Švietimo atgarsiai

Svietimo atgarsiai

(faktai ir argumentai, rimai ir nerimai)

167 apžvalga

***

delfi.lt  Įsigaliojus naujam Darbo kodeksui kils didžiulė teismų banga ir galbūt net bus kreiptasi į Europos Sąjungos teisingumo teismą, sako Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos (LŠĮPS) pirmininkas Eugenijus Jesinas. Jo teigimu, kitąmet įsigaliosiantys pokyčiai darbo rinkoje skaudžiai paveiks ir mokytojus, kurių gyvenimas gerokai apkars. Mokytojų nuotaikos niūrios: skaičiuoja, ko neteks

Švietimo ir mokslo ministerija jau kurį laiką yra tapusi pajuokos objektu. Darbo partijos deleguota ministrė per daugiau nei metus darbo nesugebėjo suprasti, kokias svarbias pareigas ji užima. Socialiniuose tinkluose kiekvieną savaitę galima rasti juoko tiradas iš A. Pitrėnienės nusikalbėjimų spaudos konferencijose, viešuose renginiuose, susitikimuose su moksleiviais ar studentais. Paradoksalu, tačiau gerai tai, jog Švietimo ir mokslo ministerija ne iš tų, kurios vykdo aktyvų tarptautinį bendradarbiavimą su ES šalimis, nes baisu pagalvoti, kaip būtų reprezentuojama mūsų valstybė europiniame lygmenyje. Galų gale užtenka premjero Butkevčiaus „Ai By Em“ ir kitų perlų. V. Kernagis. Kūrybingumas mokyklose – neįmanoma misija?

Pastaruoju metu apie švietimo problemas Lietuvoje kalbama daug. Ir receptų, kaip keisti švietimo sistemą, kaip parengti visų lūkesčius atitinkančius mokytojus, netrūksta. Mokytojų rengimo sistemos Lietuvoje paradoksai arba Mokytojų rengimo sistemos Lietuvoje paradoksai

Ateities mokykla pristatytoje Balsių progimnazijoje, kurios išlaikymui Vilniaus miesto savivaldybė įsipareigojo 25-erius metus kasmet skirti po maždaug 2 milijonus eurų, nebegali tverti nei vaikai, nei mokytojai. Prabangioje Vilniaus mokykloje išbūti nebegali nei mokiniai, nei mokytojai

Rinkimai – tai tas laikas, kai ir vieni, ir kiti, ir treti, ir penkti tarsi iš naujo atranda Lietuvos žmones ir Lietuvą su jos valstybingumo reikalais. Be švietimo nieko nebus

Dėl elektroniniame dienyne „Tamo“ skelbiamos reklamos Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija planuoja atlikti tyrimą. Siekiant apsaugoti interneto vartotojų privatumą, Lietuvoje slapukų (kurie reikalingi norint skelbti personalizuotą reklamą) naudojimą reglamentuoja Elektroninių ryšių įstatymo 61 straipsnio 4 dalis bei Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos patvirtintos gairės dėl slapukų naudojimo. „Tamo“ susidomėjo Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija: planuoja imtis tyrimo

lrt  Jau 8 metus veikiančios neformalaus ugdymo organizacijos  „Sėkmės mokykla“ projektų vadovas Šarūnas Dignaitis teigia, kad moksleiviai dažniausiai akcentuojami akademiniai reikalavimai, tačiau pamirštamas bendrųjų kompetencijų ir socialinių įgūdžių formavimas. „Šios tendencijos yra nesikeičiančios: akademiniai tikslai mokyklose yra išsikelti, tačiau pamirštama tai, kad moksleivis turi mokėti valdyti stresą, viešai kalbėti. Tai pamirštama mokykloje. (…) Kuo anksčiau pradedama apie tai kalbėti, tuo geriau, nes tai stiprios asmenybės bruožai“, – teigia Š. Dignaitis. Anot jo, prie asmenybės formavimo moksleiviai gali prisidėti ir nemokamuose seminaruose. Pavyzdžiui, rugsėjo 24 dieną Kaune rengiama paskaita apie mokymosi procesą: jo eigą, (ne)naudą ir galimą žalą. Daugiau apie renginį galima sužinoti čia. Plačiau apie tai ir „Sėkmės mokyklą“ – įraše čia.

Vaikai, kurie nespėja kartu su visais, tokie kaip autistai ir chuliganai, turi mokytis atskirose mokyklose, sako Lietuvos liaudies partijos pirmininkas Rolandas Paulauskas. Pasak Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos narės Ritos Tamašunienės, mažiau gabūs ar sutrikimų turintys vaikai privalo būti bendroje klasėje, o jiems pagelbėti galėtų specialūs padėjėjai. R. Paulauskas: chuliganai ir autistai turi mokytis atskirai

balsas lt  Viena iš šiuolaikinių tėvų dilemų – kaip teisingai supažindinti vaiką su technologijomis, kiek laiko leisti jomis naudotis, kad jos į vaiko dienotvarkę įsilietų atnešdamos naudos, o ne darydamos žalą ir atimdamos laiką, skirtą kitiems svarbiems įgūdžiams lavinti. Vaikai ir technologijos: išmokite ugdyti, o ne bukinti

alfa  Pernai apklausus paauglius visoje Europoje paaiškėjo, kad Lietuvoje mažiau nei vidutiniškai kitose šalyse penkiolikmečių ir šešiolikmečių per pastarąjį mėnesį buvo gėrę alkoholio. Visgi kiti svaiginimosi būdai tarp Lietuvos paauglių paplitę panašiai kaip ir kitose šalyse, rodo antradienį paskelbti tarptautinio tyrimo apie mokinių alkoholio, tabako ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimą (ESPAD) rezultatai. Tyrimas atskleidė paauglių nuodėmes: kiek jų sutraukia cigaretę ar vartoja alkoholį

Laima Lukošiūnienė lietuvių kalbos mokytoja dirba daugiau nei 20 metų tačiau tokios mokslo metų pradžios kaip ši – neprisimena. Švietimo ir mokslo ministerija parengė naują lietuvių kalbos programą pirmų – dešimtų klasių mokiniams, tačiau jau nuskambėjus pirmajam skambučiui į mokyklą paaiškėjo, kad naujų vadovėlių darbui pagal šią programą nėra. Ir neaišku kada bus. Lietuvių kalbos mokytojoms – vienas košmariškiausių mėnesių per karjerą (vaizdo įrašas)

diena  Pasiūlytas didesnis mokestis už popamokinę grupę pradinukams gerokai papiktino “Varpelio” pradinės mokyklos tėvus. Savivaldybės specialistai atkerta, kad ši paslauga neprivaloma, o apie kainas sako nieko nežinantys. Popamokinės grupės – laukinis verslas?

Maisto technologė ir mitybos specialistė Raminta Bogušienė, atlikusi dviejų Vilniaus mokyklų vaikų maitinimo vertinimą, nustatė ne tik vaikų maitinimo aprašo netobulumus, bet rado ir vaikų maitinimo organizatorių pažeidimų. Akibrokštas: mokyklose vaikai valgo ledus

15min  Pastaruoju metu apie švietimo problemas Lietuvoje kalbama daug. Ir receptų, kaip keisti švietimo sistemą, kaip parengti visų lūkesčius atitinkančius mokytojus, netrūksta. Mokytojų rengimo sistemos Lietuvoje paradoksai

Išmaniųjų telefonų ir kompiuterių integracija įvairiose gyvenimo srityse nebestebina, todėl mokyklos taip pat stengiasi neatsilikti ir prisitaiko prie šiuolaikinių moksleivių poreikių. Pastaruoju metu kalbama, kaip būtų galima pagerinti mokslų kokybę, sudominti jaunimą, pagerinti mokymosi rezultatus. Dr. Loreta Statauskienė, Ugdymo plėtotės centro Ugdymo turinio skyriaus vedėja, mano, jog visi rezultatai priklauso nuo priemonių panaudojimo tikslų ir mokyklų požiūrio. Jos kolegė, Ugdymo plėtotės centro Ugdymo turinio kokybės užtikrinimo skyriaus vedėja Edita Sederavičiūtė ta tema skaitys pranešimą TAMO Grupės organizuojamoje konferencijoje „Šiuolaikinė lyderiaujanti mokykla”. Loreta Statauskienė: mokyklai labiausiai reikia visuomenės pasitikėjimo

lrytas  Aštuoniasdešimtmetį švenčiantis Maironio lietuvių literatūros muziejus lankytojus kviečia pasižvalgyti po visiškai rekonstruotą poeto memorialinį butą. Aštuonių kambarių buto puošmena – didžioji svetainė, kurioje lankėsi tarpukario elitas. Atkūrė tokį aštuonių kambarių Maironio butą, kokiame jis gyveno

Šie metai pirmieji, kai į tradicinį kasmetinį Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) raportą „Žvilgsnis į švietimą“ įtraukti ir Lietuvos duomenys. Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) duomenimis, tai bene didžiausias tokio tipo leidinys pasaulyje. Į jį pirmą kartą įtraukti ir Lietuvos švietimo duomenys, pradedant nuo ikimokyklinio ugdymo. Ekspertai: „Mokslo metai Lietuvoje – ypač trumpi“

 

***

,

  1. Parašykite komentarą

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: