Švietimo atgarsiai

(faktai ir argumentai, rimai ir nerimai)

179 apžvalga

***

Šiemet „Metų knygos rinkimuose 2016“ knygų vaikams kategorijoje geriausiu kūriniu ir metų knyga vaikams pripažinta gamtininko, aplinkosaugininko, prozininko ir fotografo Selemono Paltanavičiaus knyga „Maži ežiuko sapnai“, kuria mažieji skaitytojai kviečiami pažinti pasaulio grožį ir gamtos paslaptis per magišką sapno vaizdinį. Daugiau kaip 50 knygų vaikams į pasaulį išleidęs autorius sako, kad visas suskaičiuoti jau tampa sunku, nors labai stengiasi į gyvenimą paleisti tik labiausiai to vertas idėjas. Ir neslepia, kad nebijo ateities scenarijaus, kuriame spausdintinių knygų gali nebelikti. Nesvarbu, kokio formato bus knyga, jai vis tiek reikės rašytojo. „Metų knygos 2016“ autorius S.Paltanavičius: Iš mažo skaitytojo užauga didelis žmogus

Praėjusių metų vasarą paskelbus valstiečių švietimo programą daug kam galėjo kilti ir iš tiesų kilo klausimas, kodėl švietimas joje įvardintas svarbiausia nacionalinio saugumo dalimi. Galvodami apie tai, kaip turėtų atrodyti ir kokius tikslus sau kelti Lietuvos švietimo sistema, negalime pamesti iš akiračio šios nuostatos ar likti jos nesupratę. Taigi kokia prasme švietimas skleidžiasi kaip nacionalinio saugumo dėmuo? Mažiausiai trejopai. E. Jovaiša. Švietimas ir nacionalinis saugumas

Pritaikyti teisės aktus prie įpročių – paprasčiau nei prisiversti gyventi pagal įstatymus. Kol mokslininkai trimituoja apie vis labiau gendančią vaikų sveikatą ir ragina didinti jų fizinį aktyvumą, valdžia elgiasi priešingai: atsisako trečios privalomos kūno kultūros pamokos, kurios iš popieriaus perkelti į sporto sales ar stadionus taip ir nesugebėjo. Pasiduoda: už mokyklos durų įstatymai nebegalioja

Lietuvoje mokslo metų trukmė yra viena trumpiausių Europoje, todėl jau kurį laiką vyksta aršios diskusijos dėl atostogų moksleiviams trumpinimo. Kol vieni stojasi piestu prieš šiuos pokyčius, kiti teigia, kad kitoks požiūris į moksleivio užimtumą lems geresnį žinių įsisavinimą ir rezultatus. Planuojama, jog jau kitais mokslo metais atostogos bus trumpesnės. Ilgas mokinių atostogas vadina sovietiniu palikimu: vėluojame 20 metų

Rengiama visos dienos mokyklos koncepcija. Vyriausybės programos priemonių planuose numatyta sukurti galimybių moksleiviams, ypač regionuose, likti mokykloje ir po pamokų bei čia įsitraukti į neformalaus ugdymo veiklas. Rengiama visos dienos mokyklos koncepcija

Mokinių ir jų tėvų laukia siurprizas – mažiau atostogų ir ilgesni mokslo metai. Švietimo ir mokslo ministerija pamatė, kad Lietuvos moksleiviai atostogauja kone ilgiausiai Europoje, o jų mokymosi rezultatai prastesni nei mokinių iš kitų šalių, todėl norima ilginti mokslo metus, nes tai esą lems ir geresnius pažymius. Tuo abejoja ir patys moksleiviai, ir jų tėvai (plačiau – reportaže). Švietimo ministerija apsisprendė tvirtai: mokslo metai turi ilgėti

Sulig besikeičiančia švietimo sistema, ekonominėmis sąlygomis bei darbo rinka kinta ir skirtingų kartų mokinių lūkesčiai, vertybės, o kartu ir požiūris į pedagogo profesiją. Štai neseniai Šiaulių universitete atlikto tyrimo duomenys rodo, jog vyresniosios X kartos atstovai pedagogo profesiją laikė prestižine – apie ją galvojo dar vaikystėje ir imitavo žaisdami. Y kartos pedagogai apie mokytojo kelią pradėjo galvoti tik paskutinėse klasėse ar baigę mokyklą. Tuo tarpu išmaniųjų technologijų – Z kartos mokiniai, po kelerių metų tapsiantys pagrindiniais darbo rinkos atstovais, prioritetą skiria ne pedagogo profesijai, o karjerai perspektyvesnėse srityse. „Z“ karta mokytojais būti neketina – tai kas pakeis šiandienos pedagogus?

„Kitaip negalėjau. Ar kas nesutiko, peikė ar gyrė, man buvo vis tiek. Kalba – mano gyvenimas, mano duona, mano dienos ir naktys. Tik vienu tarpu užėjo mintis, kad esame pasidavę šiek tiek į taisymus. Sakau, numosiu ranka į juos ir eisiu į taisymų istoriją“, – juokavo „Lietuvos žinioms“ kalbininkas Aldonas Pupkis, Vilniaus knygų mugėje pristatęs monografiją „Lietuvių kalbos sąjūdis 1968–1988 m.“ Aldonas Pupkis: iš kalbos sąjūdžio

Teismas nusprendė nuo pareigų nušalinti Petro Vileišio progimnazijos direktorę, kuri įtariama turto pasisavinimu savivaldybės inicijuotame ikiteisminiame tyrime, penktadienį pranešė Vilniaus savivaldybė. Nuo pareigų nušalinta Vilniaus P.Vileišio progimnazijos direktorė

Daug mokytojų nenori mokyti naudotis internetu, nes mano, kad jų mokiniai ir taip žino daugiau, LRT KLASIKAI sako olandų kalbos ir literatūros mokytojas, Olandijos mokytojų kvalifikacijos kėlimo instituto instruktorius Jeroenas Clemensas. „Iš dalies taip ir yra. Kita vertus, mokiniai turi išmokti kritiškai mąstyti. O to išmokyti gali kalbos ir literatūros mokytojas, nors jis ir ne taip greitai naudojasi išmaniuoju telefonu ir nežino, kas yra „WhatsUp“, – pastebi skaitmeninio raštingumo tyrinėtojas. Mokytojai turi mokyti mokinius naudotis internetu

Vilniaus Gabijos gimnazijos dvyliktokų tėvai jau pradėjo ruoštis mokyklos baigimo šventei: skaičiuoja, kiek gali atsieiti salės nuoma, maistas, gėlės ir kiti šventei svarbūs dalykai. Tačiau daliai tėvų išleistuvių sąmata atėmė žadą – ji siekia 16,5 tūkst. eurų be maisto, o dovanoms mokytojams ir mokyklai planuojama išleisti 4,8 tūkst. eurų. Dvyliktokų išleistuvių šventės sąmata gniaužia kvapą: dovanos mokytojams ir mokyklai – 4,8 tūkst. eurų, gėlės – 1,7 tūkst. eurų

Susidaro įspūdis, kad mokykla šiandien mokinius ruošia vien tam, kad šie gerai išlaikytų testus, egzaminus ir sėkmingai įstotų į aukštąsias mokyklas. Tuo tarpu universitetai studentus ruošia tam, kad šie susirastų tinkamą darbą. Tačiau tiesa yra ta, kad ir mokykla, ir aukštosios mokyklos savo auklėtinius moko dalykų, kurių darbdaviams visiškai nereikia! Saulius Jovaišas: „Vertingiausias pamokas mokiniai gauna per pertraukas“

Trečiadienį Seimo Švietimo ir mokslo komitete ministrė Jurgita Petrauskienė pristatė planą, kaip didinti mokytojų algas nuo kitų metų rugsėjo įvedant etatinį pedagogų darbo apmokėjimą. Ministrė pabrėžia, kad mokytojų algoms realiai padidinti neužtenka vien pinigų, turi keistis visa sistema. Etatinio užmokesčio įvedimas mokytojams – anksčiausiai kitų metų rugsėjį

Skambiai pasivadinusi „Senųjų vilniečių palikuonimis“ grupė vilniečių reikalauja, kad Vilniaus Senamiestyje esanti Salomėjos Nėries gimnazija keistų pavadinimą ir susigrąžintų, jų teigimu, tikrąjį vardą – Kunigaikštienės Birutės. Tačiau tiek miesto vadovai, tiek pati gimnazijos bendruomenė panašių idėjų nepalaiko. Diskusijos dėl Salomėjos Nėries gimnazijos vardo: ar reikia jį keisti į Kunigaikštienės Birutės?

Vyriausybė planuoja ilginti mokslo metus, nes yra įsitikinusi, kad tai sumažins mokymosi krūvį ir pagerins moksleivių rezultatus, – bus daugiau laiko įsisavinti gautas žinias. Tačiau yra abejojančių, kad tai padės, o norint geresnių moksleivių pasiekimų, pokyčius reikėtų daryti kitur, pavyzdžiui, tobulinti atostogų sistemą, mažinti mokinių skaičių klasėje ar keisti ugdymo programą. Ilgesni mokslo metai: ar ministerija ugdymo kokybę pradeda kelti nuo to galo?

Šalies švietimo sistema susiduria su augančiu iššūkiu – kas pakeis pensinio amžiaus sulaukusius mokytojus? Beveik pusė (41 proc.) Lietuvoje dirbančių mokytojų yra vyresni nei 50 m. (OECD šalyse – 30 proc.), o būsimi pedagogai į mokyklas neskuba – pagal profesiją pradeda dirbti mažiau nei 10 proc. šių studijų absolventų. Mokinių kartos keičiasi, o mokytojų?

Nežinau, kokias studijas rinktis, ir ką galėsiu veikti jas baigęs. Ar jos man padės susirasti darbą grįžus į gimtąjį miestą? O gal darbo vietos teks ieškotis svetur? Jeigu šie ir kiti klausimai tau kelia nerimą – pateikei ten, kur reikia. Baigei mokyklą nedideliame Lietuvos mieste – kas toliau?

„Manau, jog reikės visų profesijų gerų specialistų. Žinoma, kai kurios studijos taps mažiau vertingos, ir jas baigę darbuotojai bus mažiau paklausūs darbo rinkoje. Bet nebijau konkurencijos ir nesivaikau tendencijų, skiriu laiką tobulėjimui srityse, kurios man patinka. Ketinu rinktis kažką iš verslo, reklamos/marketingo srities“, – savo mintimis apie ateitį dalijasi 11 kl. Vilniaus Licėjaus moksleivis Matas Petronis. Ar netolimoje ateityje aktualiausias išliks kūrybinis darbas?

Korupcija įtariama Šiaulių „Rasos“ progimnazijos direktorė Audronė Ispiryan lieka už grotų. Ketvirtadienį teismas leido 38 metų pedagogę laikyti suimtą 10 parų. Progimnazijos direktorė lieka už grotų, verslininkas paleistas

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Šiaulių valdybos pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimai neskaidriai vykdytų viešųjų pirkimų net trijose Šiaulių miesto mokyklose. Tiriamos mokyklų ir vienos viešuosius pirkimus laimėjusios įmonės atstovų galimo kyšininkavimo, papirkimo, apgaulingos apskaitos tvarkymo aplinkybės. Šiauliuose – tyrimas dėl neskaidrių viešųjų pirkimų mokyklose

Šalies vidurinių mokyklų laukia ne viena naujovė. Ketinama įteisinti privalomą pradinį mokymą nuo šešerių metų, nuo penktos klasės įvesti profesinį ugdymą, trumpinti moksleivių atostogas. Šios permainos, planuojamos nuo 2018-ųjų mokslo metų, sukėlė tiek pritarimo, tiek ir kritikos bangų. Šešiamečių ir jų tėvų kitąmet laukia dideli išbandymai

Ilgesni mokslo metai dar šiemet. Jaunesni mokytojai mokyklose. Mažiau nedidelių bendrojo lavinimo mokyklų, jungtinės mokyklos. Ne tik aukštųjų, bet ir profesinių mokyklų tinklo pertvarka. Tokius planus numačiusi įgyvendinti naujoji Vyriausybė šiais ir artimiausiais metais. Valdžios užmojai: vaikai mokysis ilgiau, pedagogai jaunės, keisis priėmimas į aukštąsias mokyklas

Pardavimų vadybininkas – viena paklausiausių profesijų Lietuvoje, tačiau rasti tikrą šios srities profesionalą įmonėms tampa iššūkiu. REKLAMA Taip pat neigiama nuostata pardavimų vadybininko atžvilgiu vis dar labai stipri, o pirkėjas ir pardavėjas – nesutaikomi priešai. Tačiau dauguma įmonių tiesiog negali vykdyti veiklos be pardavimų vadybininko. Kodėl šis paradoksas vis dar gyvas Lietuvoje? Paaiškėjo paklausiausia profesija – tik universitetai tokių specialistų neruošia

 

Kovo 20 d. 15.00 val. Vilniaus universiteto Lietuvių literatūros seminaro auditorijoje /Universiteto g. 3, Vilnius/ renginys iš ciklo „Atradimai: knyga ir rašytojas“. Pokalbyje dalyvaus rašytojas Tomas Vaiseta ir literatūrologė dr. Audinga Peluritytė-Tikuišienė.

Kovo 20 d. 17.30 val. Rašytojų klube /K. Sirvydo g. 6, Vilnius/ dailininkės Jūratės Stauskaitės kūrybos vakaras. Parodos „Šiek tiek klasikos“ atidarymas. Knygos „Jūratė Stauskaitė. Esu“ pristatymas. Dalyvauja dailininkai Jūratė Stauskaitė, Eglė Ganga Bogdanienė, Mikalojus Vilutis, filosofė Jūratė Baranova, literatūrologė Viktorija Daujotytė, poetas Aidas Marčėnas, kunigas Julius Sasnauskas, dizaineris ir gitaristas Rapolas Gražys.

Kovo 21 d. 19.00 val. Rašytojų klube /K. Sirvydo g. 6, Vilnius/ Pasaulinė poezijos dienai. Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato poeto Kornelijaus Platelio kūrybos skaitymai „Vakaras su Erata“ ir su literatūrologo prof. Algio Kalėdos monografija „Kornelijaus Platelio kūrybos kontekstai. Tarp Dioniso ir Apolono“. Vakarą ves Algis Kalėda. Skaitys Donatas Katkus ir autorius. Gros Simona Jakštė (fortepijonas) ir Domas Jakštas (violončelė). Renginys iš ciklo „Atradimai: knyga ir rašytojas“.

Kovo 22 d. 17 val. tradiciškai kviečiame kartu švęsti Pasaulinę poezijos dieną! Maironio namuose (Rotušės a. 13, Kaunas) Kauno poetai skaitys naujausią savo kūrybą, dar neskelbtus tekstus, smuiku gros Kristina Katavičiūtė.

Kovo 23 d. 17.30 val. Rašytojų klube /K. Sirvydo g. 6, Vilnius/ knygos apie poetą Daną Kairį /1938–2013/ ,,Žiobiškio vėjas“ pristatymas. Dalyvauja literatūrologas dr. Rimantas Skeivys, poetė Reda Kiselytė, poeto sesuo Danutė Balaišienė, studijų draugai: filosofas prof. Česlovas Kalenda, žurnalistas Povilas Masilionis, filosofijos leidinių redaktorius Antanas Rybelis, eilėraščius skaitys aktorius Ferdinandas Jakšys. Vakarą ves knygos sudarytojas, žurnalistas Jonas Laurinavičius.

Kovo 29 d. 17 val. Rotušės a. 13, Kaunas: Maironio lietuvių literatūros muziejus bei A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus kviečia į Ingos Liepaitės, Antano Verbicko knygos „Antano Baranausko asmeninė biblioteka“ (2016 m.) pristatymo renginį, kuris vyks Kaune, Rotušės a. 10, name, kuriame 1884–1897 metais gyveno A. Baranauskas. Kartu su knygos autoriais dalyvaus Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorė Aldona Ruseckaitė, prof. habil. dr. Domas Kaunas, Anykščių kultūros centro folkloro ansamblis „Valaukis“ (vadovė Regina Stumbrienė).

***

Advertisements

,

  1. Parašykite komentarą

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: