Švietimo atgarsiai

Svietimo atgarsiai

(faktai ir argumentai, rimai ir nerimai)

162 apžvalga

***

lrytas  Nacionalinis egzaminų centras (NEC) jau paskelbė didžiosios dalies valstybinių brandos egzaminų rezultatus. Abiturientai jau žino, kokius balus gavo iš užsienio kalbų, lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos, fizikos ir geografijos egzaminų. NEC direktorė: „Egzaminai tikrų mokinių žinių neparodo“

  Ketvirtadienį internete ir žiniasklaidoje pradėjo plisti Lietuvos Moksleivių dainų šventės dalyviams patiekto maisto nuotraukos. Tą pačią dieną taip pat pasirodė pranešimai, kad ne vienas šventėje dalyvaujantis moksleivis apsinuodijo maistu. A. Pitrėnienė apie dainų šventės maistą: „Nieko blogo nematau“

Jau nuo 2017 mokslo metų šalies mokyklose bus privalomos sveikatingumo ir lytiškumo pamokos. Švietimo ir mokslo ministerija jau parengė ir pamokų programą, kurioje vyresnių klasių moksleiviai raginami susilaikyti nuo lytinių santykių. Specialistai tokį ministerijos požiūrį vadina pasenusiu ir nemoderniu. Jų teigimu, vaikai iš mokyklos išeis nežinodami kaip apsisaugoti ir išvengti neplanuoto nėštumo. Moksleivius mokys susilaikyti nuo lytinių santykių

Lietuvos mokėjimo rinka plečiasi ir vis giliau skverbiasi į elektroninę erdvę. Bekontaktės kortelės ir momentiniai mokėjimai dar yra naujovė, tačiau per kelerius metus tai turėtų tapti mūsų visų kasdienybe. Jomis, o ne grynaisiais pinigais galės atsiskaityti net vaikai mokyklų valgyklose, o pinigai iš vieno banko į kitą keliaus ne kelias valandas, o kelias sekundes. Mirtis gryniesiems: net už sriubą vaikai mokės kortele

Seimas priėmė naujos redakcijos Mokslo ir studijų įstatymą, kurio tikslas – gerinti studijų kokybę Tai didžiausia Lietuvos aukštojo mokslo problema, įvairiu lygiu aptarinėjama ne vienus metus. Kas apsaugos aukštąsias mokyklas nuo visiškų beraščių?

Lituanistinis leidinys Nr. 91  Naujausias lituanistinis leidinys Nr. 91, kuriame apie švietimo naujoves. Skaitykite ČIA

Nobelio premija

Nobelio literatūros premijos laureatai 1901-2013 m. ČIA

lrt  Lietuvos mokyklų pamokų kokybė vidutiniška, paskelbė Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra. Jos duomenimis, pamokos vidurkis – 2,5 balo iš 4 galimų. Sėkmingiausiai dirba ir geriausios kokybės pamokas rengia 21-30 metų pedagoginio darbo stažą turintys mokytojai. Įvertino – Lietuvoje pamokų kokybė vidutiniška

2016-ųjų metų kovą tarptautinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija paskelbė mokyklų žmogiškųjų ir finansinių išteklių efektyvaus panaudojimo tyrimą. Išvadose nurodyta, kad Lietuvoje iki šiol valstybiniu lygiu nėra apibrėžta, ką reikėtų laikyti kokybišku švietimu, todėl sunku nuspręsti, į ką ir kiek pinigų reikia investuoti. Aiškios strateginės vizijos neturėjimas ir negebėjimas išsirinkti vienos ar kelių prioritetinių sričių gali būti laikomas vienu iš Lietuvos politinio charakterio bruožų ir nesėkmės priežasčių gerinant švietimo sritį.  Mokytojo profesiją renkasi vieni prasčiausių abiturientų
Norintys įgyti perspektyvią specialybę turėtų dairytis į biotechnologijas, genų, informacines technologija, duomenų analitiką, LRT RADIJUI vardija personalo paieškos ir atrankos bendrovės „Alliance Recruitment“ vystymo direktorius Andrius Francas. Tie, kuriems tikslieji mokslai vis dėlto nesiseka ir nori savo karjerą sieti, pavyzdžiui, su kalbomis, turėtų puikiai mokėti ne tik lietuvių ir anglų kalbas, bet ir bent dvi skandinavų kalbas, tvirtina specialistas.
Kur stoti, norint ateityje turėti gerai apmokamą darbą

Pirmadienį Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė lemtingą sprendimą asmenvardžių rašybos ginče – teismas įpareigojo įrašyti „w“ į Lietuvos Respublikos pilietės pasą. Apsisprendė: „w” lietuviškame pase turi būti įrašyta

Seimas priėmė naują Mokslo ir studijų įstatymą, kuris turėtų nustatyti priėmimo kokybės kartelę stojantiems ir aukštosioms mokykloms. Seimas nusprendė dėl kokybės kartelės stojantiems ir aukštosioms mokykloms

Rugpjūčio 22–26 dienomis jau aštuntą kartą vyks projektas „Moksleiviai į Vyriausybę“, kuriame 30 dalyvių galės dirbti kartu su žmonėmis, kuriuos iki šiol dažniausiai matydavo tik televizoriaus ekrane. Moksleiviams – galimybė pajusti vyriausybės darbą iš vidaus

delfi.lt  Pastaraisiais mėnesiais intensyviai keliaujant po Lietuvą, kalbantis su universitetų dėstytojais ir profesijos mokytojais ne vieną kartą teko išgirsti sakant, kad kasmet dalis rudenį pirmą kartą aukštųjų ir profesinių mokyklų duris praveriančių jaunuolių yra beraščiai. G. Landsbergis. Ar pasmerksime vaikus balanos gadynei?

Mokiniai yra skriaudžiami, jų rezultatai klastojami, vyksta nerašyti susitarimai, kurių niekas nemato – tokią veiklą Nacionaliniame egzaminų centre (NEC) DELFI atskleidė mokytoja, priklausanti valstybinio matematikos brandos egzamino vertintojų grupei. Žada skandalą dėl egzaminų rezultatų: prabilo darbus tikrinusi mokytoja

Egzaminų šurmulys. Jau darosi įprasta, kad kažkas nurodo valstybinių ar mokyklinių brandos egzaminų klaidas, netikslumus, padejuoja dėl standartizuotų ar diagnostinių testų įdomybių ir pan. Atsakingieji ir užduotis rengusieji arba paskaito, arba gal ir ne. V. Targamadzė. Egzaminai ir testai. Patyčios prieš mokytojus ir vaikus

alfa  Lietuvos moksleiviams per praėjusius metus parašyta beveik 2 mln. neigiamų pažymių, tai 19 procentinių punktų mažiau nei dešimtukų. Tokius duomenis mokslo metų pabaigoje pateikė populiariausią šalyje elektroninį dienyną administruojanti „Tamo grupė“. Dienyną, į kurį rašomi pažymiai 220176 šalies moksleiviams (tai trečdaliu daugiau žmonių nei visame Klaipėdos mieste) ir naudojasi 75 proc. Lietuvos mokyklų, prižiūrinčios grupės duomenimis, per 2015–2016 m. mokslo metus Lietuvos moksleiviams iš viso parašyta daugiau nei 24,5 mln. pažymių, iš kurių – 8 proc. neigiamų įvertinimų, o 27 proc. – pačių aukščiausių. Mokslo metų statistika: per praėjusius metus parašyta beveik 2 mln. neigiamų pažymių

15min  Net 90 proc. Šiaulių darbo biržos apklaustų darbdavių nurodo, kad moksleivius darbui vasarai priims tik tokiu atveju, jei jiems yra bent 18 metų, sako Šiaulių darbo biržos vadovė Vaida Ignotienė. Devyni iš dešimties darbdavių vasarai nenori priimti nepilnamečių

Pastaraisiais metais pastebimas itin stiprėjantis Skandinavijos valstybių ir Lietuvos bendradarbiavimas ekonomikos, mokslo, paveldosaugos, kultūros bei tarptautinio turizmo ir rekreacijos verslo srityse. Ryšiams su Šiaurės šalimis stiprinti šiandien Lietuvos darbo rinkoje itin trūksta plataus profilio kultūros specialistų, mokančių Skandinavijos regiono kalbas ir išmanančių šio regiono tautų kultūrinės raidos ypatumus. Nauja VDU studijų programa rengs Skandinavijos kultūrų ir kalbų specialistus

***

Advertisements

,

  1. Parašykite komentarą

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: