Švietimo atgarsiai

Svietimo atgarsiai

(faktai ir argumentai, rimai ir nerimai)

157 apžvalga

***

lzinios.lt  Seimui antradienį buvo pristatytos prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuojamos Švietimo įstatymo pataisos, nukreiptos prieš patyčias ir smurtą švietimo įstaigose. Tarp siūlymų – prievolė kiekvienai mokyklai vykdyti nuoseklią prevencinę programą prieš patyčias. Mokyklų direktoriai teigia, kad kiekvienai mokyklai turi būti leista rinktis, ar vykdyti tokią programą, ar ne, o prievarta jiems primena sovietinius laikus ir formalų „popierių“ pildymą. Mokyklų vadovai: ne prievolės ir programos stabdo patyčias, bet tinkamas ugdymas

15min  „Lietuvių mokykla Vašingtone“ – ką tik pirmųjų mokslo metų pabaigos sulaukusi lituanistinė mokykla, įsikūrusi netoli JAV sostinės. Aukštus ugdymo reikalavimus išsikėlusi mokykla – pirmoji užsienyje, išreiškusi susidomėjimą naudotis lietuvių sukurtu produktu – TAMO e. dienynu bei elektroninėmis pratybomis EMA. Lietuvių sukurtos ugdymo priemonės įvertintos už Atlanto

Šiomis dienomis abiturientų tėvai turi aktualią pokalbių temą: hard talk stiliaus diskusijos, suprantama, yra apie tai, „kur stos mūsų vaikas?“ ir „kaip manai, ar jis pats žino, ko nori gyvenime“? Ilona Daugėlaitė: Pirmiausia – į mokyklas ir tik po to – į „Karjeros dienas“

Sparčiai augant kompetencijų ir paslaugų centrų skaičiui Lietuvoje, galimybės dirbti prestižinį darbą atsiveria ne tik informacinių technologijų (IT), bet ir kitų profesijų specialistams, kurie būtų baigę socialinius mokslus. Perspektyvios specialybės: prestižinis darbas atsiveria ne tik IT specialistams

lrytas  „Mokytoja, aš nenoriu gyventi“, – mergaitė kalba virpančiu balsu. Skruostais bėga ašaros. Mokytoja Neringa Čiukšienė kalba ramiai. Ir paauglė pamažu rimsta. Jos susitaria susitikti šiek tiek vėliau ir apie viską pasikalbėti. „Duosiu tau kvepiančio muiliuko, gali juo nusiprausti veidą ir tada eiti į pamoką. Gerai?“. Kaip auklėti vaikus, kad jų negundytų iškrypėliai?

„Mes neabejojame, kad jūsų „z“ kartos atstovas yra labai judrus, neramus, trokšta dėmesio, arba atvirkščiai – yra labai drovus“, – maždaug tokiu tekstu „feisbuke“ reklamuojama vasaros dienos stovykla vaikams. Prieš šimtmetį tokiems mokytojai trankydavo per delnus liniuotėmis ir klupdydavo kampe ant žirnių. Vėliau tuos, kurie negali nustygti vietoje vesdavo pas psichiatrus ir „ramindavo“ vaistais. Tačiau dabar, kai hiperaktyvūs pasidarė beveik visi, reikia keisti požiūrį – paskelbti tokius vaikus normaliais. Esą, čia ateina tokia „z“ karta. Jie kitaip negali. Zombių karta atidunda

Pedagogų atlyginimams kelti 2016-2020 metams planuojama skirti 195,8 mln. eurų, numatoma Pedagoginių darbuotojų darbo užmokesčio didinimo programos projekte. REKLAMA Pagal programą, kurią dar turės patvirtinti Vyriausybė, pedagogų tarnybinių atlyginimų koeficientai kasmet didėtų 5 procentais. Nuo šių metų rugsėjo tam reikėtų 9,5 mln. eurų, 2017 metais – 35,4 mln. eurų, 2018 metais – 44,3 mln. eurų, 2019 metais – 54 mln. eurų, 2020 metais – 52,6 mln. eurų. Pedagogų atlyginimams kelti planuojama skirti 200 mln. eurų

diena  Garliavos meno mokykloje pagerbti šių mokslo metų respublikinių ir rajoninių olimpiadų nugalėtojai bei prizininkai – iš viso 47 Kauno rajono moksleiviai. Jonučiuose – daugiausia moksleivių laureatų

“Mūsų tikslas – stiprinti pilietinę ir tautinę savimonę, kad mokiniai savo ateitį kurtų Lietuvoje, būtų pasirengę prisiimti atsakomybę už savo valstybę”, – sako švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė. Šiandien bandoma reaguoti į pasikeitusias geopolitines realijas. Dėl to kalbama apie būsimus pokyčius atnaujinamose pagrindinio ugdymo istorijos ir pilietiškumo pagrindų bendrosiose programose. Pilietinio ugdymo iššūkiai

Uostamiesčio mokyklų bendruomenės – nežinioje. Mokyklų skaitmeninimo viešasis konkursas įvyko dar prieš metus, tačiau švietimo įstaigose modernizacija dar toli gražu nedvelkia. Vienose jų neveikia įėjimo registravimo sistema, kitose stringa kitos šios sistemos funkcijos, o kada bus baigti numatyti darbai, niekas nesiteikia paaiškinti. Elektroninio dienyno sistema – lyg spąstai

bernardinai  Patyčios, mokytojas, nemėgstantis savo darbo ir nenorintis tobulėti, tai, kad nėra ugdoma asmenybė, per mažas tėvų įsitraukimas bei neformalaus ugdymo, kūrybiškumo, bendruomeniškumo ar praktikos stoka. Tai pagrindinės valstybinės mokyklos problemos. Vis dėlto Lietuvoje stengiamasi, kad keistųsi požiūris tiek į mokymąsi, tiek į pačius mokinius. Yra sukurta mokyklos be sienų koncepcija, teigianti, jog reikia mokytis ne tik iš vadovėlių. Lietuvos mokyklos. Kas patobulinta, o ką dar būtina tobulinti?

Tyrimai atskleidžia, kad geresnių mokymosi rezultatų paprastai pasiekia mergaitės: jos mokykloje jaučiasi geriau, o berniukai dažniau paliekami kartoti kurso ir anksčiau pasitraukia iš švietimo. Kodėl taip yra? L. Sirutienė: „Vaikus ugdyti turėtume pagal  jų  prigimtį“

„Lenk medį, kol jaunas“, – sako liaudies išmintis, puikiai tinkanti kalbant apie finansinio raštingumo ugdymą. Edukologai ir finansų ekspertai sutaria, kad jei nuo mažens su vaikais kalbėsitės apie finansus, tikėtina, kad suaugę jie su pinigais elgsis išmintingai ir jiems neteks tempti nuo algos iki algos. Į ką atkreipti dėmesį pratinant atžalą protingai elgtis su finansais, pataria SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė ir edukologijos mokslų daktarė Austėja Landsbergienė. Kokias finansų pamokas turi išmokti įvairaus amžiaus vaikai?

„Balta varna“, „visažinis“, „tas prie meno“, „keistuolis“, „gabus, bet tinginys“ – tokios etiketės kitokiems vaikams buvo ir vis dar yra klijuojamos Lietuvos mokyklose. Siekiant laiku pastebėti moksleivių gabumus, sudaryti sąlygas jiems plėtotis, KTU Vaižganto progimnazija jau penkerius merus identifikuoja ir ugdo gabiuosius ir talentinguosius vaikus. Progimnazija tapo pirmuoju Europos Talentų paramos tinklo padaliniu Baltijos šalyse. 40 proc. gabių vaikų nerealizuoja savo gebėjimų

lrt  Pasirodė nauja knyga „Ką gali mokytojas“, parašyta Socialinio ir emocinio ugdymo instituto direktorės Daivos Šukytės ir vaikų, paauglių psichiatro Lino Slušnio. Knyga, kaip teigia autoriai, parašyta remiantis 10 metų patirtimi, bendraujant tiek su mokytojais, tiek mokiniais. Istorijomis siekiama sustiprinti ugdymą mokyklose ir įkvėpti. Specialistai: gera atmosfera mokykloje gerina akademinius rezultatus

Žinote, ruošiant komentarus man sudėtingiausia įsivaizduoti klausytoją. Žmogų, kuris truputį po 8 val. ryto klauso radijo ir kuriam konkretus komentaras gali pasėti mintį pagalvojimui. R. A. Medeišienė. Paskutinis skambutis: žodis tėvams

***

,

  1. Parašykite komentarą

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: