Švietimo atgarsiai

Svietimo atgarsiai

(faktai ir argumentai, rimai ir nerimai)

170 apžvalga

***

bernardinai  Prieš metus itin daug dėmesio sulaukęs „Spalvotas Kaunas“ festivalis šiemet vyks du savaitgalius iš eilės. Renginys, kauniečiams ir miesto svečiams suteikęs galimybę iš naujo atrasti Kauno valstybinio muzikinio teatro fasadą, šiemet naują gyvybę įkvėps Kauno modernizmo architektūros perlams – Kauno centrinio pašto ir „Pienocentro“ rūmų pastatams, rašoma pranešime. Savaitgalį Kauną nušvies festivalis „Spalvotas Kaunas 2016“

respublika  Lietuvos paštas pradeda leisti valstybės atkūrimo 100-mečiui skirtą pašto ženklų seriją. Pirmasis pašto ženklų blokas, kuriuo bus įamžinamas lietuvių tautinio atgimimo patriarcho dr. Jono Basanavičiaus ir pirmosios lietuviškos spaudos atminimas, apyvartoje pasirodys šį šeštadienį, lapkričio 5 d. Išleidžiami Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui skirti pašto ženklai

Pastaraisiais metais šalyje į mokslą investuota apie 2 mlrd. litų ES paramos lėšų – prikurta mokslo slėnių ir centrų, laboratorijose – moderni įranga. Tačiau mokslo darbuotojai valdžios vyrų ir moterų liko užmiršti, kai buvo grąžinamos krizės metu nukarpytos algos. Šiandien jaunesnysis mokslo darbuotojas per mėnesį gauna vos 20 eurų daugiau nei 12-os klasių nebaigusi valytoja. „Prichvatizuotas“ ir mokslas

lzinios.lt  Vaikų nusižengimai, nederamas elgesys pamokų metu, prasti mokymosi rezultatai – šios problemos dažnai įvardijamos kaip menko moksleivių tėvų ir mokytojų bendradarbiavimo pasekmė. Vis dėlto specialistai gali nesunkiai pasiūlyti alternatyvų, siekiantiems išvengti šių rūpesčių. Tėvų ir mokytojų komunikacija užtikrina mokinių pažangą

Nuo šių metų pradžios penkių rajonų – Alytaus, Jonavos, Telšių, Raseinių ir Šalčininkų – savivaldybėse ugdymo įstaigos finansuojamos taikant ne mokinio, o klasės krepšelio metodiką. Iš šio eksperimento rezultatų bus sprendžiama, ar ji bus diegiama visose šalies mokyklose. Naujas modelis palankus ne visoms mokykloms

Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė patvirtino Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendrąją programą, kurios rengimas kėlė daug diskusijų visuomenėje. Patvirtinta Lytiškumo ugdymo programa

delfi.lt  Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė Seimo priimtas Švietimo įstatymo pataisas, kurios padės mažinti smurtą ir patyčias švietimo įstaigose. Šias pataisas Prezidentė inicijavo siekdama užtikrinti, kad vaikai augtų ir mokytųsi saugioje aplinkoje. Kova su smurtu – tiek fiziniu, tiek psichologiniu yra vienas iš Prezidentės inicijuotos socialinės kampanijos „Už saugią Lietuvą“ prioritetų. Įstatymo pataisos įsigalios nuo kitų metų rugsėjo 1-osios. Prezidentė pasirašė Švietimo įstatymo pataisas

Mokyklą baigiau prieš beveik dešimt metų. Tačiau nuoširdžiai prisiekiu, kad vien dėl to pragaro žemėje, vadinamo mokykla, savo vaikus auginsiu ir auklėsiu svečioje šalyje arba išvis negimdysiu bent jau tol, kol tose įstaigose nebus įvesta rimta prevencija prieš patyčias bei privalomos savigynos pamokos. Po pragaro katalikiškoje mokykloje moteris bijo auginti vaikus Lietuvoje

alfa

Nemokamą maitinimą mokyklose šiais metais gaus 12 tūkstančių vaikų mažiau nei pernai. Valdžia aiškina, kad taip yra, nes gerėja gyvenimas. Tačiau mažas pajamas gaunantys tėvai nusivylę. Nuo liepos padidinus minimalią mėnesinę algą vaikams pietus į mokyklą tenka neštis termosuose, mat galimybę gauti nemokamą maitinimą jie tiesiog prarado. Moksleivių tėvų galvos skausmas: algos didėja, bet kas iš to?

Pastaruoju metu suaktyvėjo kalbos apie mokytojo profesijos prestižą. Vieni kolegos teigia, kad jis krito į neregėtas žemumas ir yra toks menkas, jog šios profesijos nė iš tolo nenori rinktis gabūs jauni žmonės. Kiti kolegos įrodinėja priešingai, kad toks dalykas, kaip profesijos prestižas apskritai neegzistuoja, o mokytojo prestižas yra neatsiejamas nuo konkretaus žmogaus, todėl esą į žemumas kristi tiesiog nėra kam. „Pakėlė“ atlyginimus, dar „kels“ ir profesijos prestižą

15min

„Ką galima parašyti apie Panevėžį?“ – retoriškai klausia rašytojas, dramaturgas ir scenaristas, Nepriklausomybės akto signataras Saulius Šaltenis. Juozo Miltinio dramos teatro vadovo Lino Marijaus Zaikausko užsakymą parašyti pjesę apie Panevėžį Saulius Šaltenis sako priėmęs kaip iššūkį. Juk iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad Panevėžys – ištuštėjęs, niekuo neišsiskiriantis Lietuvos miestas, tačiau rašytojas, kurio kūryba jau tapusi klasika, yra įsitikinęs, kad siužetai knygoms, kino scenarijams, pjesėms tiesiog „mėtosi gatvėje“, tereikia juos pakelti. Saulius Šaltenis rašo pjesę apie Panevėžį

Baseine girdžiu dviejų paauglių pokalbį: „Visa laimė, kad mama pabudo septintą, nors paprastai keliasi vėliau, kitaip būčiau pavėlavus į mokyklą…“ „O kada tu šiaip keliesi?“ „Pusę septynių“. Tą akimirką mintyse kaip tik galvoju: „Vargšas vaikas!“ „Ir tu spėji?! – nustemba jos draugė. – Aš visada keliuosi šeštą…“ „Aš penkios minutės iki mokyklos gyvenu…“ – pasiteisina pirmoji. Unė Kaunaitė: Kodėl pamokos prasideda per anksti

Po spalio 28-ąją Kelmės „Kražantės“ progimnazijoje praūžusių penktokų krikštynų užvirė emocinga diskusija, į kurią įsivėlė visa mokyklos bendruomenė. Kelmiškė Urtė J. savo sūnų iš šios kasmetinės šventės pasiėmė raišą, išterliotą ir verkiantį. Berniukas „krikšto“ ritualą suprato kaip didžiausią pažeminimą. Ar išties neperlenkta lazda? Gal šiai tradicijai laikas užmarštin? Verkiantį ir sužalotą sūnų iš mokyklos atsiėmusi kelmiškė: „Mokinių krikštynos – tai patyčios!“

Kylant mokytojų amžiaus vidurkiui neretai pasigirsta nuogąstavimų, kas mokys mūsų vaikus? Tikrai ne visos Lietuvos mokyklos gali pasigirti turinčios būrį jaunų pedagogų, suprantančių šiuolaikinį mokinį, gebančių bendrauti jų kalba, norinčių dalytis žiniomis. Jaunas mokytojas: „Keliant pedagogo profesijos prestižą, būtina didinti švietimui skiriamas lėšas“

lrt

Progimnazijų mokytojai nejaučia atsakomybės už egzaminus, todėl atsiranda mokymosi spragų ir gimnazijos klasėse lengvų pažymių nebelieka. Taip LRT RADIJUI sako Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazijos Humanitarinio ir socialinio ugdymo skyriaus vedėja Aurelija Levulytė-Markevičienė. Anot Telšių „Džiugo“ gimnazijos direktoriaus Mindaugo Sabaliausko, įvertinimai gimnazijose krinta dėl kelių priežasčių – adaptacijos proceso ir pernelyg pakeltų pažymių ankstesnėse mokyklose. Prasti pažymiai gimnazijoje – progimnazijos pedagogų kaltė

***

,

  1. Parašykite komentarą

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: