2019 m. Nacionalinio diktanto „Odė moterystei“ I turo tekstas

Skelbiamas 2019 m. Nacionalinio diktanto konkurso I turo diktanto tekstas su skyrybos ir rašybos ypatumų paaiškinimais.

2019 m. Nacionalinio diktanto konkurso I turo diktanto tekstas su skyrybos ypatumų paaiškinimais

Dovilė Filmanavičiūtė

Odė moterystei

   Visas pasaulis, [S1] regis, šiandien eina iš proto. Šlovinkit genialų gamtos meno kūrinį, [S1] sako jie, šlovinkit moterį. Ir tikrai – (, / / : ) [S2S3] tai vyksta, (-) [S3] būkim pašlovintos. Vyrai gatvėse ūmai pasitempia, [S3] apie tuos, [S4] kurie namuose, nė nedrįstu užsiminti. Tulpių [S5] ir hiacintų pardavėjai trina nuo ankstyvo pavasario sužvarbusias rankas [S5] ir švenčiančiųjų pinigų prisotintus kapšus – [S3] taip stipriai eina visi iš proto.
O kas esu aš visame tame šurmulyje? [S6] Sėdžiu(,) [S7] smaugiama vis augančio pilvo, [S4] kuriame rytą [S8] vakarą vyksta karatė čempionatai, ir galvoju, [S4] kas esu iš tiesų. Moteris su dviem širdimis? [S6] Motina? [S6] Bent jau žmogus? [S6]
Juk jūs visą mano trumpą gyvenimą kažko iš manęs tikėjotės, [S5] vis slėgėt mano jaunus pečius savo lūkesčiais, [S5] graužėt priekaištų angliarūgšte. Tiek, [S4] kiek siūliau, niekad nebuvo pakankama, [S3] vis negana.
Tu, [S9] vaikeli,(-) [S1] sakėt jūs,(-) privalai būti savo vietoje. Stropi mokykloje, [S5] nuolanki darbe, [S4] kad tik koks vyras(,) [S2] šiukštu(,) nepamanytų tave esant per daug drąsią, [S5] per daug akiplėšą, [S5] per daug svajoklę. Tik tada nutiks jis,(–) [S10] lizingu finansuojamas gyvenimas,(–/ ) ir didysis to gyvenimo pasiekimas (–) [S10] vaikai. Garsiai nekalbėk, [S5] aštriai nejuokauk,(-) [S1] sakėt jūs. Moteriai taip nedera(,) [S11] ir tik pabandyk bent ko nors iš to sąrašo neišpildyt… Tu (–) [S12] nevykėlė. Ar bent jau ne tokia sėkminga, [S4] kokios būna moterys iš dailių viršelių, [S13] postringaujančios apie gebėjimą akimirksniu būti viskuo ir visur, [S1] kitaip tariant, būti supermoterimi, [S4] į kurią lygiuosis visos kitos.
Net jei ir pavyks, [S4] neužmik ant laurų,(-) [S1] sakot jūs. Padėsi karjerą į stalčių, [S4] kad būtum gera mama? [S6] Tu (–) [S12] perekšlė. Bėgsi į biurą iš gimdymo palatos? [S6] Tu (–) [S12] beširdė. Ir visų nepatenkinsi.
Kelyje Abu Dabis–Reikjavikas–Vilnius [S14] netikėtai nutvilko mintis:(- / ,) [S3S4] o kas bus, [S4] jei mums gims dukra? [S6]
Kaip srauniausia pasaulio upė prašniokščia visas mano gyvenimas. Viltys, [S5] nerimas, [S5] pasiekimai [S5] ir netektys – [S10] ilgas(,) [S15] nenutrūkstantis savęs paieškų krioklys, [S13] užgriūvantis visu savo svoriu [S5] ir jėga. Kas bus, [S4] jei mums gims dukra? [S6] Kas, [S4] jei dar viena moteris? [S6]
Pavyzdžiui, [S1] raudonplaukė mergaitė [S16] styrančiomis kasomis ir skirtingomis kojinėmis. „Snobai nesupras niekada tavo noro įsikarti į medį, – valiūkiškai mirkteltų Astrida. – Spjauk kauliuką ant žemės, [S5] laimėk „Kiaurabambio“ varžybas. Vis dar bijai? [S6]“ [S17] Bijau.
Pro lėktuvo langą pamatau vandenyną(,) [S11] ir nerimas nuslūgsta. Tegul ji ateina. Dar viena neaprėpiama galybė, [S5] stiprybė. Ieškanti, [S5] klausianti, [S5] jautriai besidairanti į mus visus, [S4] kai nebežinia, [S4] kokias dar viltis reikėtų pateisinti, [S4] kad taptų tobula. Kurianti, [S5] visa apglėbianti, [S5] guodžianti, [S5] raminanti, [S5] savo meile kiekvieną paglostanti. Jos vaikai (–) [S12] visas pasaulis. Turbūt taip į pasaulį ateina moteris. Žmogus, [S13] pasitinkamas su užprogramuotais visų mūsų lūkesčiais. Būsima motina, [S13] pratęsianti šį „mirk(,) [S8] gyvenk, [S5] bet pateisink“ [S14] ciklą.
O kas šiandien esu aš? [S6]
Aš ta, [S4] kuri kviečia: [S3] šlovinkim moterį! Ir nebūtinai tik šiandien(,)(–/ ) [S18] Kovo 8-ąją.

___________________

Suskliausti galimi skyrybos ženklai ir jų variantai. Greta pagrindinio varianto pakelti šalutiniai variantai (jeigu jų ne vienas, tai atskirti pasviruoju brūkšniu; prireikus atkreipti dėmesį, kad ženklo gali nebūti, po pasvirojo brūkšnio rodomas tuščias tarpas). Kursyvu teikiami sintaksiniai vienetai, kurie skiriami iš abiejų pusių – skirti tik iš vienos pusės būtų klaida. Emociniai ženklai kaip variantai tradiciškai nenurodomi, tačiau klaidomis nelaikomi, ypač jei intonaciškai gali būti motyvuoti.

SKYRYBOS PAAIŠKINIMAI

[S1] Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 6.1 punktą įterpinys išskiriamas kableliais (rečiau – brūkšniais). Diktante įterpiniai regis, kitaip tariant, pavyzdžiui intonaciškai neutralūs, todėl skiriami kableliais.

Labiau pabrėžiami ir priduriamuoju santykiu su visu sakiniu susiję įterpiniai gali būti skiriami brūkšniais arba kableliais, diktante – sako jie, sakėt jūs.

[S2] Pagal Pasirenkamosios skyrybos taisyklių 8.1 punktą modalumą rodantys žodžiai ar junginiai gali būti išskiriami, jei norima jiems suteikti įterptinį pobūdį. Modaliniai žodžiai, kaip ir įterpiniai, gali būti išskiriami ir brūkšniais. Diktante žodis tikrai autorės išskirtas kartu su jungtuku (dar žr. S3), o šiukštu neišskirtas.

[S3] Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 10.1 punktą sudėtinių bejungtukių sakinių dėmenys atskiriami kableliu, kabliataškiu, brūkšniu ar dvitaškiu. Reiškiant išvardijimą, gretinimą tarp dėmenų paprastai rašomas kablelis, diktante: tai vyksta, būkim pašlovintos (dėl ekspresijos šiame sakinyje galimas ir brūkšnys); vyrai gatvėse ūmai pasitempia, apie tuos […] nė nedrįstu užsiminti; niekad nebuvo pakankama, vis negana (dar žr. S5).

Reiškiant apibendrinimą, išvadą tarp sudėtinio bejungtukio sakinio dėmenų paprastai rašomas brūkšnys. Diktante: pardavėjai trina […] rankas ir […] kapšus – taip stipriai eina visi iš proto.

Esant aiškinamiesiems santykiams, tarp dėmenų rašomas dvitaškis, diktante: Kelyje Abu Dabis –Reikjavikas–Vilnius netikėtai nutvilko mintis: o kas bus, jei mums gims dukra? Aš ta, kuri kviečia: šlovinkim moterį! Ir tikrai: tai vyksta (šiuo atveju ir tikraitraktuojamas kaip sakinio ekvivalentas, bet jis gali būti ir neskiriamas arba skiriamas kitaip kaip modalinis žodis, žr. S2) .
Du pirmieji sakiniai gali būti skiriami ir pagal tiesioginės kalbos taisykles: Kelyje Abu Dabis–Reikjavikas–Vilnius netikėtai nutvilko mintis: „O kas bus, jei mums gims dukra?“; Aš ta, kuri kviečia: „Šlovinkim moterį!“

[S4] Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 8.1 punktą šalutinis prijungiamojo sakinio dėmuo išskiriamas kableliais. Šalutinis dėmuo gali būti vartojamas prieš pagrindinį dėmenį ar po jo, sakinio pradžioje, pabaigoje ar viduryje, gali būti įsiterpęs į pagrindinį dėmenį ar jungiamas prie kito šalutinio dėmens. Diktante šalutiniai dėmenys prie pagrindinių jungiami jungiamaisiais žodžiais kurie, kuriame, kiek, kokios, į kurią, net jei, kad, kai, kokias, kuri.

Konstrukcija nebežinia kokias galėtų būti neskiriama, jei šalutinis dėmuo būtų sustabarėjęs, intonaciškai ir semantiškai suaugęs su pagrindiniu dėmeniu. Diktante nesustabarėjimą rodo intonacija ir šalutinio dėmens struktūra.

Sakinį nutvilko mintis, o kas bus […] taip pat įmanoma skirti kaip sudėtinį prijungiamąjį (prieš šalutinį dėmenį eina ir mintį su bendresniu kontekstu sugretina jungtukas o).

[S5] Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 3.1 punktą vienarūšės išvardijamosios sakinio dalys be jungtukų atskiriamos kableliais, diktante:
• tariniai: tikėjotės, slėgėt, graužėt; nekalbėk, nejuokauk; spjauk, laimėk; nebuvo pakankama, [buvo] negana;
• pažyminiai: stropi, nuolanki; per daug drąsią, per daug akiplėšą, per daug svajoklę; ieškanti, klausianti, besidairanti; kurianti, apglėbianti, guodžianti, raminanti, paglostanti;
• veiksniai: viltys, nerimas, pasiekimai; galybė, stiprybė.

Nekartojamaisiais jungtukais ir, ar, arba, nei sujungtos vienarūšės sakinio dalys neatskiriamos (žr. Privalomosios skyrybos taisyklių 3.2 punkto pastabą). Diktante: tulpių ir hiacintų; rankas ir kapšus; pasiekimai ir netektys; svoriu ir jėga.

Kableliu atskiriamos vienarūšės sakinio dalys, sujungtos jungtukais o, bet, tačiau, tik(žr. Privalomosios skyrybos taisyklių 3.3 (b) punktą). Diktante: mirk gyvenk, bet pateisink.

[S6] Po sakinių, ištariamų klausiamąja intonacija, rašomas klaustukas.

[S7] Pagal Pasirenkamosios skyrybos taisyklių 4 punktą išplėstos dalyvinės, pusdalyvinės ar padalyvinės aplinkybės gali būti išskiriamos kableliais, jei norima paryškinti jų prasminį ir intonacinį savarankiškumą. Neišskyrimas nelaikomas klaida – klaida skirti iš vienos pusės. Diktante: [sėdžiu] smaugiama vis augančio pilvo.

[S8] Diktante pavartotas samplaikinis frazeologizmas rytą vakarą [vyksta] (reikšmė „visa laiką, nuolat“) neskiriamas. Kad kablelio nereikia, rodo ir intonacija. Pagal Pasirenkamosios skyrybos taisyklių 2.1 punktą greta pavartoti artimos reikšmės ar kartojamieji žodžiai skiriami kableliu, jei suprantami kaip vienarūšės sakinio dalys, arba neskiriami, jei laikomi samplaikomis.

Frazeologiniam junginiui artima samplaika mirk gyvenk autorės taip pat neskiriama, tačiau kablelis galimas, nes toliau eina supriešinimas (plg. ar mirk, ar gyvenk, bet pateisink), ir intonacinė pauzė būtų natūrali.

[S9] Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 7.1 punktą kreipinys, vienas ar su priklausomais žodžiais, išskiriamas kableliais. Diktante – vaikeli.

[S10] Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 5.3 punktą po pažymimojo žodžio einantis išplėstas priedėlis be jungiamojo žodžio yra išskiriamas kableliais; pagal Pasirenkamosios skyrybos taisyklių 5.9 punktą norint pabrėžti aiškinimą priedėlis gali būti išskirtas brūkšniais, o norint parodyti tapatumą – atskirtas brūkšniu. Diktante autorė priedėlį lizingu finansuojamas gyvenimas išskiria kableliais, tačiau ne klaida išskirti ir brūkšniais ar brūkšniu iš vienos pusės.

Taip pat brūkšniu gali būti skiriama didysis to gyvenimo pasiekimas – vaikai. Tačiau kadangi priedėliu gali būti laikoma ir didysis to gyvenimo pasiekimas, pagal taisyklę skyrybos ženklas gali būti ir nededamas.

Priedėlis ilgas nenutrūkstantis savęs paieškų krioklys apibūdina vienarūšes sakinio dalis, tarsi apibendrina jas, pavadina vienu vardu, todėl skiriamas brūkšniu, ne kableliu: Viltys, nerimas, pasiekimai ir netektys – ilgas nenutrūkstantis savęs paieškų krioklys.

[S11] Pagal Pasirenkamosios skyrybos taisyklių 11.1 punktą sujungiamojo sakinio dėmenys, sujungti nekartojamais jungtukais ir, ar, arba, nei, gali būti atskiriami kableliu, jei norima parodyti jų prasminį ir intonacinį savarankiškumą. Diktante: Moteriai taip nedera(,) ir tik pabandyk […] neišpildyt; Pro lėktuvo langą pamatau vandenyną(,) ir nerimas nuslūgsta.

[S12] Pagal Pasirenkamosios skyrybos taisyklių 9 punktą vietoj praleistos tarinio jungties arba savarankiškos sakinio dalies gali būti rašomas brūkšnys, jei norima paryškinti praleidimą. Diktante: Tu [esi] nevykėlė; Tu [esi] perekšlė; Tu [esi] beširdė; Jos vaikai [yra] visas pasaulis.

[S13] Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 5.1 punktą išplėstinis derinamasis pažyminys po pažymimojo žodžio išskiriamas kableliais. Diktante: [moterys iš dailių viršelių,] postringaujančios apie gebėjimą akimirksniu būti viskuo ir visur; [krioklys,] užgriūvantis visu savo svoriu ir jėga; [žmogus,] pasitinkamas su užprogramuotais visų mūsų lūkesčiais; [motina,] pratęsianti šį […] ciklą.

[S14] Specialiosios raiškos sakinio dalis išskiriama kabutėmis, nes žodžio formomis sintaksinis ryšys nėra parodomas. Diktante – ciklo pavadinimas „mirk gyvenk, bet pateisink“. Dėl panašių priežasčių klaida nelaikytinas ir maršruto pavadinimo „Abu Dabis–Reikjavikas–Vilnius“ išskyrimas kabutėmis, nors maršrutų pavadinimai paprastai neišskiriami.

[S15] Pagal Pasirenkamosios skyrybos taisyklių 2.2 punktą pažyminiai prieš pažymimąjį žodį, nurodantys ne vieno pagrindo požymius, bet rašančiojo laikomi lygiaverčiais, gali būti atskiriami kableliais kaip vienarūšiai. Diktante: ilgas(,) nenutrūkstantis [krioklys].

[S16] Po pažymimojo žodžio einantis nederinamasis pažyminys, išreikštas įnagininku, neskiriamas (žr. Privalomosios skyrybos taisyklių 5.1 punkto 2 pastabą), diktante: [mergaitė] styrančiomis kasomis ir skirtingomis kojinėmis.

[S17] Diktante įterpti įsivaizduojami „Pepės Ilgakojinės“ autorės Astridos Lindgren žodžiai. Jie išskirti pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 12.6–12.7 punktų nuostatas:

„Snobai nesupras niekada tavo noro įsikarti į medį, – valiūkiškai mirkteltų Astrida. – Spjauk kauliuką ant žemės, laimėk „Kiaurabambio“ varžybas. Vis dar bijai?“

Įsivaizduojamai kalbai išskirti tinka būtent skyrimas kabutėmis (brūkšniai – akivaizdžiam dialogui). Tolesnis „Bijau“ yra autorės atsakymas į iškeltą klausimą, todėl jis tekste neišskirtas.

[S18] Pagal Pasirenkamosios skyrybos taisyklių 3.1 punktą vienavardės sakinio dalys be jungiamųjų žodžių gali būti išskirtos kableliais (arba brūkšniais), jei suprantamos kaip aiškinamosios. Diktante autorės išskirta kableliu: šiandien, Kovo 8-ąją, tačiau taisyklingi ir tokie variantai: šiandien – Kovo 8-ąją; šiandien Kovo 8-ąją.

 

2019 m. Nacionalinio diktanto konkurso I turo diktanto tekstas su rašybos ypatumų paaiškinimais

Dovilė Filmanavičiūtė

Odė moterystei [R1R2]

   Visas pasaulis, regis, šiandien [R3] eina iš proto. Šlovinkit genialų [R4R5] gamtos meno kūrinį, sako jie, šlovinkit moterį [R5]. Ir tikrai – tai vyksta, būkim pašlovintos. Vyrai gatvėse [R6] ūmai [R7] pasitempia [R8], apie tuos, kurie namuose [R6], nė nedrįstu [R9R10R11] užsiminti [R12]. Tulpių [R13] ir hiacintų [R13R14] pardavėjai [R15] trina nuo ankstyvo [R2] pavasario sužvarbusias [R15] rankas ir švenčiančiųjų [R8R16] pinigų [R13] prisotintus kapšus – taip stipriai [R17] eina visi iš proto.
O kas esu aš visame tame šurmulyje [R6R18]? Sėdžiu smaugiama [R8] vis augančio pilvo, kuriame [R6R15] rytą vakarą [R5] vyksta karatė [R19] čempionatai [R20], ir galvoju, kas esu iš tiesų [R21]. Moteris su dviem [R22] širdimis? Motina? Bent jau [R27] žmogus?
Juk jūs visą [R5] mano trumpą gyvenimą [R5] kažko [R3R23] iš manęs [R24] tikėjotės, vis slėgėt mano jaunus pečius savo lūkesčiais [R15R23], graužėt priekaištų [R13] angliarūgšte [R1R23R25]. Tiek, kiek siūliau [R8], niekad nebuvo [R11] pakankama, vis negana [R26].
Tu, vaikeli, sakėt jūs, privalai būti savo vietoje [R6]. Stropi mokykloje [R6], nuolanki darbe [R6], kad tik [R27] koks vyras šiukštu [R28] nepamanytų [R11, R29] tave [R24] esant per daug [R30] drąsią [R5R10R15], per daug akiplėšą [R5R31], per daug svajoklę [R1R5]. Tik tada nutiks jis, lizingu [R32] finansuojamas gyvenimas, ir didysis [R33] to gyvenimo pasiekimas vaikai. Garsiai [R17] nekalbėk [R11], aštriai [R17] nejuokauk [R11], sakėt jūs. Moteriai [R15] taip nedera [R11] ir tik pabandyk bent ko nors [R34] iš to sąrašo [R35] neišpildyt [R11]… Tu – nevykėlė [R36]. Ar bent jau [R27] ne tokia [R37] sėkminga, kokios būna moterys [R33] iš dailių viršelių [R13], postringaujančios [R8] apie gebėjimą [R5] akimirksniu būti viskuo [R3] ir visur, kitaip tariant [R8], būti supermoterimi [R38], į kurią [R5R15] lygiuosis visos kitos.
Net jei ir pavyks, neužmik [R11] ant laurų [R13], sakot jūs. Padėsi karjerą [R5] į stalčių [R5], kad būtum gera mama? Tu perekšlė [R39]. Bėgsi [R23] į biurą [R5R20] iš gimdymo [R2] palatos? Tu beširdė [R40]. Ir visų [R13] nepatenkinsi [R11].
Kelyje [R6] Abu Dabis–Reikjavikas–Vilnius [R41R42] netikėtai [R43] nutvilko mintis: o kas bus, jei mums gims dukra?
Kaip srauniausia [R15R44] pasaulio upė prašniokščia [R8, R39] visas mano gyvenimas. Viltys, nerimas, pasiekimai ir netektys [R36] – ilgas nenutrūkstantis [R45] savęs [R24] paieškų [R13R46] krioklys, užgriūvantis visu savo svoriu ir jėga. Kas bus, jei mums gims dukra? Kas, jei dar viena moteris?
Pavyzdžiui [R23], raudonplaukė [R31] mergaitė styrančiomis kasomis ir skirtingomis kojinėmis [R47]. „Snobai nesupras [R11] niekada tavo noro įsikarti [R48] į medį [R5], – valiūkiškai mirkteltų [R49] Astrida [R50]. – Spjauk [R51] kauliuką [R5] ant žemės, laimėk „Kiaurabambio“ [R31R52R53] varžybas. Vis dar bijai [R8]?“ Bijau [R8].
Pro lėktuvo langą [R5] pamatau vandenyną [R2R5] ir nerimas [R36] nuslūgsta [R24]. Tegul ji ateina. Dar viena neaprėpiama [R45] galybė [R2], stiprybė [R2]. Ieškanti [R46], klausianti [R8], jautriai [R17] besidairanti [R40] į mus visus, kai nebežinia [R54], kokias [R15] dar viltis reikėtų [R29] pateisinti, kad taptų [R29] tobula. Kurianti [R8], visa apglėbianti [R8R12], guodžianti [R8], raminanti, savo meile [R1] kiekvieną [R5] paglostanti. Jos vaikai – visas pasaulis. Turbūt [R3] taip į pasaulį [R5] ateina moteris. Žmogus, pasitinkamas su užprogramuotais [R12] visų mūsų [R13] lūkesčiais [R15R23]. Būsima motina, pratęsianti [R8R10] šį [R5] „mirk gyvenk, bet pateisink“ ciklą [R5].
O kas šiandien [R3] esu aš?
Aš ta, kuri kviečia [R8]: šlovinkim moterį [R5]. Ir nebūtinai [R43] tik šiandien, Kovo 8-ąją [R16R55].

RAŠYBOS PAAIŠKINIMAI

[R1] Linksniuojamųjų žodžių galūnėse rašoma e (ę), kai jų vienaskaitos ir daugiskaitos vardininkų galūnėse yra ė (žr. „Lietuvių kalbos rašybą ir skyrybą“, Vilnius, 1992 (toliau – LKRS), § 28, p. 25), diktante – moterystei (plg. moterystė), svajoklę (plg. svajoklė, svajoklės), angliarūgšte (plg. angliarūgštė), meile (plg. meilė).

[R2] Priesagos -ystė, -yvas, -ymas, -ynas, -ybė rašomos su y (LKRS, § 40, p. 30), diktante – moterystei, ankstyvo, gimdymo, vandenyną, galybė, stiprybė.

[R3] Žodžių junginiai bei samplaikos, sutrumpėjus bent vienam jų nariui, kuris atskirai nebegali būti vartojamas, ir likus tik vienam kirčiui, rašomi vienu žodžiu (LKRS, § 58, p. 37), diktante – šiandien (<šią + dieną), kažko (<kažin + ko), viskuo (<visa + kuo), turbūt (<turi + būti).

[R4] Žodyje genialus [lot. genialis] „nepaprastai tobulas, toks, kokį tik genijus gali sukurti“ (žr. „Tarptautinių žodžių žodyną“ (toliau – TŽŽ), Vilnius, 2013, p. 290), p. 858) susiduria balsiai i ir a, tariami keturi skiemenys: ge-ni-a-lus (žr. V. Vitkausko „Lietuvių kalbos tarties žodyną“ (toliau – TŽ), Vilnius, 2001, p. 106). Diktante – kilmininko formagenialų.

[R5] Linksniuojamųjų žodžių vienaskaitos galininko galūnės rašomos su nosinėmis raidėmis (LKRS, § 24, p. 23). Diktante: genialų, kūrinį, moterį, rytą vakarą (dar žr. skyrybos paaiškinimų S8 punktą), visą, trumpą gyvenimą, drąsią, akiplėšą, svajoklę, gebėjimą, kurią, karjerą, stalčių, biurą, medį, kauliuką, langą,vandenyną, kiekvieną, pasaulį, šį, ciklą.

[R6] Linksniuojamųjų žodžių vienaskaitos ir daugiskaitos vietininkų gale rašoma e(LKRS, § 30, p. 26), diktante: gatvėse, namuose, visame tame šurmulyje, kuriame, vietoje, mokykloje, darbe, kelyje.

[R7] Diktante pavartotas prieveiksmis ūmai siejamas su būdvardžiu ūmas, -a („staigus, greitas, smarkus“, žr. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyną“ (toliau – DLKŽ).

[R8] Veiksmažodžių asmenuojamųjų formų galūnėse, esančiose po kamieno minkštųjų priebalsių, taip pat iš jų padarytose formose rašoma -(i)a (LKRS, § 29, p. 26), diktante – pasitempia, švenčiančiųjų (plg. švenčia), smaugiama (plg. smaugia), siūliau, postringaujančios (plg. postringauja), tariant (plg. taria), prašniokščia, bijai, bijau, klausianti (plg. klausia), kurianti (plg. kuria), apglėbianti (plg. apglėbia), guodžianti(plg. guodžia), pratęsianti (plg. pratęsia), kviečia.

[R9] Pabrėžiant neigimą bendrinėje kalboje vartojama dalelytė nė (žr. DLKŽ), diktante – nė nedrįstu.

[R10] Nosinė balsė rašoma žodžių šaknyse prieš s, š, ž, kai bendrašakniuose žodžiuose ą, ę, į kaitaliojasi tarpusavyje (LKRS, § 9 (3), p. 25), diktante: nedrįstu (plg. drąsa), drąsią (plg. drįsti), pratęsianti (plg. tąsa, tįsti, tąsyti).

[R11] Kai sakinyje nėra priešpriešinio gretinimo, neiginys ne rašomas kartu su visomis veiksmažodžių formomis (LKRS, § 73, p. 43), diktante – nedrįstu, nebuvo, nepamanytų, nekalbėk, nejuokauk, nedera, neišpildyt, neužmik, nepatenkinsi, nesupras.

[R12] Susidūrusios priešdėlio ir šaknies priebalsės rašomos abi. Tas pats priešdėlis visais atvejais rašomas vienodai, nepaisant, kaip tariamas jo galinis priebalsis (LKRS, § 33, p. 27). Diktante – užsiminti (už + si + minti), apglėbianti (ap + glėbti), užprogramuotais (už + programuoti).

[R13] Linksniuojamųjų žodžių daugiskaitos kilmininko galūnė yra -(i)ų (LKRS, § 24, p. 23). Diktante: tulpių, hiacintų, pinigų, priekaištų, dailių viršelių, laurų, visų, paieškų, mūsų.

[R14] Hiacintas (lot. Hyacinthus) – lelijinių šeimos laukų, gėlynų ir kambarinė gėlė; diktante pavartotas pavadinimo daugiskaitos kilmininkas hiacintų (žr. TŽŽ, p. 324). Šnekamojoje kalboje pavartojama ir forma jacintas (žr. „Lietuvių kalbos žodyną“)

[R15] Linksniuojamųjų žodžių galūnėse rašoma (i)a, (i)ą, kai nė vienas žodžio linksnis neturi galūnėje ė (LKRS, § 28, p. 25), diktante – pardavėjai, sužvarbusias, kuriame, lūkesčiais, drąsią, moteriai, kurią, srauniausia, kokias.

[R16] Įvardžiuotinių dalyvių ir skaitvardžių vyriškosios giminės daugiskaitos kilmininko ir moteriškosios giminės vienaskaitos galininko dviejuose paskutiniuose skiemenyse rašomos nosinės balsės (LKRS, § 24 (3), p. 23), diktante – švenčiančiųjų, Kovo 8-ąją (žodis aštuntąją rašomas skaitmeniu su linksnio galūne po brūkšnelio).

[R17] Prieveiksmiai rašomi su priesaga -(i)ai (LKRS, § 39, p. 30), diktante – stipriai, garsiai, aštriai, jautriai.

[R18] Priesaga -ulys rašoma su u (LKRS, § 40, p. 30), diktante –vietininko forma šurmulyje.

[R19] Žodis karatė nekaitomas, kirčiuojamas galūnėje ir rašomas su ė. Tarptautinių žodžių gale niekada nebūna kirčiuotos balsės e (LKRS, § 31 p. 27).

[R20] Priebalsė j paprastai nerašoma nelietuviškos kilmės žodžiuose tarp balsių, kurių vienas yra i, nors priebalsis j čia dažnai tariamas (LKRS, § 23, p. 22), diktante – čempionatai (čem-pi-o-na-tai). Žodyje biuras jotas netariamas ir nerašomas (diktante – galininko forma biurą).

[R21] Suprieveiksmėjusiose prielinksninėse konstrukcijose, kaip ir paprastose, prielinksniai rašomi atskirai nuo pilnų linksnių formų (LKRS, § 112 p. 51). Diktante – iš tiesų.

[R22] Skaitvardžio du įnagininkas yra išlaikęs dviskaitos formą ir vartojamas be -s, (žr. „Dabartinės lietuvių kalbos gramatiką“, Vilnius, 1997, p. 247 (toliau – DLKG), diktante – [su] dviem [širdimis].

[R23] Dėl asimiliacijos pakitę priebalsiai rašomi morfologiškai (skardieji priebalsiai, suduslėję prieš dusliuosius, ir atvirkščiai; pučiamieji s, z prieš č), LKRS, § 18 (a, b), p. 20). Diktante:
kažko (<kažin ko),
lūkesčiais (plg. lūkestis),
angliarūgšte (plg. rūgo),
bėgsi (plg. bėga, bėgo),
pavyzdžiui (plg. pavyzdys),
nuslūgsta (plg. slūgo).

[R24] Nosinės balsės nerašomos asmeninių įvardžių vienaskaitos galininke, bet rašomos jų vienaskaitos kilmininke (LKRS, § 24 p. 23 išimtis). Diktante – manęs, savęs, tave.

[R25] Sudurtinių žodžių dėmenis jungia balsės a, ia, ė, i, y, o, u, ū; jungiamosios balsės e nėra (LKRS, § 51, p. 36). Diktante: angliarūgšte (<anglis + rūgštis).

[R26] Prieveiksmis negana (kaip ir veiksmažodis neganėti) rašomas kartu su neiginiu (LKRS, § 88, p. 45).

[R27] Pabrėžiamosios dalelytės tik, jau visada rašomos atskirai nuo tų žodžių, prie kurių šliejasi (LKRS, § 68, p. 41), diktante: kad tik [nepamanytų], bent jau [ne tokia sėkminga].

[R28] Prieveiksmis šiukštu („jokiu būdu, niekaip“) rašomas su u (žr. DLKŽ).

[R29] Veiksmažodžių tariamosios nuosakos trečiajame asmenyje rašoma nosinė balsė (LKRS, § 24 (4), p. 23), diktante – nepamanytų, reikėtų, taptų.

[R30] Dalelytė per visada rašoma atskirai nuo kitų žodžių (LKRS, § 69, p. 41), diktante per daug [drąsią].

[R31] Sudurtiniai žodžiai, kurių dėmenys lengvai suvokiami, dažniausiai rašomi morfologiškai. Dėmenų sandūroje paprastai rašomi visi susidūrę priebalsiai ar balsiai nepaisant jų tarimo (LKRS, § 48, p. 35), diktante – akiplėšą (<akis + plėšti), raudonplaukė (<raudoni + plaukai), kiaurabambio (<kiaura + bamba).

[R32] Tarptautinio žodžio lizingas [angl. leasing] (1. „ilgalaikė nuoma; 2. „išperkamoji nuoma“) šaknyje rašomos i (žr. TŽŽ, p. 491), diktante – įnagininko forma lizingu.

[R33] Įvardžiuotinių būdvardžių vyriškosios giminės vardininko galūnėje, taip pat trečiosios linksniuotės daiktavardžių daugiskaitos vardininko galūnėje rašoma y(LKRS, § 25 (3, 4), p. 24), diktante – didysis, moterys.

[R34] Dalelytė nors, sudaranti samplaikinį įvardį, rašoma atskirai nuo to įvardžio (LKRS, § 64, p. 40), diktante – ko nors.

[R35] Prieš priebalsę j rašomas priešdėlis są- (LKRS, § 34, p. 27), diktante – sąrašo.

[R36] Neiginys ne su daiktavardžiais rašomas kartu, kai sudaro priešingos reikšmės žodį arba kai daiktavardis be neiginio visai nevartojamas (LKRS, § 77, p. 44), diktante – nevykėlė, netektys, nerimas (dar žr. DLKŽ).

[R37] Neiginys ne su įvardžiais paprastai rašomas skyrium (LKRS, § 80, p. 44), diktante – ne tokia.

[R38] Nelietuviškos kilmės dėmenys lietuvių kalboje vieni nevartojami, jie visuomet eina sudurtinių žodžių pirmuoju dėmeniu ir rašomi kartu su antruoju (LKRS, § 121, p. 53), diktante – dėmuo super- žodyje supermoterimi.

[R39] Greta einantys priebalsiai rašomi pagal tarimą (LKRS, § 13, p. 19), diktante – trijų priebalsių (kšl, kšč) samplaikos žodžiuose perekšlė, prašniokščia.

[R40] Dalelytė be rašoma kartu su būdvardžiais, dalyviais (LKRS, § 106, p. 49), diktante – beširdė, besidairanti.

[R41] Geografiniai pavadinimai rašomi didžiąja raide (LKRS, § 154, p. 63); jei pavadinimas sudarytas iš kelių dėmenų, abu dėmenys rašomi didžiąja raide. Diktante – Abu Dabis, Reikjavikas, Vilnius. Dar žr. VLKK 1996 m. gegužės 2 d. nutarimą Nr. 54 „Dėl valstybių sostinių pavadinimų“.

[R42] Tarp dviejų ar daugiau žodžių, rodančių vietos, laiko ar kitas ribas, rašomas brūkšnys (žr. „Lietuvių kalbos žinyną“, Kaunas, 1998, p. 376). Diktante – lėktuvo maršrutas (nurodomos vietos ribos) Abu Dabis–Reikjavikas–Vilnius. Dar žr. skyrybos paaiškinimų S14 punktą.

[R43] Neiginys ne su būdvardiniais prieveiksmiais rašomas kartu (LKRS, § 85, p. 45), diktante – netikėtai, nebūtinai.

[R44] Aukščiausiojo laipsnio priesaga -iausias, rašoma su ia (LKRS, § 39, p. 30), diktante – srauniausia.

[R45] Neiginys ne su būdvardžiais ir dalyviais paprastai rašomas kartu (LKRS, § 72, 75, p. 43), diktante – nenutrūkstantis, neaprėpiama.

[R46] Priebalsė j iš tradicijos nerašoma prieš ie lietuviškų žodžių šaknies pradžioje, nors tariamas pridėtinis priebalsis j (LKRS, § 22, p. 22), diktante – paieškų, ieškanti.

[R47] Daiktavardžio kojinės daugiskaitos įnagininko linksnyje tariami keturi skiemenys: ko-ji-nė-mis (žr. TŽ, p. 145). Plg. kojinė < koja + inis.

[R48] Priešdėlis į- (LKRS, § 35, p. 28), diktante – įsikarti.

[R49] Su priesaga -telėti, (-telti) iš ištiktukų išvestų veiksmažodžių bandra darybos reikšmė – veiksmo momentiškumas, staigumas (žr. DLKG, § 1078, p. 401). Diktante pavartotas veiksmažodis mirkteltų siejamas su ištiktuku mirkt, jo reikšmė „duoti ženklą pamerkiant“ (žr. DLKŽ). Priesaga -telti būdinga žemaičiams, vakarų aukštaičiams.

[R50] Žmonių vardai rašomi didžiąja raide (LKRS, § 145, p. 60), diktante – švedų vaikų rašytojos Lindgren vardas Astrida (orig. Astrid, žr. „Visuotinę lietuvių enciklopediją“).

[R51] Žodžio spjauti šaknyje jotas tariamas ir rašomas (LKRS, § 21, p. 22), diktante – liepiamosios nuosakos forma spjauk.

[R52] Dvibalsio eu lietuviškų žodžių šaknyje nebūna (LKRS, § 6 p. 16), rašoma -iau. Diktante – kiaurabambio (plg. kiauras).

[R53] Labiau paplitę žaidimų pavadinimai rašomi mažąja raide ir kabutėmis neišskiriami (plg. kvadratas, slėpynės). Išskirtiniai, retesni pavadinimai rašomi kaip simboliniai (didžiąja raide, išskiriami kabutėmis (LKRS, § 167, p. 70), diktante – „Kiaurabambio“. Klaida nelaikytinas nė vienas rašybos variantas.

[R54] Su daiktavardiniais prieveiksmiais neiginys ne rašomas kartu. Neiginys neberašomas kartu su prieveikmiais, su kuriais ir ne rašomas kartu (LKRS, § 89, 103, p. 49), diktante – nebežinia (plg. nežinia). Prieveiksmis ne(be)žinia vartojamas reikšme „nėra žinios, nežinoma“ (žr. DLKŽ).

[R55] Švenčių pavadinimų pirmas žodis rašomas didžiąja raide (LKRS, § 166e, p. 69); iš datos sudarytuose pavadinimuose vartojamos įvardžiuotinės skaitvardžių formos, rašant pavadinimą prie skaitmens po brūkšnelio pridedamos reikiamo linksnio galūnės (LKRS, § 189, p. 80), diktante – Kovo 8-ąją.

Dar žiūrėkite:

Nacionalinis diktantas 2017

2017 m. Nacionalinio diktanto “Bedugnė” I turo tekstas

2017 m. Nacionalinio diktanto „Bedugnė“ garso įrašas

2016 m. Nacionalinio diktanto „Parytys“ tekstas

2016 metų Nacionalinio diktanto „Sugrįžtuvės“ tekstas (vaizdinė priemonė) arba Nacionalinio diktanto „Sugrįžtuvės“ tekstas

2015 metų Nacionalinio diktanto „Pokalbis“ tekstas

2015 m. Nacionalinio diktanto „Pokalbis“ garso įrašas

2014 m. Nacionalinio diktanto „Paukščiai lizdų visokiausių“ tekstas

2014 m. Nacionalinio diktanto “Skrydis” tekstas

2013 m. Nacionalinio diktanto “Gyvasis kultūros vanduo” tekstas

2013 m. Nacionalinio diktanto “Senelio laiškas” tekstas

 

,

  1. Parašykite komentarą

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

%d bloggers like this: