Švietimo atgarsiai

Svietimo atgarsiai

(faktai ir argumentai, rimai ir nerimai)

173 apžvalga

***

bernardinai

Didesni reikalavimai stojantiesiems – dar vienas žingsnis siekiant geresnės studijų kokybės ir aukštosios mokyklos diplomo prestižo. Stojamasis balas didinamas nuosekliai antrus metus iš eilės ir tai yra vienas iš įrankių pakelti stojančiųjų motyvaciją ir žinių lygį“, išplatintame pranešime džiaugiasi Lietuvos universitetų rektorių konferencija (LURK). Asociacijos sudėtyje yra visų šalies  universitetų rektoriai ir kiekvienas jų turi vienodą balso teisę, todėl stipresnieji universitetai turi vienodą balso teisę su sparčiai studentus prarandančiaisiais. Visuomenės ir suinteresuotųjų šalių spaudimas verčia LURK imtis veiksmų, kurie turėtų prisidėti prie studijų kokybės gerinimo. Tačiau kas iš tikro vyksta? Ką reiškia LURK siūlomas minimalus konkursinis balas 2,5 stojantiems į universitetus? Aukštojo mokslo ambicija – 2,5 balo

Kylant mokytojų amžiaus vidurkiui neretai pasigirsta nuogąstavimų, kas mokys mūsų vaikus? Tikrai ne visos Lietuvos mokyklos gali pasigirti turinčios būrį jaunų pedagogų, suprantančių šiuolaikinį mokinį, gebančių bendrauti jų kalba, norinčių dalytis žiniomis. Šiandien Lietuvos mokytojų amžiaus vidurkis – 48 metai. Pedagogų iki 29 metų yra kiek daugiau nei 3 procentai. Apie tai, kaip pritraukti motyvuotus jaunus žmones dirbti į mokyklas ir kas motyvuoja dirbti mokytoju, kalbėjomės su šešerius metus sėkmingai geografijos mokytoju dirbančiu Robertu Šalna. Jaunas mokytojas: „Nuo mūsų, pedagogų, itin priklauso, kokia bus rytojaus Lietuvos visuomenė“

lzinios.lt

Abiturientų matematikos ir lietuvių kalbos brandos egzaminai tragiški, daugiau nei pusė abiturientų nepasiruošę aukštajam mokslui, jaunuoliams trūksta motyvacijos, be to, būtina kelti dėstytojų atlyginimus, keisti mokytojų rengimo sistemą ir griežtinti abiturientų brandos egzaminus. Gimnazijų ir aukštųjų mokyklų reitingai: tragiška padėtis

alfa

Tėvai ir specialistai skambina pavojaus varpais – darželiuose ir mokyklose vaikų maitinimas neatitinka sveikos mitybos principų, mat valgiaraščiai sudaromi atsižvelgiant ne į produktų kokybę, o kalorijų skaičių. Ir nors pateikiamas draudžiamų maisto produktų ir maisto papildų sąrašas, Maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) iki šiol vaikų ugdymo įstaigose randa draudžiamų maisto priedų. Mokymo įstaigose – neleistini maisto priedai: vis dar jaučiamas tarybinis skonis

delfi.lt

Naujasis premjeras Saulius Skvernelis „bomba“ pavadino mokytojams po streiko pavasarį buvusios Vyriausybės duotą pažadą nuo sausio panaikinti vadinamąsias atlyginimų koeficientų žirkles – tam reikėtų 35,4 mln. eurų papildomai, bet pinigai nenumatyti biudžete. Mažiausiai uždirbantiems mokytojams bandys algas didinti 2017-aisiais

Švietimo srities profesinių sąjungų vadovai, pirmadienį susitikę su paskirtuoju premjeru bei švietimo ir mokslo, finansų ministrais, sako neišgirdę, kad naujoji valdžia tesės nueinančios Vyriausybės pažadus. Pedagogai po susitikimo su S.Skverneliu: nuskambėjo dvi pozicijos

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė laikosi pozicijos, kad Lietuvoje turėtų likti 3-5 universitetai. Pokyčių, aiškina ji, taip pat sulauks ir besimokantys bendrojo lavinimo mokyklose, ir ten dirbantys. J. Petrauskienė: atlyginimai vienareikšmiškai turi didėti Čia rasite ir vaizdo įrašą.

Esu pirmosios gimnazijos klasės mokinė iš Panevėžio. Sekmadienį darydama pirmadieniui užduotus namų darbus nebeištvėriau. Prabilo gimnazistė: jei taip ir toliau, Lietuvos ateitis bus labai tamsi

15min

„Akivaizdu, kad kiekvienam vaikui mokykloje turėtų būti žymiai linksmiau, nei dabar“, – sako Gever Tulley iš Šiaurės Kalifornijos. 5 „pavojingi“ dalykai, būtini kiekvienoje mokykloje

Keletą pastarųjų metų suomiai pagrįstai džiaugiasi savo ugdymo pasiekimais – itin gerus rezultatus 2012 metais parodė PISA tyrimo rezultatai. Pagal gamtamokslinio raštingumo rezultatus, Suomija pasaulyje yra 5-oje vietoje, pagal skaitymo gebėjimus – 6-ta, o pagal matematinį raštingumą – 12-ta. Siekdami pagerinti savo rezultatus, Lietuvoje daug kalbame apie suomišką ugdymo modelį, kaip apie švietimo stebuklą, tačiau ar gebame semtis ir taikyti šią gerąją patirtį Lietuvoje? Suomijos švietimą pakeitęs patirtinis ugdymas: ar jis veikia Lietuvoje?

Neseniai pasirodę tarptautinio IEA TIMSS tyrimo, matuojančio 4 ir 8 klasių mokinių pasiekimus matematikos ir gamtos mokslų srityse, rezultatai sukėlė daug įvairių jausmų ir diskusijų. Pakilę, palyginus su 2011 m., rezultatai džiugina, tačiau kartu kelia klausimus apie tai, koks ugdymo turinys geriausiai atitinka šiuolaikinių mokinių poreikius ir gali užtikrinti aukštus pasiekimus. Kas pakeis nebeveiksmingus tradicinius mokymo būdus?

Kauno klinikų filialo Vaikų reabilitacijos ligoninės psichologė Aistė Mitaitė dirba su įvairią negalią turinčiais vaikais. Pasak jos, didžiausias likimo nuskriaustų mažųjų noras – būti „normaliais“, tokiais, kaip visi. O būti normaliu vaiku – tai eiti į mokyklą, kurios durys neįgaliesiems dažnai Lietuvoje lieka uždarytos. Psichologė papasakojo, apie ką svajoja fizinę negalią turintys Lietuvos vaikai

Šalies bendrojo ugdymo mokyklose šiais metais mokosi 4 tūkst. mažiau moksleivių nei pernai. Registrų centro duomenimis, jų šeimos yra deklaravusios išvykimą iš Lietuvos. Švietimo ir mokslo ministerija skelbia, kad didelis mokinių mažėjimas dėl emigracijos, fiksuotas prieš kelerius metus, dabar jau rimsta. Iš viso Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose mokosi daugiau kaip 320 tūkst. moksleivių. Naujausiais registrų centro duomenimis, nuo pernai iki šių metų spalio į užsienį išvyko per 4 tūkst. vaikų nuo 7 iki 18 metų amžiaus. Švietimo ir mokslo ministerijos atstovas Aidas Aldakauskas sako, kad šiuo metu, lyginant su pokriziniu laikotarpiu, situacija gerėja. Anot jo, šiemet labiausiai mokinių sumažėjo Skuodo rajone, o daugiausiai naujokų sulaukė Panevėžio rajono mokyklos.

***

Advertisements

,

  1. Parašykite komentarą

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: