Samprotavimo ir literatūrinio rašinio žingsniai

Kuo skiriasi samprotavimo ir literatūrinio rašinio tipai? Ką ir kaip rašyti skirtingo tipo rašinyje, apie tai rašinio žingsneliais rasite vaizdinėje medžiagoje.

Reklama

pamokos, samprotavimas

This entry was posted on 2016/10/09, 14:28 and is filed under Pamokos, Samprotavimas. You can follow any responses to this entry through RSS 2.0. You can skip to the end and leave a response. Pinging is currently not allowed.

Comments (0)

Parašykite komentarą

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

Savo komentarą įrašykite čia...

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

El. pašto adresas (privalomas) (Adresas niekada nerodomas viešai)

Vardas (privalomas)

Interneto puslapis

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. ( Atsijungti / Keisti )

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. ( Atsijungti / Keisti )

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. ( Atsijungti / Keisti )

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. ( Atsijungti / Keisti )

Atšaukti

Connecting to %s

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

Gimtosios kalbos
pagrindai
Lituanistinis leidinys Nr. 123
Follow Gimtoji kalba on WordPress.com
Norėdami sužinoti daugiau, nurodykite savo el. paštą žemiau langelyje ir nuolat gausite naujienas.
Prisijunkite prie kitų 2 013 pasekėjų
*2010-2018*
Turite naujienų ar pasiūlymų, priekaištų ar patarimų, rašykite, siųskite, klauskite ir dalinkimės patirtimi. Susisiekime:
dalykasinfo@gmail.com
Arba paspauskite:
Balso pašto pranešimas
Apklausos 2018-04-29 – 2018-06-03 rezultatai. Ar Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas turėtų būti privalomas, norint gauti brandos atestatą?
Ne: 409 (59,62 %)
Taip: 256 (37,32 %)
Neaktualu: 21 (3,06 %)
Iš viso: 686 balsai
Ačiū, kad aktyviai balsavote.
TOP apklausų duomenų bazė
Apklausa
2018 m. lietuvių ir užsienio kūrėjų literatūrinis kalendorius
Gimtoji kalba
Švietimo ir mokslo komiteto klausymai

Lituanistinis leidinys Nr. 123

2018 m. lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino temos

Vaizdo įrašas apie Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino organizavimą ir vykdymą

Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino organizavimo ir vykdymo naujovės

Naujienlaiškis (2018-05-10)

Apie etatinį modelį #ValandaSuEtatiniu vaizdo įrašas

Lietuvių kalbos naujienos

Visa informacija apie mokytojų etatinio darbo užmokesčio sistemos modelį

Naujienlaiškis (2018-05-07)
Follow Gimtoji kalba on WordPress.com
*************************
*************************
Mus rasite:
*************************
Registruotis
Prisijungti
*ŠVIETIMO LENTA*
Daugiau informacijos
Švietimo naujovės
Nuo 2017 metų rugsėjo 1 d. visos mokyklos įgyvendina patyčių ir smurto ar kitą pasirinktą prevencinę programą. Atsisiųskite Socialinės – pilietinės veiklos organizavimo ir vertinimo rekomendacijos. Arba skaitykite Dėl prevencinių programų įgyvendinimo mokyklose. Planuojama ir teikti pagalbą emigrantų vaikams – bus skiriamos papildomos 3 val. mokiniams, kurie neturi tinkamų sąlygų, pavyzdžiui, ruošti namų darbus namuose. Rengiamos ir naujos ugdymo programos – bus stiprinamas medijų raštingumas (žadama, kad su informacinėmis technologijomis bus supažindinami dar pradinukai), raštingumo ugdymas (visi 1-10 klasių mokiniai lietuvių kalbos mokysis pagal naujas programas, skirtas ir lietuviškoms, ir mokykloms tautinių mažumų kalbomis), su Krašto apsaugos ministerija parengta šalies gynybai skirta pasirenkamojo nacionalinio saugumo ir krašto gynybos dalyko programa vyresnių klasių moksleiviams, į atnaujinamą ugdymo turinį bus įvedamos ir finansinio raštingumo temos. Tiesa, tai neturėtų būti atskiros pamokos.
Patvirtinti 2017-2019 m. mokytojų kvalifikacijos tobulinimo prioritetai. 2017-2019 metų kvalifikacijos tobulinimo prioritetai. Svarbiausia kvalifikacijos tobulinimo programos dalis – trumpalaikius seminarus keis tęstinis kvalifikacijos tobulinimas – viena kvalifikacijos tobulinimo programa truks ne mažiau nei 40 val., o baigus programą, bus patvirtinama įgyta papildoma kompetencija.
Nuo 2017 metų rudens abiturientams daugiau dėmesio skiriama ne tik akademiniams pasiekimams: neribojamas pažintinei veiklai skiriamų dienų skaičius, pirmą kartą įskaitoma ir socialinė-pilietinė mokinių veikla: ji įtraukiama į pagrindinio ugdymo baigimo pažymėjimą.
Nauja Brandos darbo programa, patvirtinta 2015 m. rugpjūčio 13 d., nuo 2017 metų rugsėjo 1 d. organizuojama ir vykdoma nuo 2017-2018 mokslo metų. Žiūrėkite: Brandos darbas: įgyvendinimo gairės 2017–2018 mokslo metais (peržiūrėti Brandos darbo programa, o atsisiųsti - Brandos darbo rengimo metodinės rekomendacijos, Brandos darbo modelis). Abiturientai gali rinktis brandos darbą, kuris nėra privalomas, prilyginamas mokykliniam brandos egzaminui, tačiau tai negalės būti egzamino atitikmuo. Skelbiama pakoreguota Brandos darbo programa ir Brandos darbo vertinimo kriterijai. Atsižvelgdamas į brandos darbo sklaidos vykdymo metu gautas mokytojų pastabas ir mokslininkų rekomendacijas, Nacionalinis egzaminų centras teikė siūlymus dėl Brandos darbo programos ir jos priedo ,,Brandos darbo veiklos sritys, vertinimo kriterijai, jų požymiai ir svarba“ tikslinimo. Skelbiama pakoreguota ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu patvirtinta Brandos darbo programa. Joje tiksliai apibrėžta, kad mokiniai gali rinktis brandos darbą iš bet kurio individualaus ugdymo plano vidurinio ugdymo programos dalyko. Patikslintuose brandos darbo vertinimo kriterijuose nesikeičia pagrindinės brandos darbo dalys, veiklos sritys ir vertinimo kriterijų svarba taškais. Yra patikslintos tik vertinimo kriterijų ir jų požymių formuluotės – sutrumpinti pateikti teiginiai, išskiriant vertinimo aspekto esmę, pakeistas vertinimo kriterijų eiliškumas, įtraukti papildomi vertinimo aspektai, leidžiantys mokiniui brandos darbe atskleisti savo gebėjimą nuosekliai dirbti, analizės gebėjimus, pritaikomumą. Brandos darbą 12 (IV gimnazijos) klasės mokiniai gali rinktis nuo 2017 m. rugsėjo 18 d.
Pedagogų atlyginimams kelti 2016-2020 metams planuojama skirti 195,8 mln. eurų. Tai numatoma Pedagoginių darbuotojų darbo užmokesčio didinimo programos projekte. Pagal programą pedagogų tarnybinių atlyginimų koeficientai kasmet didėtų 5 proc. (2017 m. – 35,4 mln. eurų, 2018 m. – 44,3 mln. eurų, 2019 m. – 54 mln. eurų, 2020 m. – 52,6 mln. eurų).
Numatoma pertvarkyti mokytojų darbo apmokėjimo tvarką – įvesti etatinį apmokėjimą. Aukštesnės kvalifikacijos mokytojai turėtų daugiau metodinio darbo, talkintų jaunesniems kolegoms.
Patvirtintos Pedagogų rengimo, kvalifikacijos, veiklos vertinimo, atestacijos ir kvalifikacijos tobulinimo kaitos kryptys. Jose pabrėžiamas dėmesys mokytojo kvalifikacijos ir profesijos prestižo kėlimui, būsimųjų pedagogų atrankai ir pedagoginei praktikai. Siūloma veiklos vertinimą sieti su mokinių pasiekimais.
Patvirtinta Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai programa, skirta pradiniam, pagrindiniam ir viduriniam ugdymui. Pagal naują programą mokyklose bus pradėta dirbti nuo kitų mokslo metų. Programos kertinė tema – visuminė sveikata, apimanti sveikatos, sveikos gyvensenos ir šeimos sampratas, taip pat fizinę sveikatą, psichikos sveikatą ir socialinę sveikatą. Programa parengta remiantis Pasaulinės sveikatos organizacijos Seksualinio švietimo standartais Europoje. Su programa galima susipažinti ČIA.
Nuo 2018 metų į aukštąsias mokyklas abiturientus siūloma priimti ne pagal egzaminų rezultatus, o pagal paskutinių dviejų mokslo metų pažymių vidurkį. Taigi 11-12 klasėse bus siekiama pereiti prie kaupiamojo vertinimo. Greičiausiai atsižvelgiama į brandos vertinimą ir kaupiamąjį balą, kuris pasireikštų tiek vidurkiais tam tikrų dalykų, kurie kaupiami, tiek savarankiškų, neformalių veiklų kaupimu. Greičiausiai stojančiojo portfolio ateityje bus sudarytas atsižvelgiant ir į brandos egzamino rezultatus, ir į metinius pažymius, ir į neformaliais kompetencijas, o valstybinių brandos egzaminų reikšmė mažinama. Apie 2019 m. priėmimą į aukštąsias mokyklas ir siūlymą remtis pasiekimais egzaminų metu ir kaupiamojo vertinimo integravimą rasite Priėmimas į aukštąsias mokyklas.
Dar 2017 m. sausio 17 d. priimtas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymas, kuris svarbus biudžetinių įstaigų darbuotojams. Nauja mokytojų darbo apmokėjimo sistema turėtų įsigalioti vėliausiai nuo 2018 metų pradžios. Etatinė mokytojų darbo apmokėjimo sistema įvedama nuo 2018 metų rugsėjo 1 d. Etatą sudaro 36 darbo valandos per savaitę. Nauja skaičiavimo tvarka suteiktų daugiau stabilumo, nes iš anksto būtų apibrėžtas mokytojo etatas: kiek, ko dirba ir kaip už tai atlyginama. Į etatą įeitų ne tik pamokos, pasirengimas joms, mokinių darbų taisymas, bet ir kita su ugdymu susijusi veikla, už kurią dabar ne visada ir atlyginama. Siekiant pritraukti jaunus specialistus, pradedantiems mokytojams atlyginimas būtų skaičiuojamas pagal didesnį koeficientą negu dabar. Etatinio mokytojų darbo apmokėjimo tvarką galima atsisiųsti ČIA (docx formatu) arba ČIA (pdf formatu).
Pensijų reforma mokytojams ir kitiems dirbantiesiems (patvirtinta 2016-06-29). Išėjimas į pensiją. Nuo 2026 metų sausio 1 dienos į pensiją tiek vyrai, tiek moterys išeis sulaukę 65 metų. Išėjimas į pensiją bus vėlinamas palaipsniui: įstatymas numato, kad po dviejų metų (nuo 2018 metų sausio pirmosios) į pensiją išeis 62 metų ir 4 mėn. sulaukusios moterys ir 63 metų ir 8 mėn. sulaukę vyrai. Nuo 2019 m. sausio 1 d. ir kiekvienų vėlesnių metų sausio 1 d. senatvės pensijos amžius kasmet didinamas: moterims – keturiais mėnesiais per metus, vyrams – dviem mėnesiais per metus, kol pasieks 65 metus. 2016 metais į pensiją išeina 63 metų ir 4 mėnesių sulaukę vyrai ir 61 metų 8 mėn. sulaukusios moterys. Būtinasis darbo stažas. Iki šiol būtinasis stažas senatvės pensijai buvo 30 metų. Palaipsniui jis bus ilginamas, kol pasieks 35 metus. Įstatymas numato, kad 2018 m. sausio 1 d. būtinasis stažas senatvės pensijai jau bus 30,5 metų. Nuo 2019 metų pradžios jis kasmet bus didinamas po 6 mėnesius. 35 metų stažą jau privalės turėti tie, kurie į pensiją išeis 2027 metais. Pensijos dydis. Pensijos nebebus mažinamos, jos priklausys nuo dirbančiųjų Lietuvoje skaičiaus ir jų atlyginimo augimo. Dabar siūloma pensiją sieti su darbo užmokesčio fondo augimu. Bazinė pensija kasmet bus indeksuojama, tai yra, perskaičiuojama, remiantis septynerių metų darbo užmokesčio fondo augimo vidurkiu – skaičiuojamas praėjusių trejų metų ir einančių metų darbo užmokesčio fondo augimas, taip pat įtraukiamos artimiausių trejų metų prognozės. Jeigu indeksas bus mažesnis nei 1,01, indeksavimas tais metais nebus atliekamas. Tai yra, bazinė pensija nebus mažinama. Bazinė pensija, kuri ir bus indeksuojama, veikiausiai bus mokama nebe iš „Sodros“, o iš valstybės biudžeto. Dabar pensiją sudaro trys dalys – bazinė pensija, priemoka turintiems didesnį nei 30 metų stažą ir priemoka, priklausanti nuo buvusių įmokų į „Sodrą“. Naujas socialinis modelis numato, kad bazinė pensija būtų mokama iš biudžeto. Taigi valstybė bazinei pensijai skirtą sumą pervestų „Sodrai“. Tai reiškia, kad pensininkai išmokas ir toliau gautų iš „Sodros“ biudžeto, tačiau fondas joms reikalingus pinigus pasiimtų jau ne iš darbdavių, o iš valstybės. Individualią pensijos dalį, taip pat ir kompensacijas už ypatingas darbo sąlygas, paskirtų jau pati „Sodra“.
Mokslo metų ilginimas. 2017-2018 m.m. mokslo metų trukmė 1-4 klasėje – 34 savaitės, 5 klasėje – 36 savaitės, 6-11 klasėje – 36 savaitės. 2018-2019 m.m. mokslo metų trukmė 1-4 klasėje – 35 savaitės, 5 klasėje – 37 savaitės, 6-11 klasėje – 37 savaitės. Pradinukams mokslo metai truks 170 dienų arba 34 savaites, 5-11 klasių mokiniams – 181 dieną arba 36 savaites. Pedagogai atostogauja 56 dienas.
Patvirtinti 2018 metų brandos egzaminų ir lietuvių kalbos ir literatūros įskaitos tvarkaraščiai.
Patvirtinti 2017-2018 ir 2018-2019 m.m. pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrieji ugdymo planai. Daugiau informacijos galima rasti ČIA
2017 m. liepos 5 d. patvirtintos Bendrojo ugdymo mokyklos kaitos gairės, kurias galima atsisiųsti ČIA.
2017 m. liepos 18 d. patvirtinta lietuvių kalbos ir literatūros pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (toliau – PUPP) programa, kurią galima atsisiųsti ČIA. Lietuvių kalbos ir literatūros PUPP 2018 galima peržiūrėti ČIA, o patvirtintas naujos lietuvių kalbos programas 1-10 klasėms (2016) – ČIA.
2017-2018 m.m. ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikų (iki 18 metų) tėvai privalo pasirūpinti savo atžalų sveikatos patikra ir ugdymo įstaigai pateikti specialios formos dokumentą – Vaiko sveikatos pažymėjimą, kuris galioja vienerius metus. Vaiko sveikatos pažymėjimas išduodamas nemokamai. Vaikų (iki 18 metų) profilaktinių sveikatos tikrinimų metu atliekami būtini veiksmai: apžiūrimas, išsamiai ištiriamas pacientas – įvertinama vaiko sveikatos būklė, fizinis išsivystymas, augimas atsižvelgiant į amžių, prireikus skiriami tyrimai arba siunčiamas vaikas pasikonsultuoti su II lygio gydytoju specialistu. Atliekant profilaktinį vaiko sveikatos tikrinimą įvertinamas vaiko ūgis, svoris, matuojamas kraujospūdis, įvertinama rega, klausa, kraujotakos, kvėpavimo, nervų, virškinimo, urogenitalinė, endokrininė bei skeleto raumenų sistemų būklė. Be šeimos gydytojo konsultacijos, būtina ir gydytojo odontologo (vaikų dantų ir žandikaulių būklė) arba burnos higienisto patikra. Vaikams nuo 6 iki 14 metų krūminiai dantys nemokamai padengiami silantu – specialia apsauga nuo ėduonies, kuriuo dengiami tik nesugedę nuolatiniai dantys. Vaiko sveikatos pažymėjime būtina nurodyti paciento sveikatos būklę, rekomendacijas, kurių turi būti paisoma ugdymo įstaigoje, t. y. krūvio ribojimas (kuriam laikui) per kūno kultūros pamokas, regos problemas (nustatoma, kur tinkamiau sėdėti pamokų metu), sergant lėtine liga ar alergija, įrašoma, kokių priemonių reikėtų imtis mokykloje skubios pagalbos atveju, taip pat nurodoma, nuo kokių užkrečiamųjų ligų yra paskiepytas vaikas. Taigi vaikai į mokyklą priimami tik sveiki, o Vaiko sveikatos pažymėjimas (forma Nr. 027-1/a) turi būti pateiktas iki einamųjų metų rugsėjo 15 d., netaikomas tik ligoninių mokykloms.
Per artimiausius metus bus siekiama nuosekliai peržiūrėti abiturientų brandos vertinimo sistemą, numatant, kad ji būtų grindžiama ne vien brandos egzaminais, kurie nevisiškai įvertina moksleivių 12-os metų darbą. Todėl bus teikiami siūlymai dėl kaupiamojo vertinimo sistemos. Per kelerius metus ketinama parengti bendrojo ugdymo mokyklų vertinimo sistemą, kurioje svarbiausias akcentas – abiturientų brandos pasiekimus ir įgytas žinias susieti su kaupiamuoju vertinimu.
*************************
*************************