Kiek bibliotekų pasaulyje ir ką reiškia „būti kompetentingu“

Biblioteka

Statistika ir faktai

Tarptautinė bibliotekų asociacijų ir institucijų federacijaTarptautinės bibliotekų asociacijų ir institucijų federacijos (IFLA – International Federation of Library Associations and Institutions) duomenimis, pasaulyje yra daugiau nei 569,6 tūkst. bibliotekų, iš kurių daugiausia dviejuose žemynuose – Europoje (daugiau kaip 440 tūkst. bibliotekų, jų filialų ir skyrių, t. y. vietų, kur kasmet galima pasiimti ir skaityti knygas, periodikos leidinius, kt.) ir Šiaurės Amerikoje (daugiau nei 125 tūkst.), mažiausiai Afrikoje – tik 1,2 tūkst. bibliotekų filialų.

Bibliotekų metai 2016Pasaulio bibliotekos turi daugiau nei 807 tūkst. žmonių (363 tūkst. Šiaurės Amerikoje, 326 tūkst. – Europoje, 242 tūkst. – Azijoje). Pasaulyje kasmet bibliotekoms išleidžiama apie $ 8,7 trilijonų dolerių per metus.

Bendras pasaulio knygų lentynų ilgis siekia apie 15 tūkst. kilometrų. Ilgiausias lentynas turi Azijos bibliotekos (9 tūkst.), Europoje – 350 km, Šiaurės Amerikoje – 750 km. Pagal šį rodiklį Pietų Amerika užima paskutinę vietą pasaulyje (25 km).

Pasaulio bibliotekos turi daugiau nei 20 mlrd. knygų (Google teigia, jog 129 864 880 knygų. Žr. ČIA), 1,5 mlrd. mikrofilmų ir daugiau kaip 10 mlrd. periodinių leidinių (laikraščių, žurnalų ir pan.). Turtingiausios bibliotekų kolekcijos – Europoje (daugiau nei 16 mlrd. saugyklos vienetų), Šiaurės Amerikoje (12 mlrd.) ir Azijoje (1,5 mlrd.). Pastaruoju metu Šiaurės Amerika užima pirmąją vietą pasaulyje pagal bibliotekų knygų, o Europa – pagal laikraščių ir žurnalų kolekcijos skaičių.

Bibliotekų abonemento paslaugomis naudojasi apie 2,5 mlrd. skaitytojų (JAV gyventojų surašymo biuro (The United States Census Bureau) duomenimis, dabar pasaulio gyventojų yra 6,5 mlrd.). Pagal šį rodiklį neginčijamas lyderis – Europa (1,8 mlrd. žmonių). Antrąją vietą užima Azija (215 mlrd.), trečiąją vietą – Šiaurės Amerika (77 mln.).

Kasmet bibliotekos išduoda 1,5 trilijono spausdintų leidinių (knygų, periodikos leidinių, CD ir kt.): Europoje – 1,1 trilijonų, Azijoje – 82 mlrd., Šiaurės Amerikoje – 66 mlrd., o Pietų Amerikoje – 48 mln. (dešimt kartų mažiau nei Afrikoje).


JAV gyventojų surašymo biurasRemiantis JAV Nacionalinio centro švietimo statistikos (National Center for Education Statistics) duomenimis, 2004 metais JAV buvo 117 341 bibliotekų, iš jų – 93,8 tūkst. – mokyklose, 9,2 tūkst. – miestuose, 3,5 tūkst. – kolegijose, institutuose, universitetuose, 9,2 tūkst. – religinių, etninių bendruomenių, medicinos ir kt. draugijose, 1,2 tūkst. – valstybinėse įstaigose, apie 300 – karo tarnybos padaliniuose.

UNESCO Statistikos institutasUNESCO Statistikos institutas (UNESCO Institute for Statistics) pateikia šalių, turinčių didžiausią skaičių bibliotekos knygų, tenkančių vienam gyventojui, sąrašą: Gruzijoje – 16 335 tūkst. knygų vienam tūkstančiui šalies gyventojų, atitinkamai Monake – 9 781, Lichtenšteine – 4 968, San Marine – 3 704, Islandijoje – 2 831, Armėnijoje – 2 295, Estijoje – 1 714, Liuksemburge – 1 707, Lietuvoje – 1 601 ir Makedonijoje – 1 458. Taigi Lietuva užima devintą vietą. Palyginimui, kas keisčiausia, kad Lietuva pagal didžiausią bibliotekos knygų skaičių ekonominiu požiūriu ir kitais aspektais pirmauja prieš tokias galingas valstybes kaip Didžioji Britanija (30 vieta), Vokietija (31 vieta), Italija (42 vieta), Japonija (59 vieta), JAV (92 vieta). Vidutiniškai 1 tūkst. Žemės gyventojų tenka 832,5 tūkst. knygų.

Nors palyginamieji duomenys apie išleistų knygų skaičių įvairiose šalyse visame pasaulyje yra labai prieštaringi ir neišsamūs, paskutinė prieinama analizė, atlikta Jungtinių Tautų Organizacijos 2005 metais, rodo, kad daugiausia knygų išleidžiama JAV ir Didžiojoje Britanijoje, po jų – Kinijoje (101 tūkst.), Vokietijoje – (71,5 tūkst.), Japonijoje (56,2 tūkst.), Ispanijoje (46,6 tūkst.), Rusijoje (36,2 tūkst.), Italijoje (35,5 tūkst.), Prancūzijoje (34,7 tūkst.) ir Nyderlanduose (34 tūkst.).

Kompanija BowkerKompanijos Bowker (ČIA) duomenimis, 2005 metais Didžiojoje Britanijoje įvairiose redakcijose buvo išleista 206 tūkst. skirtingų knygų. Pagal šį rodiklį būdu pirmą kartą per pastaruosius du dešimtmečius Didžioji Britanija aplenkė JAV. Iš viso pasaulyje anglų kalba išleista 375 tūkst., o išversta į kitas kalbas 14,4 tūkst. pavadinimų knygų.

UNESCO Statistikos instituto (UNESCO Institute for Statistics) duomenimis, 82 proc. suaugusiųjų yra raštingi (palyginkite raštingumą: 87 proc. vyrų ir 77 proc. moterų). Tik penkiose valstybėse raštingiausi Žemės gyventojai. Tai Grenlandija, Norvegija, Gruzija, Lichtenšteinas ir Suomija.

Tačiau ne visi raštingi žmonės gabūs skaityti knygą. UNESCO Statistikos institutas (UNESCO Institute for Statistics) teigia, jog kompetentingas asmuo yra tas, kuris geba skaityti ir rašyti (ir suprasti) paprastą sakinį apie savo kasdieninį gyvenimą. Pasaulio šalys turi skirtingą požiūrį ir vertinimą, kas yra raštingumas. Pavyzdžiui, Afganistane, Mozambike ir Alžyre raštingumą supranta tik kaip gebėjimą perskaityti laišką ar laikraštį, Arubos saloje – kaip perskaityti paprastą tekstą ir parašyti laišką, Burkina Faso šalyje vertinamas asmuo, kuris raštingumą deklaruoja. Laose neužtenka pažinti raidžių, dar reikia sugebėti skaityti, rašyti ir skaičiuoti. Latvijoje toks požiūris, kad raštingas asmuo tas, kuris sugeba tik skaityti. Makedonijoje pakanka baigti tik tris klases. Filipinuose ir Saudo Arabijoje priimta, jog kompetentingas žmogus tas, kuris sugeba priimti informaciją. Kai kuriose šalyse (daugiausia prancūziškai kalbančiose) raštingas žmogus tas, kuris skaito ir rašo tik prancūziškai (arba arabiškai Sirijoje). Kitose valstybėse privalumas – išmokti bet kurią kitą kalbą.  

Šiandien pasaulyje yra apie 771 milijoną neraštingų, du trečdaliai iš jų – moterys. Savo ruožtu du trečdaliai neraštingų žmonių daugiausia tik devyniose šalyse, Indijoje – 34 proc., Kinijoje – 11 proc. Didžiausias skaičius žmonių, kurie negali skaityti ir rašyti, gyvena Pietryčių Azijoje, į pietus nuo Sacharos Afrikoje ir arabų valstybėse, kur skaityti ir rašyti moka vos šeši iš dešimties suaugusiųjų (du trečdaliai vyrų ir pusė moterų).

 

  1. Parašykite komentarą

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: