Švietimo atgarsiai

Svietimo atgarsiai

(faktai ir argumentai, rimai ir nerimai)

172 apžvalga

***

mokovas

  Informuojame, kad mokymų lietuvių kalbos ir literatūros mokytojams, dirbantiems 11–12 klasėse ir VBE vertintojams registracija baigta dar lapkritį (registracija baigta akimirksniu). Džiugu, kad pirmieji ši pranešimą paskelbėme ir džiaugiamės, kas pirmieji suskubote pasinaudoti. Kai kas dar sapnuoja savo tinklalapiuose informuoti ir siūlo registruotis. Neklaidinkime žmonių. Laisvų vietų nebėra.

bernardinai

Žinia. Nuo rugsėjo mokysiu tris mokinius iš Irako. Visus metus mokysiu juos lietuvių kalbos. Esą jie šiek tiek kalba angliškai. Tad per vieną kalbą reikės atskleisti kitos kalbos ypatumus. Jausmas nenusakomas. Apima karštligiškas noras pradėti viską čia ir dabar. Atrodo, negali išlaukti tų kelių savaičių, kada susitiksi su savo naujaisiais mokiniais. Kalbu namiškiams apie šią manęs laukiančią naują patirtį ir jaučiuosi pakylėta, gavusi nekasdienę užduotį. Noriu ir laukiu visko, kas su tais vaikais susiję, o dar daugiau įsivaizduoju – tiesiog imu nevalingai projektuoti. Sakau projektuoti, kadangi tai išties atrodo tarsi projektas. Ir visur bei nuolat nešiojuosi su savimi šią mintį. Būtų dienoraštis, jei nebūtų prisiminimai (I)

Kokia turi būti nauja mokykla? Kokia jos tvarka? Koks turinys? Mokinių pasiekimai? Mokytojų kompetencijos? – nesibaigiantis skaičius klausimų, kuriuos kelia švietimo politikai, praktikai, galiausiai – visuomenė. Visiems pagaliau rūpi Lietuvos ateitis. Blaškomasi, kurį modelį kopijuoti ar rinktis adaptuoti: Didžiosios Britanijos ar skandinaviškąjį? Gal kurį kitą? Savąjį sunku sukurti. Be to, kaip savąjį kurti, kai globalios tendencijos reguliuoja, kiek, ko ir kam reikia. Šiuo metu reikia mokinių aukštų pasiekimų „bet kuria kaina“ (žinoma, oficialiai prisidengiant žmogaus teisių dokumentais ir demokratiškos visuomenės koncepcijomis), reikia mokyklų, kurios juos užtikrintų. Ir jei globalios galios „sako“, kad to reikia, tai ir lokalios tuoj pat ima jomis sekti. Bendrojo lavinimo mokykla: naujo režimo scenarijus jau realybėje

15min

„Esu įsitikinusi, kad nuoseklus darbas su šiomis pratybomis padėjo mano mokiniams pasiekti itin aukštų rezultatų atliekant standartizuotus ir diagnostinius testus“, – taip apie elektronines EMA pratybas kalba viena jų kūrėjų, Vilniaus Gabijos gimnazijos pradinio ugdymo mokytoja ekspertė Rita Adomonienė. Efektyviam mokytojo darbui – dar daugiau galimybių

Vėlavimas į pamokas yra gana rimta problema mokyklose. Anot pedagogų, vėluojantieji trukdo kitiems mokiniams, o ir mokytojai priversti bent trumpam nutraukti pamoką. Tačiau patys moksleiviai tvirtina dažniausiai vėluojantys dėl objektyvių priežasčių, todėl mokyklose taikomos nuobaudos juos piktina ir, kaip patys sako, „primena sovietmetį“. Už vėlavimą baudžiami moksleiviai piktinasi: primena sovietmetį ar „lagerį“

Ateities pokyčiams pasirengusias asmenybes turinčios išugdyti Lietuvos mokyklos raginamos griauti vidines sienas, o mokytojus ir mokinius paversti lygiaverčiais partneriais. Už ugdymo turinio kokybę atsakingi specialistai neabejoja: Lietuvos švietimo ateitį formuos inovatyvūs, lankstūs, naujovėms atviri ir partneriško santykio su vaikais siekiantys mokytojai. Lietuvos švietimo ateitis – „mokyklos be sienų“

Dar tik antradienį parlamentarai patvirtino visų 15 Seimo komitetų vadovybę ir pritarė valstiečio Eugenijaus Jovaišos kandidatūrai užimti Švietimo ir mokslo komiteto vadovo postą. Suabejoti profesoriaus E. Jovaišos kandidatūros tinkamumu būtų sunku dėl nemažos mokslinės ir vadovavimo patirties švietimo institucijose. Eugenijaus Jovaišos vizija kardinaliai pakeis švietimą: pagal mano valią – nebūtų dvyliktos klasės

delfi.lt

Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (UNESCO) yra parengusi rekomendacijas, koks turi būti mokytojų statusas. A. Pitrėnienė. Kodėl Lietuvai būtina pedagoginių profesijų prestižo kėlimo programa?

alfa

Mokyklos vis dar neišnaudoja technologijų teikiamų galimybių, kurios galėtų suteikti moksleiviams šiuolaikiniam gyvenimui reikalingų įgūdžių – taip rašoma OECD (Ekonominio ir socialinio bendradarbiavimo ir vystymosi organizacijos) PISA (Tarptautinio penkiolikmečių tyrimo) išvadose apie skaitmeninį raštingumą. Ar technologijos gali pagerinti mokymosi rezultatus?

Žurnalo „Reitingai“ redaktorius Gintaras Sarafinas sako, kad Lietuvoje kiekvienos naujos valdžios atėjimas kone kaskart pradedamas nuo švietimo reformos – politikai dažnu atveju užsimoja viską pertvarkyti iš naujo, neatsižvelgdami į tai, kas jau įgyvendinta ir funkcionuoja švietimo sektoriuje. Įvertino naujos valdžios švietimo reformos vizijas: matyt, jie gaus truputėlį pamokų

lrytas

Iš kur vaikas gali gauti ašarinių dujų? Ar jos neturi būti saugomos seife ar kitoje vaikui sunkiai prieinamoje vietoje? Ar apskritai jas reikia laikyti namuose? Tokie ir panašūs klausimai kyla po Vilniaus rajone esančioje Riešės gimnazijoje nutikusio incidento. Penktoko išpuolis atskleidė, nuo ko vaikai mokykloje neapsaugoti

Švietimas. Tai viena prioritetinių naujosios valdančiosios daugumos veiklos sričių. Tiesa, švietimo sistemos pertvarkos gairės jau ne tokios radikalios kaip per Seimo rinkimų kampaniją „valstiečių“ žarstyti pažadai – revoliucijos nežadama. Švietimo sistemos iššūkiai ir pavojai nuleis „valstiečius“ ant žemės?

Perskaičiau ne vieną straipsnį, kuriame mokiniai skundžiasi mokyklų administracijos ir mokytojų savavaliavimu –rakinamos durys, griežtos bausmės ir panašiai. Ir absoliučiai visi mokytojai bei mokyklos administracija kaltina mokinius, nuolat kartodami, kad jie žino tik savo teises, o ne pareigas. Mačiau, kaip mokytoja išsityčiojo iš merginos. Visa klasė juokėsi

Pasiryžęs viešai prabilti apie situaciją Lavoriškių Stepono Batoro gimnazijoje daugiau nei 40 metų fizikos mokytojo darbą dirbantis Rišardas Suchockis jau kitą dieną po publikacijos „Lenkiškos gimnazijos mokytojas neištvėrė: per 40 metų nesu to matęs“ pasirodymo internete sužinojo, kad yra atleidžiamas iš darbo. Viešai prabilo apie situaciją gimnazijoje – kitą dieną atleidžiamas

leu

„Per pastaruosius du dešimtmečius mokymosi ir mokymo aplinkoje įvyko daug reikšmingų pokyčių, tokių kaip skaitmenizacija, kurie reikalauja ir skatina nuolat tobulinti pedagogų rengimą. Kalbame apie būsimus mokytojus, todėl būtina remtis tyrimais. Gyvybišką svarbą čia turi nacionalinė strategija, skirta mokytojų rengimo tyrimams“, – sako Suomijos nacionalinės švietimo tarybos patarėjas švietimo klausimais Riku Honkasalo.

Vieną sėkmingiausių švietimo sistemų turinti Suomija ir toliau gerina savo mokytojų rengimo tvarką. Lietuvoje šiai sričiai pokyčiai yra dar reikalingesni. Siekiant permainų, buvo inicijuotas Vytauto Didžiojo (VDU) ir Lietuvos edukologijos (LEU) universitetų jungimasis. Rudenį išrinktas Seimas naujos pedagogų rengimo sistemos įgyvendinimą taip pat įvardija kaip vieną pirmųjų darbų.

„Šių dienų mokytojui reikia visai kitokių žinių, gebėjimų ir nuostatų nei ankstesniais laikais: reikia ne tik dalyko žinių bei didaktikos – ruošdami mokytojus turime remtis tyrimais, pasaulinėmis praktikomis, filosofiniais pagrindimais, o ne grynu „ekonomizmu“ – kaip padaryti pigiau ir greičiau“, – sako LEU docentė Emilija Sakadolskienė.

Dar vasaros pradžioje VDU ir LEU mokslininkai švietimo bendruomenei pateikė Pedagogų rengimo koncepcijos projektą. Tikimasi, kad jau 2017 m. bus vykdomi pirmieji priėmimai į naująsias pedagogikos studijas pagal valstybės užsakymą. Priėmimai bus organizuojami tik tų sričių mokytojams, kurių šiuo metu labiausiai trūksta.

VDU ir LEU mokslininkai projekte siūlo strategines pertvarkas, kurios turi atstatyti pasitikėjimą ir pagarbą mokytojui, suteikti kokybišką profesionalo išsilavinimą ir grąžinti supratimą, jog tai prestižinė, aukštos kvalifikacijos reikalaujanti profesija. Mokslininkų pasiūlymai buvo parengti remiantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) tarptautinių švietimo ekspertų išvadomis ir akcentuojant, kad pedagogikos studijose dėmesys privalo būti skiriamas įvairioms kompetencijoms, kurios būtinos šiuolaikiniams pedagogams.

Toliau skaitykite čia.

Reklama

,

  1. Parašykite komentarą

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: