Švietimo naujovės 2017-2018 m.

♦ Įsigaliojo naujos ugdymo programos – patvirtinti 2017-2018 ir 2018-2019 m.m. pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrieji ugdymo planai. Daugiau informacijos galima rasti ČIA. Kaip mokyklos nuo rugsėjo dirbs geriau pagal naujus bendrojo ugdymo planus, žiūrėkite vaizdo įrašą. 

♦ 2017 m. liepos 5 d.  patvirtintos Bendrojo ugdymo mokyklos kaitos gairės, su kuriomis galima susipažinti ČIA. Primename, kad Seimo Švietimo ir mokslo komitetas dar 2017 m. birželio 12 d. buvo surengęs klausymus dėl Seimo nutarimo projekto „Dėl Bendrojo ugdymo mokyklos kaitos gairių patvirtinimo“ (Nr. XIIIP-742). Peržiūrėkite klausymų vaizdo įrašą.

♦ 2017 m. liepos 18 d. patvirtinta lietuvių kalbos ir literatūros pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (toliau – PUPP) programa, kurią galima atsisiųsti  ČIA. Lietuvių kalbos ir literatūros PUPP 2018 galima peržiūrėti ČIA, o patvirtintas naujos lietuvių kalbos programas 1-10 klasėms (2016)ČIA.

♦ Nauja Brandos darbo programa, patvirtinta 2015 m. rugpjūčio 13 d., bus organizuojama ir vykdoma nuo 2017-2018 mokslo metų. Žiūrėkite: Brandos darbas: įgyvendinimo gairės 2017–2018 mokslo metais (peržiūrėti ČIA, atsisiųsti ČIA), Brandos darbo modelis, Brandos darbo rengimo metodinės rekomendacijos.

♦ Patvirtinta Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendroji programa, skirta pradiniam, pagrindiniam ir viduriniam ugdymui. Pagal naują programą mokyklose bus pradėta dirbti nuo kitų mokslo metų. Programos kertinė tema – visuminė sveikata, apimanti sveikatos, sveikos gyvensenos ir šeimos sampratas, taip pat fizinę sveikatą, psichikos sveikatą ir socialinę sveikatą. Programa parengta remiantis Pasaulinės sveikatos organizacijos Seksualinio švietimo standartais Europoje. Su programa galima susipažinti ČIA.

♦ 2017-2018 m.m. ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikų (iki 18 metų) tėvai privalo pasirūpinti savo atžalų sveikatos patikra ir ugdymo įstaigai pateikti specialios formos dokumentą – Vaiko sveikatos pažymėjimą, kuris galioja vienerius metus. Vaiko sveikatos pažymėjimas išduodamas nemokamai. Vaikų (iki 18 metų) profilaktinių sveikatos tikrinimų metu atliekami būtini veiksmai: apžiūrimas, išsamiai ištiriamas pacientas – įvertinama vaiko sveikatos būklė, fizinis išsivystymas, augimas atsižvelgiant į amžių, prireikus skiriami tyrimai arba siunčiamas vaikas pasikonsultuoti su II lygio gydytoju specialistu. Atliekant profilaktinį vaiko sveikatos tikrinimą įvertinamas vaiko ūgis, svoris, matuojamas kraujospūdis, įvertinama rega, klausa, kraujotakos, kvėpavimo, nervų, virškinimo, urogenitalinė, endokrininė bei skeleto raumenų sistemų būklė. Be šeimos gydytojo konsultacijos, būtina ir gydytojo odontologo (vaikų dantų ir žandikaulių būklė) arba burnos higienisto patikra. Vaikams nuo 6 iki 14 metų krūminiai dantys nemokamai padengiami silantu – specialia apsauga nuo ėduonies, kuriuo dengiami tik nesugedę nuolatiniai dantys. Vaiko sveikatos pažymėjime būtina nurodyti paciento sveikatos būklę, rekomendacijas, kurių turi būti paisoma ugdymo įstaigoje, t. y. krūvio ribojimas (kuriam laikui) per kūno kultūros pamokas, regos problemas (nustatoma, kur tinkamiau sėdėti pamokų metu), sergant lėtine liga ar alergija, įrašoma, kokių priemonių reikėtų imtis mokykloje skubios pagalbos atveju, taip pat nurodoma, nuo kokių užkrečiamųjų ligų yra paskiepytas vaikas. Taigi vaikai į mokyklą priimami tik sveiki, o Vaiko sveikatos pažymėjimas (forma Nr. 027-1/a) turi būti pateiktas iki einamųjų metų rugsėjo 15 d., netaikomas tik ligoninių mokykloms.

♦ Nuo 2018 metų į aukštąsias mokyklas abiturientus siūloma priimti ne pagal egzaminų rezultatus, o pagal paskutinių dviejų mokslo metų pažymių vidurkį. Taigi 11-12 klasėse bus siekiama pereiti prie kaupiamojo vertinimo.

♦ Dar 2017 m. sausio 17 d. priimtas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymas, kuris svarbus biudžetinių įstaigų darbuotojams. Etatinė mokytojų darbo apmokėjimo sistema atidėta iki 2018-09-01. Tikėtina, jog ši tvarka gali būti atidėta dar vieneriems metams. Švietimo ir mokslo ministerija skelbia su švietimo profsąjungomis kol kas sutarusi dėl etatinio  apmokėjimo principų, etato  struktūros ir sudedamųjų dalių, tačiau modelis bus tobulinamas toliau. Ministrė Jurgita Petrauskienė yra sakiusi, kad nauja mokytojų darbo apmokėjimo sistema turėtų įsigalioti vėliausiai nuo 2018 metų pradžios. Etatinio mokytojų darbo apmokėjimo tvarką galima atsisiųsti  ČIA (docx formatu) arba ČIA (pdf formatu).

Mokslo metų ilginimas. 2017-2018 m.m. mokslo metų trukmė 1-4 klasėje – 34 savaitės, 5 klasėje – 36 savaitės, 6-11 klasėje – 36 savaitės. 2018-2019 m.m. mokslo metų trukmė 1-4 klasėje – 35 savaitės, 5 klasėje – 37 savaitės, 6-11 klasėje – 37 savaitės.

♦ Skelbiama pakoreguota Brandos darbo programa ir Brandos darbo vertinimo kriterijai. Atsižvelgdamas į brandos darbo sklaidos vykdymo metu gautas mokytojų pastabas ir mokslininkų rekomendacijas, Nacionalinis egzaminų centras teikė siūlymus dėl Brandos darbo programos ir jos priedo ,,Brandos darbo veiklos sritys, vertinimo kriterijai, jų požymiai ir svarba“ tikslinimo. Skelbiame pakoreguotą ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu patvirtintą Brandos darbo programą. (žiūrėkite ČIA). Joje tiksliai apibrėžta, kad mokiniai gali rinktis brandos darbą iš bet kurio individualaus ugdymo plano vidurinio ugdymo programos dalyko. Patikslintuose brandos darbo vertinimo kriterijuose (žiūrėkite ČIA). nesikeičia pagrindinės brandos darbo dalys, veiklos sritys ir vertinimo kriterijų svarba taškais. Yra patikslintos tik vertinimo kriterijų ir jų požymių formuluotės – sutrumpinti pateikti teiginiai, išskiriant vertinimo aspekto esmę, pakeistas vertinimo kriterijų eiliškumas, įtraukti papildomi vertinimo aspektai, leidžiantys mokiniui brandos darbe atskleisti savo gebėjimą nuosekliai dirbti, analizės gebėjimus, pritaikomumą. Brandos darbą 12 (IV gimnazijos) klasės mokiniai galės rinktis nuo 2017 m. rugsėjo 18 d.

♦ Nuo 2017 metų liepos 1 dienos didėja nedarbo socialinio draudimo išmokos, nes jos skaičiuojamos pagal kitą formulę ir pastovioji dalis priklausys nuo minimalios mėnesinės algos (iki 2017 m. liepos 1 d. priklausė nuo valstybės remiamų pajamų dydžio). Nedarbo draudimo išmokos bus apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu (15 proc.). Nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 9 mėnesių ilgėja nedarbo socialinio draudimo išmokų mokėjimo trukmė visiems (nepriklausomai nuo turimo stažo) bedarbiams. Be to, padidės gaunančiųjų nedarbo draudimo išmokas aprėptis, nes reikės tik 12 mėnesių per 30 mėnesių darbo stažo.

♦ Švietimo ir mokslo ministerijos darbo grupė siūlo universitetų jungimosi planą: Lietuvoje turėtų veikti du tarptautinio lygio ir du technologijų universitetai. Siūloma palikti Vilniaus universitetą (VU) ir kurti naują Kauno universitetą. Šios aukštosios mokyklos matomos kaip tarptautinio lygio universitetai. Prie VU siūloma prijungti Mykolo Romerio ir Lietuvos edukologijos universitetus, VU dalimi taptų Šiaulių universitetas. Kaune didelės aprėpties universitetas būtų kuriamas jungiant Kauno technologijos, Vytauto Didžiojo, Aleksandro Stulginskio ir Lietuvos sporto universitetus. Techniniai universitetai turėtų veikti Vilniuje ir Klaipėdoje. Reformos plane taip pat numatyta finansavimo pertvarka, sąlygas nemokamoms bakalauro studijoms ketinama sudaryti nuo 2018 metų. Tačiau mokamos studijos išliks.

♦ Elektroninėje erdvėje jau veikia Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro išleistos Visuotinės lietuvių enciklopedijos suskaitmeninta versija. Čia perkelti visi enciklopedijoje spausdinti tekstai ir daug naujų straipsnių. Visuotinė lietuvių enciklopedija – originalus mokslinis informacinis leidinys, Lietuvos visuomenei pateikiantis susitemintą informaciją apie pasaulį ir Lietuvą, visatą ir Žemę, pasaulio ir civilizacijos istoriją, visų žemynų tautas ir jų koltūrą, mokslą, ekonomiką, pasaulio religijas, humanistines ir krikščioniškąsias vertybes. Enciklopediją galima rasti internetu ČIA.

♦ Mokslo metų pradžioje šalies švietimo įstaigose mokėsi ir studijavo 504 tūkst. moksleivių ir studentų. Lietuvoje visų bendrojo lavinimo ir aukštosiose mokyklose besimokančiųjų skaičius per šešerius metus sumažėjo daugiau nei penktadaliu, bet daugėja pradinių klasių moksleivių. Bendrojo ugdymo mokyklos šiais mokslo metais sulaukė 331 tūkst. moksleivių. Pastebima pradinių klasių moksleivių skaičiaus didėjimo tendencija – per metus 1-4 klasėse moksleivių padaugėjo 3,7 tūkst.

Mokyklų vadovai bus skiriami penkerių metų kadencijai, tačiau kadencijų skaičius nebus ribojamas. Švietimo įstaigos vadovas, baigęs penkerių metų kadenciją, turės teisę dalyvauti tos pačios švietimo įstaigos viešajame konkurse vadovo pareigoms eiti. Pasibaigus valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo penkerių metų kadencijai, jis iš pareigų bus atleidžiamas, išskyrus atvejus, kai laimės viešąjį konkursą švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti ir bus skiriamas į šias pareigas naujai kadencijai. Pataisos įsigalios 2018 metų sausio 1 dieną.

♦ Nuo 2017 metų rugsėjo 1-osios – nauja mokyklų higienos norma. Nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. įsigalios nauja Lietuvos higienos norma HN 21:2017 2017 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“. 1 klasės mokiniai per dieną negali turėti daugiau kaip 5 pamokas (trukmė – 35 min.), 2-4 klasių – 6 pamokas, o 5-10 klasių ir I-IV gimnazijos klasės mokiniai – 7 pamokas (trukmė – 45 min.). Jei ugdymas organizuojamas kita forma (projektas, kūrybinis darbas ar kt.), nepertraukiamo mokymosi trukmė turi būti ne ilgesnė kaip 90 min. Pertrauka turi būti ne trumpesnė kaip 10 min. Pritarus mokyklos tarybai, pertrauka gali būti koreguojama, tačiau ji negali būti trumpesnė kaip 5 min. Būtina viena ilgoji 30 min. pertrauka arba 2 po 20 min., kurios metu mokiniai galėtų pavalgyti ir pailsėti. Pertraukos per visą dieną turi sudaryti 1 val. 10 min. – 1-4 kl. ir 1 val. 20 min. – 5-10 kl. ir I-IV gimnazijos kl. mokiniams. Pirmoje pamainoje privalo mokytis 1–4, 10 klasių, gimnazijos II–IV klasių mokiniai, kitų klasių mokiniai gali mokytis ir antroje pamainoje, tačiau po to būtina ne trumpesnė kaip vienų mokslo metų pertrauka, mokantis pirmoje pamainoje. Mokymo klasėse ir kabinetuose stalai ir kėdės mokiniams turi atitikti jų ūgį, kad sėdint ant kėdės mokinio kojos per klubo ir kelio sulenktus sąnarius sudarytų 900 kampą, visa pėda remtųsi į grindis, o stalo aukštis būtų toks, kad sulenkus ranką dilbis su alkūnės sąnariu sudarytų 900 kampą. Gamtos mokslų kabinetuose turi būti visų cheminių medžiagų ir mišinių sąrašas, saugos duomenų lapai, laikomos mokiniams neprieinamose vietose, paženklintose talpose ir naudojamos tik prižiūrint mokytojui. Mokyklos patalpose ir sklype draudžiama naudoti kancerogenines, mutagenines ir toksiškas chemines medžiagas ir mišinius. Konstrukcinių medžiagų dirbtuvėse grindų danga turi būti nelaidi elektros srovei arba prie elektrinių įrenginių (pvz. staklių) turi būti elektros srovei nelaidūs kilimėliai. Plautuvės ir triukšmą mažinančios priemonės turi būti naujai statomose ar rekonstruojamose mokyklose. Ant visų ugdymui skirtų patalpų sienų, lubų neturi būti matomų pelėsių. Tualeto, dušo patalpų ir įrangos paviršių dezinfekcijai naudojami autorizuoti biocidiniai produktai. Dušo patalpų grindys, dušo patalpose esantys kilimėliai (jeigu yra) valomi ir dezinfekuojami fungicidiniu (grybelio sukėlėjus naikinančiu) poveikiu pasižyminčiomis priemonėmis. Draudžiama skirti mokiniams naudoti valymo priemones ir biocidinius produktus, skirtus profesionaliesiems naudotojams. Bendras dirbtinis apšvietimas mokymo klasėse – 300-500 lx, aktų salėje, persirengimo kambariuose, drabužinėse – 200 lx, laiptinėse, koridoriuose – 100-150 lx. Bendram dirbtiniam apšvietimui mokyklos patalpose turi būti naudojamos lempos, kurių bendrasis spalvų atgavos rodiklis ne mažesnis kaip 80. Oro temperatūra mokymo klasėse, mokymo kabinetuose, aktų salėje šaltuoju metų laikotarpiu – 18 °C – 22 °C, šiltuoju metų laikotarpiu – 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C; sporto salėje – šaltuoju metų laikotarpiu 15 °C – 17 °C, šiltuoju metų laikotarpiu – 15 °C ir ne aukštesnė kaip 24 °C.

♦ Nuo 2017 metų liepos 1–osios darbdaviai privalės „Sodrai“ pateikti duomenis apie terminuotas darbo sutartis. Nuo 2017 m. liepos 1 dienos įsigaliosiantis naujasis Darbo kodeksas iš esmės keičia nedarbo socialinio draudimo sąlygas. Darbo netekusiems žmonėms išmokos bus mokamos ilgiau, keisis jų apskaičiavimas. Dar viena naujovė – skirtingas šio socialinio draudimo įmokos tarifas terminuotoms ir neterminuotoms darbo sutartims. Neterminuotoms darbo sutartims bus taikomas 1,6 proc. nedarbo socialinio draudimo tarifas, o terminuotoms sutartims – 3,2 proc. tarifas. Iki šiol visoms darbo sutartims galiojo vienodas, 1,1 proc. įmokos tarifas. Nedarbo socialinio draudimo įmoką moka darbdaviai. „Nuo metų vidurio gerėja nedarbo socialinio draudimo sąlygos dirbantiesiems. Kadangi didėja išmokos, reikėjo peržiūrėti ir įmokas. Jos padidintos skirtingai, nes dirbantieji pagal terminuotas darbo sutartis, joms pasibaigus, potencialiai, turi didesnę riziką netekti darbo. Ši rizika atsispindi didesnėje įmokoje. Tikimės, kad tai paskatins darbdavius terminuotas darbo sutartis sudaryti tik esant būtinybei. Naujos nuostatos Darbo kodekse turėtų visokeriopai pagerinti darbuotojų sąlygas“, – sakė Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė. Dėl įsigaliosiančių diferencijuotų nedarbo socialinio draudimo įmokų tarifų darbdaviams atsiras prievolė „Sodrai“ pateikti duomenis apie sudarytas terminuotas darbo sutartis. Nuo liepos 1 d. reikės informuoti apie naujai sudaromas terminuotas darbo sutartis, o per laikotarpį nuo liepos 1 d. iki liepos 31 d. – pateikti duomenis apie visas esamas terminuotas darbo sutartis.

♦ LR švietimo ir mokslo ministrė 2017 m. liepos 17 d. patvirtino atnaujintą Lietuvių kalbos ir literatūros pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo programą (PUPP). Šis įsakymas (Nr. V-579) įsigalioja 2017 m. rugsėjo 1 dieną. PUPP programos atnaujinimas yra nuoseklus Lietuvių kalbos ir literatūros pagrindinio ugdymo bendrosios programos (LKL PUBP) įgyvendinimo žingsnis: nuo 2016 m. rugsėjo pagal naują LKL PUBP pradėjo mokytis 5, 7 ir 9 klasių mokiniai, šiais metais pagal ją mokosi jau visos pagrindinio ugdymo klasės, todėl nuo 2018 m. lietuvių kalbos ir literatūros pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas turi vykti pagal naujos (2016 m.) ugdymo programos nuostatas. 

Pagrindinė nuostata – nelieka atskirų lietuvių gimtosios kalbos ir lietuvių valstybinės kalbos PUPP‘ų, kadangi visi Lietuvos mokiniai mokosi pagal tą pačią LKL PUBP. Tiesa, PUPP programoje numatytas pereinamasis rašymo užduoties vertinimo laikotarpis mokiniams iš mokyklų tautinės mažumos mokomąja kalba (kaip ir laikant brandos egzaminą, iki 2020 m.).

Kaip ir anksčiau, pasiekimų patikrinimas vyks žodžiu ir raštu. Patikrinimas žodžiu – tai kalbėjimas, remiantis 10 (gimnazijos II) klasės literatūrinio ugdymo turiniu, o patikrinimą raštu sudarys trys dalys: 1) 9–10 (gimnazijos I–II) klasių programinių ir neprograminių tekstų suvokimas, 2) kalbos pažinimas ir vartojimas, 3) teksto kūrimas.

Labiausiai atnaujintas patikrinimas žodžiu. Visų pirma, kalbėjimas susiejamas su literatūrinio ugdymo turiniu, t. y. su LKL PUBP 10 (gimnazijų II) klasės programinių – grožinių ir negrožinių – tekstų bei jų kontekstų supratimu. Dėl to patikrinimas žodžiu vyks 10 (gimnazijų II) klasės mokymo proceso metu, t. y. per visus mokslo metus. Mokytojas su mokiniais aptars kalbėjimo užduotį, susiedamas ją su konkrečiomis pamokomis ar kita mokomąja veikla, o pasirengęs mokinys kalbės klasės draugams ir atsakys į jų ir mokytojo klausimus. Kalbėjimą vertins tik mokantis (ar jį pavaduojantis) mokytojas.

Baigus 10 (gimnazijų II) klasę vyks patikrinimas raštu. Teksto suvokimo gebėjimams patikrinti bus pateikiami du (ar daugiau) bendrine kalba parašyti tekstai (bendra apimtis 800–1000 žodžių), iš kurių bent vienas – programinis (privalomas) grožinis arba negrožinis kūrinys (ištrauka). Tai, kad bent vienas tekstas jau bus analizuotas klasėje, suvienodins visų mokinių galimybes gerai atlikti šią teksto suvokimo užduoties dalį. Teksto suvokimo gebėjimams patikrinti bus pateikiamos atviro pobūdžio užduotys arba klausimai, apimantys esminius tekstų aspektus, o viena užduotimi, susijusia su programinio (privalomo) kūrinio suvokimu bei kontekstinėmis žiniomis, testas reikalaus rišlaus, argumentuoto atsakymo. Beje, iki šiol mokinių raštingumas atliekant teksto suvokimo užduotį nebuvo vertinamas, o atnaujintoje PUPP programoje atsakymų atitiktis bendrinės kalbos normoms sudarys 10 proc. šios užduoties įvertinimo.

Kalbos pažinimo gebėjimams patikrinti bus pateikiamos 4–5 užduotys, susijusios su lietuvių kalbos fonetikos, morfologijos ir rašybos bei sintaksės ir skyrybos pažinimu, o kalbos vartojimo gebėjimai bus patikrinti 2–3 užduotimis, susijusiomis su įvairių kalbinės raiškos priemonių pažinimu ir / ar tikslingu vartojimu. Šios užduotys vienaip ar kitaip bus siejamos su tais pačiais tekstų suvokimui patikrinti skirtais tekstais.

Ir dar viena gera naujiena – mokiniai neras nurodyto teksto kūrimo žanro, t. y. jie rinksis vieną iš trijų pasiūlytų temų ir kurs tekstą savo pasirinkta forma: tai gali būti paprastas rašinys (atsakymas į klausimą), literatūrinis laiškas ar dienoraštis, taip pat straipsnis, esė ir pan. Svarbu, kad tekstas būtų sukurtas pagal temos formuluotę, remiantis literatūros (kultūros) žiniomis ir savo patirtimi. Visos trys teksto kūrimo užduotys bus pateiktos iš 9–10 (gimnazijų I–II) klasių kurso; minimali kuriamo teksto apimtis – 250 žodžių.

Tikimės, kad ši Lietuvių kalbos ir literatūros PUPP programa gerai atliks savo pagrindinę užduotį – įvertinti mokinių lietuvių kalbos ir literatūros bei kultūros žinias, supratimą ir gebėjimus, pasiektus įgyvendinant Lietuvių kalbos ir literatūros pagrindinio ugdymo bendrąją programą (PUPP programa, 7.1.).

Įsakymas dėl lietuvių kalbos ir literatūros pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo programos patvirtinimo: Įsakymas dėl lietuvių kalbos ir literatūros pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo programos patvirtinimo

Reklama

,

  1. Parašykite komentarą

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: