Knygų skaitymo menas

Kaip turėtų būti skaitoma ir kokia skaitymo nauda?

Biblioteka

Skaitytojo amžius, išsilavinimas, profesija, požiūris į tekstą lemia, kas ką ir kaip mėgsta skaityti: vieniems skaitymas – savo jausmų lavinimas, antriems – savęs paprotinimas, tretiems – gyvenimo prasmės ieškojimas.

Faktas, kad skaitome knygas, tačiau dar geriau, kai mokame tinkamai jas skaityti. Ne visos knygos lengvai įkandamos, jos turi tam tikrą skaitymo šifruotę.

Fransis BekonasAnglų politikas, filosofas ir eseistas Fransis Bekonas (1561-1626) apie skaitymo malonumą ir jo naudą yra sakęs:

Skaityk ne tam, kad prieštarautum ir neigtum, ne tam, kad aklai priimtum, ir ne tam, kad rastum temą pokalbiui, bet kad mąstytum ir samprotautum.

Skaitymas duoda žmogui žinių, pokalbis moko sumanumo, o įprotis užsirašinėti – tikslumo.

Skaitymas žmogui teikia išminties, kalbėjimas – guvumo, o rašymas – kruopštumo.

Ar jūs iš tikrųjų žinote, kaip skaityti? Ar pakanka tik atversti knygą, perskaityti tekstą, užversti ir pasiimti kitą knygą? Kas gali būti paprasčiau, ar ne?

Iš tiesų skaitome savo malonumui, kad prasmingai praleistumėme laiką, tačiau norėdami išgauti skaitymo naudą semiamės žinių ir įgyjame pakankamai patirties. Tai nėra taip paprasta. Ir štai kodėl.

Mortimeras Adleris1930 m. Mortimeras Adleris (1902-2001), amerikiečių filosofas, pedagogas ir populiarintojas, išleido keletą knygų apie filosofiją ir psichologiją, įskaitant garsiąją „Kaip skaityti knygas: Savarankiško švietimo skaitymo vadovas“ (How to read a book: The art of getting a liberal education, 1940). Susipažinkime su kai kuriomis pastarojo klasikinio veikalo nuostatomis, kurios ir šiandien nepraranda savo aktualumo. Anot filosofo, egzistuoja keturi skirtingi skaitymo metodai:

1. Elementarusis metodas. Tai pažintinis skaitymo būdas. Šis įgūdis įskiepijamas pradinėje mokykloje, ir tai tik reiškia, kad mums pakanka perskaityti puslapio žodžius ir suprasti jų reikšmę, suvokti siužetą, t. y. susipažinti, apie ką rašoma tekste, nesigilinti į detales. 

2. Inspekcinis metodas. Tai ieškomasis skaitymas, kai skaitome tekstą ištisai nuo pradžių (nuo pirmojo iki paskutiniojo puslapio) ir bandome išpešti svarbiausius dalykus ir suprasti autoriaus mintis, t. y. kai orientuojamės į tam tikrus aspektus. 

3. Analitinis metodas. Tai įdėmusis ištisinis arba atrenkamasis skaitymas, kai suvokiame skaitomo dalyko prasmę: įdėmiai ir lėtai skaitome, gilinamės į tekstą, kiekvieną jo detalę, formuluojame konkrečius, tikslius atsakymus. Remdamiesi pirminiu teksto prasmės suvokimu, tekstą suskirstome į prasminius vienetus ir suprantame jo dalis, ieškome autoriaus prasminių akcentų ir aiškinamės teksto idėjas. 

4. Tiriamasis metodas, kuris priklauso nuo tikslo ir reikiamos informacijos pobūdžio, taip pat nuo teksto pobūdžio ir jo sunkumo, daugiausia naudojamas rašytojų, mokslininkų ir menininkų. Kai vienu metu skaitantysis skaito tekstą ta pačia tema, jis savo samprotavimus bando pagrįsti arba paneigti, analizuoja ir pan. Tai specifinis skaitymo būdas, labiau susijęs su moksliniu darbu, o ne skaitymo malonumu.

Iš visų skaitymo metodų įgūdžiams įgyti naudingiausi yra analitinis ir inspekcinis metodai. Taigi, ką daryti, norint tobulinti savo įgūdžius ir pasiekti aukštesnį lygį nei elementarusis metodas?

Inspekcinis metodas

Inspekcinis metodas

Kaip minėta, šis skaitymo būdas yra taikomas įvairiose situacijose. Pavyzdžiui, kai apsiperkant knygynuose reikia greitai įvertinti knygos pirkimo tinkamumą, patenkinti savo skaitymo interesų poreikius. Bet kokiu atveju išgaudami perkamos knygos informaciją, rinkdamiesi bet kokio žanro kūrinį privalome atlikti šiuos veiksmus:

  1. Perskaitykime titulinio puslapio pavadinimą ir išnagrinėkime priekinį bei galinį knygos viršelį. Šis patarimas naudingas, nors daugelis skaitytojų ignoruoja. Visi žinome, jog autorius visada didelę reikšmę skiria pavadinimui ir viršelio dizainui, dažnai įprasmindamas arba suteikdamas knygai užuominą. Jei pavyksta iššifruoti užuominą, daug dalykų paaiškėja iki pirmųjų teksto eilučių.
  2. Atkreipkime dėmesį į pirmuosius knygos puslapius. Turinys, autorių teisių puslapis, pratarmė, įvadas arba įžanga yra neįtikėtinai naudingi puslapiai, iš kurių susidarysime bendrą vaizdą apie knygą.
  3. Peržvelkime skyrių pavadinimus, bibliografijos ar nuorodų skiltis, rodyklę, išsiaiškinkime pagrindines baigiamųjų eilučių išvadas. Tai itin svarbu renkantis skaityti verslo, mokslinę ir populiariąją literatūrą.
  4. Pasidomėkime knygos iššūkiais (įvertinimai, atsiliepimai, komentarai). Ištirkime, ar perkamiausia, populiariausia. Komentarai ir pasisakymai internetinėje erdvėje gali apgauti: dažniausiai vaikomasi reklamos siekiant padidinti pardavimus arba, atvirkščiai, „paskandinti“ autorių.

Taigi, atlikdami šiuos paprastus reikiamos knygos pasirinkimo veiksmus, galime susidaryti preliminarią nuomonę apie bet kokią knygą. Šis įgūdis vos per 5-10 minučių padeda tinkamai pasirinkti dominančią literatūrą, todėl sutaupoma brangaus laiko ir išvengiama papildomų išlaidų. 

Analitinis metodas       

Analitinis metodas

Atkreipkime dėmesį, kad ne kiekvieną knygą verta skaityti analitiniu būdu. Toks skaitymo būdas tinka tik tada, kai tikrai norime gauti maksimalią skaitymo naudą. Jei nežinome, kaip taikyti analitinį skaitymo metodą, jokia naudinga ir reikalinga knyga negalės suteikti išsamios informacijos apie teksto prasmę.

Kaip gauti maksimalią skaitymo naudą, ką mes skaitome,  privalome atlikti šiuos veiksmus:

  1. Sužinokime šiek tiek daugiau apie autorių ir kitus jo darbus. Asmenybės bruožai (tapatybė) gali iš esmės paaiškinti autoriaus darbų motyvus ir funkcijas. Sutikime, kad knyga daug daugiau sukelia pasitikėjimo, jeigu ji parašyta žinomo autoriaus, o atitinkami kūrinio epizodai susiję su jo biografija.
  2. Skirkime keletą minučių skaitymo analizei. Gilindamiesi į teksto gelmes, interpretuokime, formuluokime, atsirinkime svarbiausius teksto akcentus, o atskirų teksto dalių prasmes susiekime su kūrinio pavadinimu, turiniu, įžanga ir panašiai.
  3. Grįžkime prie sudėtingiausių teksto fragmentų. Perskaitykime kūrinį iki galo, bet būkime atsargūs: ne per ilgai „tempkime“ skaitymo procesą. Mortimeras Adleris, amerikiečių filosofas, pedagogas ir populiarintojas, tai vadina „paviršutinišku skaitymu“, t. y. pažintimi su kūrinio turiniu, kai nesigilinama į konkrečias detales. Tai reiškia, kad nesuprantamas teksto vietas iš karto būtina ne aiškintis, o tiesiog jas pasižymėti kaip pastabas ir tęsti skaitymą. Kai knyga perskaityta, grįžtama prie žymių (pasižymėtų pastabų) ir šifruojama pasitelkiant papildomus šaltinius, kitą medžiagą.
  4. Parenkime trumpą reziumė. Sudarykime trumpą ataskaitą, kurioje atsispindėtų mūsų pagrindinė patirtis, gautos ir įgytos žinios. Geriausia, kai santraukoje paprastų klausimų forma pateikiami trumpi atsakymai. Idealu, jei tai daroma raštu.

Apie ką ši knyga? Kartais pasineriame į tokias siužeto vingrybes, mažareikšmes detales, kad pamirštame pagrindinę autoriaus mintį. Tiesiog keliais sakiniais nusakykime pagrindinę kūrinio reikšmę.

Kas atsitiko ir kodėl? Susidarykime konkretų knygos planą. Grožinės literatūros kūriniams tai gali būti siužeto kabliukas, o mokslinėje ir populiariojoje literatūroje – svarbiausios tezės ir autoriaus koncepcijos įrodymas.

Ar knygoje aprašyti įvykiai, faktai ir nuomonės yra įdomūs, teisingi ir pamokantys? Koks jūsų požiūris perskaičius? Ar sutinkate su autoriaus nuomone? Ar manote, kad tai klaida?

Kokias išvadas jūs padarėte iš skaitymo sau? Knygos – galinga priemonė siekiant pakeisti save ir savo santykį su pasauliu. Jei maksimaliai būtų įvertintas šis požiūris, galima būtų sakyti, jog perskaityta knyga davė didžiulę skaitymo naudą, perskaitytas tekstas praplėtė mūsų akiratį. Taigi galime būti tikri, kad kiekviena praleista valanda su skaitoma knyga rankose mūsų gyvenime palieka ryškų pėdsaką.

Reklama

  1. Parašykite komentarą

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: