Patarimai abiturientams lietuvių kalbos ir literatūros egzaminui

Brandos egzaminai

  1. Kokiais autoriais gali remtis mokinys, per valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros brandos  egzaminą pasirinkęs rašyti literatūrinį rašinį?

Remiantis Egzamino programa, pasirinkus literatūrinį rašinį būtina rašyti apie dviejų autorių kūrybą: vieną autorių pasirinkti iš nurodytų prie temos, kitą programinį autorių pasirinkti savo nuožiūra.  Minėtas antras autorius gali būti vienas iš privalomų ar konteksto autorių. Atkreiptinas dėmesys, kad, anot Lietuvių kalbos ir literatūros vidurinio ugdymo bendrosios programos, ne visi kontekstiniai autoriai šioje programoje yra įvardyti, „mokytojas pats sprendžia, kuriuos konteksto autorius [be privalomųjų konteksto autorių] rinktis, atsižvelgdamas į konkrečios klasės galimybes, arba gali papildyti kontekstą savo nuožiūra“. Taigi antrą autorių mokinys gali rinktis iš esmės laisvai, tačiau tai, kas pasirinkta, turi būti tinkama pasirinktai temai.

Be to, neužmirština, kad pagrindinis autorius yra vienas iš nurodytų prie temos, todėl rašinyje gali dominuoti būtent jo kūrybos analizė, kuri su antro autoriaus kūryba gali būti siejama tik vienu kuriuo aspektu: teminiu ar probleminiu, ar idėjų, ar įvaizdžių, ar motyvų, ar meniniu ar dar kuriuo aspektu (žr. „Lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino užduoties vertinimo instrukcijos“ 1 išnašą.

  1. Ar kuriant rašinį galima remtis tik privalomo autoriaus kūriniu, įvardytu Lietuvių kalbos ir literatūros vidurinio ugdymo programoje, tad aptartu per pamokas?

Egzamino programoje teigiama, kad privalomas yra autorius, o ne konkretus jo kūrinys, tad mokinys rašydamas gali panaudoti, analizuoti ir programoje neminimą privalomo autoriaus kūrinį.

  1. Egzamino programoje vienareikšmiškai pasakyta, kad rašinyje bus reikalaujama remtis lietuvių literatūros autoriais.  Kodėl praeituose egzaminuose buvo tokie autoriai kaip A.Mickevičius, Č.Milošas, Sarbievijus? Ar galime egzamine tikėtis tokių programoje privalomų  autorių kaip V.Šekspyras, J.Gėtė, F.Dostojevskis, A. Kamiu?

Lietuvių kalbos ir literatūros vidurinio ugdymo programoje  teigiama: „Lietuvių kalbos ir literatūros egzamino užduotys bus sudaromos iš programoje nurodytų privalomų autorių kūrinių.“ Privalomi autoriai nėra tik lietuvių literatūros atstovai. Minėtoje programoje sąvokos „lietuvių autoriai“, „Lietuvos autoriai“ vartojamos sinonimiškai, todėl per egzaminą kaip vienas iš trijų privalomų autorių gali būti pateikiamas ir A. Mickevičius, Č. Milošas, M. K. Sarbievijus (priklausantys Lietuvos literatūros laukui).

  1. Ar mokinys, rašantis literatūrinį rašinį, kurio tema yra apribota lietuvių literatūra (tai nurodo temos formuluotė), gali kaip antrą autorių  (nes privaloma remtis bent dviem) nagrinėti A.Mickevičių, Sarbievijų, Č.Milošą?

Taip, gali, nes Lietuvių kalbos ir literatūros vidurinio ugdymo bendrojoje programoje sąvokos „lietuvių autoriai“, „Lietuvos autoriai“ vartojamos sinonimiškai.

  1. Kokiam stiliui priskirtinas samprotavimo, kokiam – literatūrinis rašinys?

Samprotavimo rašinys rašomas publicistiniu stiliumi, literatūrinis – populiariuoju moksliniu stiliumi. Pastarasis pasižymi ne tik kalbos tikslumu ir tinkamai vartojamomis sąvokomis (terminija), bet ir patrauklumu bei įtaigumu. Tuo jis artimas publicistiniam stiliui.

  1. Jeigu nelieka dalinės užsklandos, ar samprotavimo rašinio pastraipą mokinys galės užbaigti argumentais iš kūrinio? Kaip tada pereis prie kito teiginio?

Viskas priklauso nuo rašinio struktūros. Jeigu mokinys pasirinks griežtą dedukcinę rašinio struktūrą ir kiekvieną dėstymo pastraipą pradės teiginiu, be vadinamųjų dalinių užsklandų jis gali ir neišsiversti, nes jam gali būti sunku pereiti prie kito teiginio – gali atsirasti minties šuolių.

Vis dėlto atkreiptinas dėmesys, kad kuriant tekstus dažniausiai derinami įvairūs komponavimo būdai. Rašydamas mokinys gali sukurti argumentą, kuris baigsis pavyzdžiu, citata ir pan. Nauja mintis – pradedama kitoje eilutėje – gali būti ne kitas teiginys, o kitas argumentas, pavyzdys, analogija arba viso to, kas jau pasakyta, interpretacija ar išvada. Svarbiausia, kad mokinys sukurtų logišką ir rišlų tekstą.

  1. Ar šiemetinis dvyliktokas gali išmokti rašyti naujo tipo rašinį, kurio reikalaujama pagal šių metų rašinio vertinimo kriterijus (žr. 4 struktūros tašką)?

Minėtos vertinimo normos nereglamentuoja naujo tipo rašinio atsiradimo – per egzaminą mokinys ir toliau turi sau kelti tikslą argumentuotai samprotauti kurdamas trinarės struktūros rašinį. Šis taškas tiesiog leidžia įvertinti mokinius, kurie minčiai išreikšti pasirenka itin tinkamą struktūrą, t. y. turėdami ką parašyti, įdomiai mąstydami savo mintis reiškia originaliai, išlipdami iš vyraujančios schemos, naudodamiesi retorikos išgalėmis (plačiau žr. http://mokytojotv.blogspot.lt/2015/12/2016-m-lietuviu-kalbos-ir-literaturos.html).

Atkreiptinas dėmesys, kad gebėjimai, kurie bus vertinami pagal minėto 4 taško aprašą, turi ir turėjo būti ugdomi mokykloje, nes jie įvardyti Lietuvių kalbos ir literatūros vidurinio ugdymo bendrojoje programoje.

 Šaltinis: Nacionalinis egzaminų centras

 

  1. Parašykite komentarą

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: