palankią socialinę, kultūrinę ir ekonominę aplinką. Lietuviai – vieni mažiausiai į vaikų ugdymą įsitraukiančių tėvų Europoje

Naujausia apklausa rodo, kad patyčios, susijusios su seksualine orientacija ir lyties tapatybe Lietuvos mokyklose – kasdienybė. Tyrime dalyvavę tiek heteroseksualūs, tiek ne heteroseksualūs moksleiviai nurodo, kad žeminimas ne tik dažnas reiškinys, tačiau neretai jį inicijuoja patys mokytojai. Homofobinės patyčios mokyklose – išplitusios ir menkai pažįstamos

Apie mokytojo profesiją diskusijos nenutyla. Tai – viena jautriausių švietimo temų, juk nuo pedagogo kompetencijų priklauso jaunosios kartos išsilavinimas. Tačiau meluotume sau, jei teigtume, kad iš pedagogo tikimės tik žinių. Mokytojo profesijai keliamų lūkesčių sąraše – ir aukšto kalibro intelektualo, ir kunigo, ir mentoriaus vaidmenys. Donatas Večerskis: „Svarbu, kad degtų paties mokytojo akys“

Mažas pajamas gaunančios šeimos turėtų gauti nebe 45,6 euro mokinio reikmenims įsigyti, o 57 eurus. Tokiam Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Vyriausybės siūlymui antradienį pritarta po pateikimo. Išmoka mokinio reikmenims įsigyti gali didėti iki 57 eurų

lrytas  Anądien pradinėje mokykloje, dukros klasėje, tėvų komitetas vėl paskelbė eilinę pinigų rinkliavą. Sumokėjau nesiskųsdama. Pinigai skirti vaikų spintelėms, pasikabinti lauko drabužiams. Naudingas daiktas, dėl jo galima pakratyti kišenes. Juk visi norime, kad vaikai būtų lavinami kiek galima labiau tam pritaikytoje aplinkoje ir jaustųsi patogiai. Suskaičiavo, kiek tėvai surenka mokyklai. Sumos – įspūdingos

Teigia Alytaus rajono Punios pagrindinės mokyklos pradinių klasių mokytoja Daiva Bartkevičienė, kartu su kolegėmis atlydėjusi per 120 auklėtinių į naująjį Alytaus techninės apžiūros centrą. Mokytoja: „Vaikams apie saugų elgesį reikia priminti kasdien“

LITERATŪRA

delfi.lt  Justinas Marcinkevičius turi gerbėjų ir gynėjų. Pasirodžius keliems kritiniams straipsniams, poetą piestu stojo ginti ne tik ministras Juozas Bernatonis, bet ir grupė save pasivadinusių intelektualų. K. Girnius. Just. Marcinkevičius – sovietinis pedagogas?

Mokykloje turbūt visiems teko skaityti garsųjį romaną „Altorių šešėly“. Tačiau ne visi girdėjo, kad šio kūrinio autorius Vincas Mykolaitis-Putinas pats vedė dar būdamas kunigu, o prieš vedybas viename bute gyveno ne tik su seserimi, bet ir dar dviem merginomis, kurios konkuravo dėl poeto dėmesio. Galiausiai viena jų tapo tada dar kunigo žmona, ir tai sukėlė vieną didžiausių skandalų to meto Lietuvoje. V. Mykolaičio-Putino biografijoje – slaptos vedybos

respublika  Ar kas nors prieš ketvirtį amžiaus, išgirdęs Sąjūdžio mitinguose kalbant poetą Justiną Marcinkevičių ir gaudydamas kiekvieną jo žodį, galėjo pagalvoti, kad kada nors išdrįsime juo suabejoti? O štai dabar mums bandoma įteigti, kad poeto kūryba, dešimtmečiais palaikiusi lietuvybę ir kvietusi branginti Tautos vertybes, pasirodo, tebuvo patogus prisitaikymas prie tarybinės santvarkos. Kas vyksta, kad laisvoje Lietuvoje užsimota menkinti tuos, kurie sovietmečiu savo talentu žmonėms teikė vilties, vienybės, stiprybės ir atsparumo? Rašytojas V.Čepas: Klupti ir keltis nėra nuodėmė

bernardinai  Ne visi mes buvome poetai – taip Tomas Venclova pradeda kalbėti apie didžiulę įtaką jam padariusį paauglystės ir jaunystės laikų draugą Ramūną Katilių, kuris mirė šiek tiek daugiau nei prieš metus. Tačiau poetas pabrėžia, kad R. Katilius buvo vienas tų žmonių, be kurių kultūra tiesiog negalėtų egzistuoti. Tokie žmonės paprastai nebūna rašytojai, humanitarai, menininkai, bet jie suteikia sąlygas greta jų iškilti didiesiems, koks buvo jų abiejų bendras draugas Josifas Brodskis. Tomas Venclova: Ne visi mes buvome poetai…

Vlado Šlaito (1920-1995 m.) poetikoje, be sodrių gimtinės ilgesio leitmotyvų, religinės poetikos klausimų, ieškojimų, svarstymų, daugiaklodė ir daugiakultūrė rašančiojo žmogaus sąmonė yra neišdildomai paženklinta karo žyme – patirtimi, kurios neįmanoma nutylėti, eliminuoti, nes ji vienaip ar kitaip prasiveržia tarsi ilgai tramdyto riksmo transformacija. Nors ir dangstoma metaforų klodais, istorinė atmintis vis dėlto pabunda, ir čia išryškėja trauminės patirties aspektas. Į Ukmergės diskursą įsirėžia trėmimai ir holokaustas. Tai fiksuota jau vėlyvojoje kūryboje – štai poetas atsiveria viename 1973 m. rinkinio „Pro vyšnių sodą“ eilėraštyje: prisimindamas Šv. Rašto žodžius apie prisikėlimą iš mirties tokiais pavidalais, kokie buvo paskutinę gyvenimo valandą, jis tiki, jog prisikels visi, „kurie buvo šautuvų buožėm suvaryti į traukinius / ir išvežioti į tolimą Sibirą šalčiui ir mirčiai / (aš rašau apie rusų pirmąją Lietuvos okupaciją), / arba vėliau visi žydai, / kurie buvo varomi Ukmergėj Vilniaus gatve žemyn, / į Pivoniją, / idant būtų sušaudyti / (aš rašau apie vokiečių okupaciją)“ (p. 381). Į lyriško poeto sielą įsispaudusi karo žymė

lrytas  Karo meto dienoraščiuose, pavasarį išleistuose Švedijoje, o dabar – Vokietijoje, istorijų apie Karlsoną ir Pepę Ilgakojinę autorė švedų rašytoja Astrida Lindgren rašė, kad geriau šauktų „Heil Hitler!“, negu atsidurtų rusų valdžioje. A.Lindgren: „Geriau visą likusį gyvenimą šauksiu „Heil Hitler!“

KULTŪRA

respublika  Marijampolietis kraštotyrininkas, etnografas, kanklininkas Jaunius Vylius savo gyvenimą paskyrė gimtosios Suvalkijos tautosakai rinkti. Didžioji jo darbų dalis sugulė į šalies tautosakos rankraštynus. Kartu jie yra prieinami kiekvienam per paties išleistas knygas. Leido daugiausia už savo ir giminės pinigus. Kiek knygelių J.Vylius išleido, tiek išdalijo bibliotekoms, visiems, kurie jų norėjo. Tautosakininkas sako, kad parduoti galima daiktą, kuris duoda pelną, o iš tautosakos rinkimo dar niekas nepasipelnė. Ir tikslo tokio neturėjęs. Tautos stiprybė glūdi jos pačios syvuose

RENGINIAI

Renginiai

Lapkričio 12, 19 ir 26 dienomis  Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros darbuotojai ir mūsų partneriai dalyvaus Ugdymo plėtotės centro „Mokytojo TV“ projekto laidose. 

Lapkričio 12 d. 14.00 – 15.00 val. Mokyklos veiklos įsivertinimas. Kam jo reikia? (atnaujintieji rodikliai, įsivertinimo rekomendacijos). Laidos dalyviai: Laima Gudaitė, NMVA Mokyklų veiklos kokybės įsivertinimo skyriaus vedėja ir Vilė Petkūnienė, Molėtų r. Giedraičių Antano Jaroševičiaus gimnazijos direktorė ir komanda. 

Lapkričio 19 d. 14.00 – 15.00 val. Mokyklos pažanga. Kaip ją stebėti ir pamatuoti? (Įsivertinimo ir pažangos anketa). Laidos dalyviai: Laima Gudaitė, NMVA Mokyklų veiklos kokybės įsivertinimo skyriaus vedėja, Rasa Ginčaitė – Nenartovičienė, NMVA Mokyklų veiklos kokybės įsivertinimo skyriaus specialistė Jelizaveta Tumlovskaja, NMVA Mokyklų veiklos kokybės įsivertinimo skyriaus metodininkė. 

Lapkričio 26 d. 10.00 – 11.00 val. Kas gali padėti įsivertinti? IQES galimybės. Laidos dalyviai: Mindaugas Breiva, IQES administratorius ir Viktorija Vilūnienė, Utenos Krašuonos progimnazijos direktoriaus pavaduotoja ir komanda. 

Plačiau apie renginius: ČIA   Prisijungimo instrukcija: ČIA

Lapkričio 13 d. 17.30 val. Rašytojų klube (K. Sirvydo g. 6, Vilnius) – renginys iš ciklo „Jauni ir talentingi“. Mykolo Saukos pirmosios apsakymų knygos „Grubiai“ pristatymas. Vakare dalyvaus knygos autorius Mykolas Sauka, apie knygą kalbės rašytojas Mindaugas Nastaravičius, literatūros kritikės Emilija Visockaitė, Virginija Cibarauskė, humoristas Domas Raibys, skulptorius Rytis Urbanskas.

Lapkričio 16 d. 17.30 val. Rašytojų klube (K. Sirvydo g. 6, Vilnius) – poetės Erikos Drungytės autorinis kūrybos vakaras su nauja eilėraščių knyga „Patrija“. Dalyvauja knygos autorė Erika Drungytė, literatūrologė dr. Audinga Peluritytė-Tikuišienė, knygos leidėjas, poetas Viktoras Rudžianskas ir kiti.

***

,

  1. Parašykite komentarą

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: