Švietimo atgarsiai

Svietimo atgarsiai

(faktai ir argumentai, rimai ir nerimai)

168 apžvalga

***

balsas lt  Rimo vaikas – trečiokas. Jo mokykloje prašoma nupirkti spintelę vaiko daiktams dėtis. Rimas už tai turi pakloti 50 eurų, kurie vyrui šiaip nesimėto. Rimas nežino, ką daryti, o tokių kaip jis – tuntai. Nesibaigiančios rinkliavos mokyklose: tėvai moka už šluotas, kreidas ir žaliuzes

bernardinai  Neformaliojo ugdymo reikšmė – didelė. Tai įrodo vis dažnesnis neformaliai įgytų įgūdžių bei žinių lygiavertis gretinimas su formaliai įgytaisiais. Pastebima, jog asmenys baigę formalias studijas dažnai nesirenka studijuotos profesijos, o renkasi kelią, kuriame padeda bendrosios ir neretai neformaliai įgytos kompetencijos. Randantis tokiam naudos įsisąmoninimui bei poreikiui, randasi ir neformaliojo švietimo įtaigų rinka. Neformalus ugdymas: ko trokšta tėvai ir jų atžalos

Ką daryti, jei matai, kad tavo vaikas – toli gražu ne klasės pirmūnas? Ar jau laidoti viltis, kad jį gyvenime lydės sėkmė? Psichologai akcentuoja, kad reiktų labiau dėmesį kreipti ne į vaiko pažymius, o į jo pastangas, nuoširdų norą mokytis. Psichologė: dėmesį reikia kreipti ne į vaiko pažymius Vaizdo įrašas.

Viena iš šiuolaikinių tėvų dilemų – kaip teisingai supažindinti vaiką su technologijomis, kiek laiko leisti jomis naudotis, kad jos į vaiko dienotvarkę įsilietų atnešdamos naudos, o ne darydamos žalą ir atimdamos laiką, skirtą kitiems svarbiems įgūdžiams lavinti. Pradinio ugdymo mokytoja Valdonė Navickaitė dalijasi penkiais patarimais, kaip ir kada supažindinti vaiką su technologijomis. Ką gali padaryti tėvai, kad technologijos vaiką ugdytų, o ne bukintų?

Ugdymas lauke daro teigiamą poveikį vaikų vystymuisi ir itin svarbu, kad jis pasiektų kiekvieną vaiką per formalųjį ugdymą. Mokslininkai teigia, kad šiuolaikiniai vaikai ir gyvenimo būdas taip pasikeitė, jog vaikai turi kur kas mažiau galimybių praleisti jiems taip būtino laiko dalį lauke. Mokslininkai įspėja, jog buvimo gamtinėje aplinkoje poveikio vaikui netekimas gali turėti sunkių neigiamų pasekmių ilgalaikėje perspektyvoje. Valstybės inicijuotas ir sukurtas „lauko pedagogikos tinklas“ padėtų ne tik mokytojams, bet ir tėvams, susiduriantiems su vaikų vystymosi, ugdymo bei sveikatos problemomis. Lauko pedagogikai reikia žalios šviesos ugdymo įstaigose

diena  Specialistai skambina pavojaus varpais – vis daugiau vaikų kamuoja stuburo problemos. Mokinukų kuprines tikrinę Visuomenės sveikatos biuro darbuotojai fiksavo per sunkius, per 5 kg sveriančius krepšius. Vaikų kuprinėse – ne tik knygos

15min  Švietimo ekspertas, įvairių vadovėlių ir EMA elektroninių pratybų autorius Evaldas Bakonis kitaip pažvelgė į pastaruoju metu linksniuojamą mokytojo prestižo klausimą. Pasak jo, ši sąvoka pernelyg eskaluojama. Mokytojo profesijos prestižas skaičiais: tarpukario Lietuva, sovietmetis ir nūdiena

„Žemė, kurioje visi myli mokytojus“, – taip Suomiją apibūdina užsienio portalų žurnalistai. 12 metų Suomijoje gyvenanti ir dirbanti lietuvė Eglė Bogvilaitė nusprendė netgi pradėti rašyti tinklaraštį apie suomiškų mokyklų ir darželių ypatumus, kad spėliojantiems paaiškintų, jog pažangumas ir geri mokytojų bei mokinių santykiai slypi labai paprastuose dalykuose. E.Bogvilaitės įžvalgomis dalinis TAMO grupės organizuojamoje konferencijoje „Šiuolaikinė lyderiaujanti mokykla”. Valstybė, kur visi nori tapti mokytojais

Staselė Riškienė – ne tik Kuršėnų Pavenčių mokyklos anglų kalbos mokytoja, bet ir „Apple“ profesinio tobulinimo konsultantė. Taigi moteris įkvepia semtis naujų žinių ne tik mokinius, bet ir mokytojus. Paklausta, ar mokytojai yra geri mokiniai, Staselė neslepia – dažnam mokytojui jos mokomas dalykas primena siaubą. Mat S.Riškienė pedagogus moko taikyti savo darbe išmaniąsias technologijas. Bet baisu tik iš pradžių. „Apple“ mokymus vedanti Staselė Riškienė: mokytojas neturi bijoti mokytis iš mokinių

Nueinanti šešioliktoji Vyriausybė, dėl Socialdemokratų ir Darbo partijos pavadinimų vadintina kairiąja, pradėdama valdyti žadėjo daug ir gražiai: vyriausybės programa nublizginta, o jai vykdyti sukurta tiek darbo grupių, kurių turbūt ir pats vyriausybės galva nebesuskaičiuoja. Deja, darbo grupės stebuklų nepadarė (tiesą sakant, jos nepadarė iš viso nieko), tačiau šiai Vyriausybei pavyko net tai, ko neįstengė dešinioji – konservatorių-liberalų valdžia prieš tai. Andrius Navickas: Kas parengs išgyvenimo vadovą mokytojams?

Pirmą kartą Lietuvos rezultatai buvo įtraukti į bene svarbiausią EBPO švietimo srities leidinį „Education at a Glance 2016“ (liet. „Žvilgsnis į švietimą“). Praėjusią savaitę vyko pasaulinis šio leidinio pristatymas ir ta proga Švietimo ir mokslo ministerijoje surengtas Lietuvos duomenų aptarimas. Arminas Varanauskas: Silpniausia švietimo politikos grandis – įgyvendinimas

Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė sužibėjo pedagoginiais sugebėjimais. Kaip paskelbta Andriaus Tapino laidoje „Laikykitės ten“, perrinkimo į Seimą siekianti politikė užsipuolė moksleivę, dalyvavusią kandidatų į Seimą debatų organizavime. Švietimo ministrės šou: nepatenkinta Andriumi Tapinu, aprėkė moksleivę. Vaizdo įrašas 

„Kiekvienas iš mūsų išnaudojame tik nedidelę savo smegenų dalį, tad tikrai turime kur tobulėti. Juk mūsų smegenys yra raumuo, tad ir jas reikia nuolatos treniruoti, o geriausia pradėti tai daryti kuo anksčiau“, – tikina šių metų pavasarį Lietuvoje savo veiklą pradėjusio intelekto lavinimo centro „Brain Gym“ trenerė Justina Inkrataitė. Intelekto lavinimo centro trenerė Justina Inkrataitė: „Svarbiausia – ne „kalimas“, o kad vaikas išmoktų mąstyti“

delfi.lt  Valstybės švietimo sistema, atspindėdama požiūrį į mokinį ir mokytoją, kartu parodo, kokia visuomenė ir kokia tauta joje kuriama. Deja, Lietuvos švietimas vis labiau nevaldomai krypsta į mokinių ir mokyklų rūšiavimą pagal akademinius pasiekimus. J. Džiugelis. Šviesti ir ugdyti gerbiant kiekvieną vaiką ir jaunuolį

Kartais net tragedijomis pasibaigiantys patyčių atvejai į mokyklas atsinešami iš namų, ko daugelis tėvų nenori pripažinti. Apsidrausti nuo patyčių nėra sudėtinga – tereikia nepamiršti kelių svarbių taisyklių. Dėl patyčių mokykloje kaltina tėvus: štai ką gali žodis „žioplys“

Įsigaliojus naujam Darbo kodeksui kils didžiulė teismų banga ir galbūt net bus kreiptasi į Europos Sąjungos teisingumo teismą, sako Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos (LŠĮPS) pirmininkas Eugenijus Jesinas. Jo teigimu, kitąmet įsigaliosiantys pokyčiai darbo rinkoje skaudžiai paveiks ir mokytojus, kurių gyvenimas gerokai apkars. Mokytojų nuotaikos niūrios: skaičiuoja, ko neteks

Jau nuo rugsėjo dalis mokytojų pajus atlyginimų augimą: atlyginimai pradėti skaičiuoti pagal ne mažesnį kaip vidutinį koeficientą. Numatoma ir daugiau pokyčių pritraukiant į mokyklas geriausius specialistus. Kas laukia mokytojų? Neišvengiami švietimo pokyčiai: kas laukia mokytojų?

Masinis sekimas, pavogti duomenys, slaptažodžiai ir piktnaudžiavimas slapta informacija – visa tai kėsinasi į jūsų privatumą internete. Pasak ESET saugumo ekspertų, kol dauguma vartotojų nori mėgautis interneto teikiamais malonumais, programišiai siekia iš to išpešti apčiuopiamos naudos. Ekspertai negailestingi: kiekvienuose namuose yra du prietaisai, padedantys šnipinėti

Dauguma su siaubu prisimena mokyklinius laikus, kai tekdavo srėbti skystą valgyklinę sriubą ar kramtyti neaiškios sudėties kotletus. DELFI nutarė atlikti eksperimentą ir išsiaiškinti, koks maistas siūlomas šių dienų ugdymo įstaigų valgyklose. Į pagalbą pasitelkę maisto technologę Ramintą Bogušienę nuvykome į dvi atsitiktinai pasirinktas sostinės mokyklas centre ir Justiniškėse. Reidas po Vilniaus mokyklų valgyklas: ką rado

Prieš Lietuvai perimant vadovavimą Europos Komisijai, prezidentė Dalia Grybauskaitė kvietėsi „ant kilimo“ Vyriausybės narius ir tikrino, ar jie moka nors vieną užsienio kalbą. Prezidentė pradėjo ne nuo to galo. D. Grybauskaitė turėjo išsiaiškinti, ar ministrai gerai moka lietuvių kalbą. Ne tik kalbėti, bet ir rašyti. Kalbininkai suskubo į pagalbą mažaraščiams politikams

lrytasNors mokyklų kaimuose mažėja, jose dirba ne mažiau profesionalūs ir prie naujovių prisitaikantys mokytojai. Vienas iš jų – Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas Petras GEDVILAS. Mokytojas įvertino šiuolaikinių mokinių žinias

Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė vėl raudonuoja iš gėdos. Rinkėjams išplatino lankstinukus, kuriuose už pasitikėjimą dėkojo tardama „ačių“. Ministrė teisinasi, kad ne ji kalta dėl lankstinuke atsiradusios klaidos. Tačiau, anot apžvalgininkų, tai rodo liūdną Lietuvos realybę. Žmonės nebemato nieko blogo, kad valdžios postuose sėdi beraščiai. Audronė Pitrėnienė apie „ačių“: dievuliau, jūs keisti Vaizdo įrašas ČIA

 

***

Reklama

,

  1. Parašykite komentarą

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: