Samprotavimo ir literatūrinio rašinio žingsniai

Kuo skiriasi samprotavimo ir literatūrinio rašinio tipai? Ką ir kaip rašyti skirtingo tipo rašinyje, apie tai rašinio žingsneliais rasite vaizdinėje medžiagoje.

Reklama

pamokos, samprotavimas

This entry was posted on 2016/10/09, 14:28 and is filed under Pamokos, Samprotavimas. You can follow any responses to this entry through RSS 2.0. You can skip to the end and leave a response. Pinging is currently not allowed.

Comments (0)

Parašykite komentarą

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

Savo komentarą įrašykite čia...

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

El. paštu (privalomas) (Adresas niekada nerodomas viešai)

Vardas (privalomas)

Interneto puslapis

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. ( Atsijungti / Keisti )

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. ( Atsijungti / Keisti )

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. ( Atsijungti / Keisti )

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. ( Atsijungti / Keisti )

Atšaukti

Connecting to %s

Gimtosios kalbos
pagrindai
Lituanistinis leidinys Nr. 113
Follow Gimtoji kalba on WordPress.com
Norėdami sužinoti daugiau, nurodykite savo el. paštą žemiau langelyje ir nuolat gausite naujienas.
Prisijunkite prie kitų 1 675 pasekėjų
*2010-2017*
Turite naujienų ar pasiūlymų, priekaištų ar patarimų, rašykite, siųskite, klauskite ir dalinkimės patirtimi. Susisiekime:
dalykasinfo@gmail.com
infopagrindai@gmail.com
Arba paspauskite:
Balso pašto pranešimas
Apklausos 2017-05-20 – 2017-06-10 rezultatai. Kaip pasiruošę dalykų brandos egzaminams?
Patenkinamai: 296 (65,05 %)
Gerai: 120 (26,37 %)
Puikiai: 39 (8,57 %)
Iš viso: 455 balsai
Ačiū, kad aktyviai balsavote!
TOP apklausų duomenų bazė
Apklausa
2017 m. lietuvių kūrėjų literatūrinis kalendorius
2017 m. pasaulio kūrėjų literatūrinis kalendorius
Gimtoji kalba
Naujienlaiškis (2017-08-10)

Lituanistinis leidinys Nr. 113

Švietimo naujovės 2017-2018 m.

Viešosios konsultacijos lietuvių kalbos ir literatūros pagrindinio ugdymo mokytojams

Naujienlaiškis (2017-07-14)

Naujienlaiškis (2017-06-28)

Švietimo aktualijos

Naujienlaiškis (2017-06-12)

Lituanistinis leidinys Nr. 112

Lietuvių kalbos naujienos
Follow Gimtoji kalba on WordPress.com
*************************
*************************
Mus rasite:
*************************
Registruotis
Prisijungti
*ŠVIETIMO LENTA*
Patvirtinta Pradinio ugdymo programa, Pagrindinio ugdymo lietuvių kalbos ir literatūros bendroji programa.
Patvirtinti 2017-2019 m. mokytojų kvalifikacijos tobulinimo prioritetai. Svarbiausia kvalifikacijos tobulinimo programos dalis – trumpalaikius seminarus keis tęstinis kvalifikacijos tobulinimas – viena kvalifikacijos tobulinimo programa truks ne mažiau nei 40 val., o baigus programą, bus patvirtinama įgyta papildoma kompetencija.
Pagal Bendruosius ugdymo planus 2016-2017 m.m. mokiniams baigiasi birželio 16 dieną. Lietuvoje mokslo metai trunka 34 savaites, nors daugelio Europos šalių bendrojo ugdymo mokyklų mokiniai mokosi 37-40 savaičių per metus. Lietuvos moksleiviai ir atostogauja daugiausia – beveik keturis mėnesius per metus.
2018 m. stosiantieji į aukštąsias mokyklas galės gauti papildomų balų už brandos darbą ir savanorystę. Olimpiadų ir konkursų sąrašas bus bendras stojant į visas studijų sritis. Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė patvirtino 2018 m. konkursinio balo skaičiavimo principus. 2018 m. stojant į aukštąsias mokyklas keisis papildomų balų skaičiavimo tvarka. Stosiantieji galės gauti 0,25 papildomo balo už pirmųjų dviejų konkursinių dalykų brandos darbus, įvertintus ne mažiau kaip „9“. Pavyzdžiui, stojantysis į istorijos studijų programą, parengęs istorijos arba geografijos brandos darbą ir gavęs jo įvertinimą „9” arba „10”, gaus ketvirtadalį balo. 2017–2018 mokslo metais įvedamas brandos darbas teikia daugiau galimybių mokymuisi ir pravers kaip įrankis mokinių kompetencijoms pamatuoti. Brandos darbas brėžia naują kryptį matuojant mokinių pasiekimus. Jis sudarys prielaidas atsiskleisti įvairesniems mokinių gebėjimams, kurių negalima patikrinti egzaminu. Ketvirtį papildomo balo taip pat gaus atlikusieji tarptautinę ar nacionalinę savanorišką tarnybą, kuri trunka ne mažiau kaip 3 mėnesius, yra reglamentuojama Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir patvirtinama pažymėjimu.Maksimalus konkursinis balas galės sudaryti ne daugiau kaip 12,5: iš brandos egzaminų – 10, iš kitų pasiekimų maksimalus priedas – 2,5. Papildomi balai, kaip ir anksčiau, bus pridedami nacionalinių ir tarptautinių olimpiadų ir konkursų laureatams, už karo tarnybą, taip pat profesinių mokyklų absolventams, baigusiems mokyklą su pagyrimu arba turintiems vienerių metų darbo stažą. 2018 m. olimpiadų ir konkursų sąrašas bus bendras stojant į visas studijų sritis. Anksčiau stojant į menus nebuvo pridedama balų už akademinių dalykų olimpiadas, o už menų olimpiadas nepridedama balų stojant į kitas sritis. Keičiant pasiekimų vertinimo tvarką siekiama, kad į visas sritis ateitų įvairiapusiškai išsilavinę stojantieji. Geriausiųjų eilės sudarymo esminiai principai 2018 m. išlieka tokie patys kaip anksčiau. Stojančiųjų į aukštąsias mokyklas konkursinis balas apskaičiuojamas pagal pasirinktą studijų kryptį atitinkančių keturių dalykų brandos egzaminų rezultatus. Kaip numato 2015 m. patvirtinti minimalūs rodikliai stojantiesiems, 2018 m. abiturientai, pretenduojantys į valstybės finansuojamas studijų vietas, turės būti išlaikę lietuvių kalbos ir literatūros, užsienio kalbos, taip pat matematikos brandos egzaminą: pagrindiniu lygiu (nuo 35 balų) – jei stoja į socialinius, fizinius, biomedicinos ir technologijos mokslus, patenkinamu lygiu (nuo 16 balų) – jei stoja į humanitarinius mokslus, stojantiems į menų studijas matematikos brandos egzamino laikyti nereikės. Stojantiesiems į menų studijas ir meno pedagogiką vietoj vieno brandos egzamino kaip ir anksčiau reikės laikyti stojamąjį egzaminą. Stojantiesiems į sporto ir sporto pedagogikos studijas vieną egzaminą atstoja sporto pasiekimų įvertinimas. Stojantiesiems į pedagogines studijas privalomas motyvacijos įvertinimas.
Pedagogų atlyginimams kelti 2016-2020 metams planuojama skirti 195,8 mln. eurų. Tai numatoma Pedagoginių darbuotojų darbo užmokesčio didinimo programos projekte. Pagal programą pedagogų tarnybinių atlyginimų koeficientai kasmet didėtų 5 proc. (2017 m. – 35,4 mln. eurų, 2018 m. – 44,3 mln. eurų, 2019 m. – 54 mln. eurų, 2020 m. – 52,6 mln. eurų).
Numatoma pertvarkyti mokytojų darbo apmokėjimo tvarką – įvesti etatinį apmokėjimą. Aukštesnės kvalifikacijos mokytojai turėtų daugiau metodinio darbo, talkintų jaunesniems kolegoms.
Patvirtintos Pedagogų rengimo, kvalifikacijos, veiklos vertinimo, atestacijos ir kvalifikacijos tobulinimo kaitos kryptys. Jose pabrėžiamas dėmesys mokytojo kvalifikacijos ir profesijos prestižo kėlimui, būsimųjų pedagogų atrankai ir pedagoginei praktikai. Siūloma veiklos vertinimą sieti su mokinių pasiekimais.
Nuo 2017 m. sausio 1 d. visų pedagogų algos bus skaičiuojamos tik pagal maksimalius koeficientus. Tai reiškia, kad koeficientai padidės iki maksimalių, taip bus panaikintos vadinamosios tarifinių atlygių koeficientų „žirklės“.
Nuo 2018 m. sausio 1 d. 5 proc. didės algos visiems be išimties pedagogams. Tiek pat jos bus keliamos ir 2019 m., ir 2020 m., o ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogams – po 15 proc., kad jų darbo užmokestis priartėtų prie mokytojų algų.
Patvirtintas naujasis Darbo kodeksas (DK), kuris netaikomas pedagogams.
Pensijų reforma mokytojams ir kitiems dirbantiesiems (patvirtinta 2016-06-29). Išėjimas į pensiją. Nuo 2026 metų sausio 1 dienos į pensiją tiek vyrai, tiek moterys išeis sulaukę 65 metų. Išėjimas į pensiją bus vėlinamas palaipsniui: įstatymas numato, kad po dviejų metų (nuo 2018 metų sausio pirmosios) į pensiją išeis 62 metų ir 4 mėn. sulaukusios moterys ir 63 metų ir 8 mėn. sulaukę vyrai. Nuo 2019 m. sausio 1 d. ir kiekvienų vėlesnių metų sausio 1 d. senatvės pensijos amžius kasmet didinamas: moterims – keturiais mėnesiais per metus, vyrams – dviem mėnesiais per metus, kol pasieks 65 metus. 2016 metais į pensiją išeina 63 metų ir 4 mėnesių sulaukę vyrai ir 61 metų 8 mėn. sulaukusios moterys. Būtinasis darbo stažas. Iki šiol būtinasis stažas senatvės pensijai buvo 30 metų. Palaipsniui jis bus ilginamas, kol pasieks 35 metus. Įstatymas numato, kad 2018 m. sausio 1 d. būtinasis stažas senatvės pensijai jau bus 30,5 metų. Nuo 2019 metų pradžios jis kasmet bus didinamas po 6 mėnesius. 35 metų stažą jau privalės turėti tie, kurie į pensiją išeis 2027 metais. Pensijos dydis. Pensijos nebebus mažinamos, jos priklausys nuo dirbančiųjų Lietuvoje skaičiaus ir jų atlyginimo augimo. Dabar siūloma pensiją sieti su darbo užmokesčio fondo augimu. Bazinė pensija kasmet bus indeksuojama, tai yra, perskaičiuojama, remiantis septynerių metų darbo užmokesčio fondo augimo vidurkiu – skaičiuojamas praėjusių trejų metų ir einančių metų darbo užmokesčio fondo augimas, taip pat įtraukiamos artimiausių trejų metų prognozės. Jeigu indeksas bus mažesnis nei 1,01, indeksavimas tais metais nebus atliekamas. Tai yra, bazinė pensija nebus mažinama. Bazinė pensija, kuri ir bus indeksuojama, veikiausiai bus mokama nebe iš „Sodros“, o iš valstybės biudžeto. Dabar pensiją sudaro trys dalys – bazinė pensija, priemoka turintiems didesnį nei 30 metų stažą ir priemoka, priklausanti nuo buvusių įmokų į „Sodrą“. Naujas socialinis modelis numato, kad bazinė pensija būtų mokama iš biudžeto. Taigi valstybė bazinei pensijai skirtą sumą pervestų „Sodrai“. Tai reiškia, kad pensininkai išmokas ir toliau gautų iš „Sodros“ biudžeto, tačiau fondas joms reikalingus pinigus pasiimtų jau ne iš darbdavių, o iš valstybės. Individualią pensijos dalį, taip pat ir kompensacijas už ypatingas darbo sąlygas, paskirtų jau pati „Sodra“.
*************************
*************************