Švietimo naujovės 2019-2020 m.m.

Kas laukia, kaip dirbti ir ko tikėtis?

Nuolat pildoma iki 2019 m. rugsėjo 15 d. 

Pačios šviežiausios naujienos: https://www.facebook.com/gimtojikalba/

2019-09-06: Dažniausiai užduodami klausimai dėl etatinio apmokėjimo.

2019-09-06: Ar nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. reikia pasirašyti su pedagogais naujas darbo sutartis? Naujų darbo sutarčių nereikia sudaryti. Darbo sutartis reikia sudaryti tik su naujais darbuotojais.

 

Profesinio mokymo sritį kuruos švietimo, mokslo ir sporto viceministras Arūnas Plikšnys 

Šiandien darbą pradeda švietimo, mokslo ir sporto viceministras Arūnas Plikšnys. Jis kuruos profesinio mokymo sritį. 1998–2011 m.  A. Plikšnys ėjo Švietimo ir mokslo ministerijos Bendrojo, profesinio ir neformalaus ugdymo departamento direktoriaus pareigas. 2011–2016 m. vadovavo Vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos departamentui. Pastaruoju metu A. Plikšnys dirbo Kvalifikacijų ir  profesinio mokymo plėtros centre ir Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centre. Plikšnys yra dirbęs mokytoju, mokyklos direktoriaus pavaduotoju, Šilutės rajono Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėju. Arūnas Plikšnys yra baigęs fiziką Vilniaus universitete.

2019-08-29: Dėl švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. balandžio 15 d. įsakymo Nr. V-417 „Dėl 2019–2020 ir 2020–2021 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų patvirtinimo“ pakeitimo galite atsisiųsti čia. Pastaba. Dėl oro temperatūros pokyčių.

Karštos naujienos

Bendrųjų programų atnaujinimo gairės (projektas, 2019-08-21).

Viešosios konsultacijos dėl Bendrojo ugdymo bendrųjų programų atnaujinimo gairių projekto

2019 m. rugpjūčio pabaigoje Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose vyko viešosios konsultacijos dėl Bendrojo ugdymo bendrųjų programų atnaujinimo gairių projekto. Jose numatyta stiprinti kryptingą mokinio vertybinį ugdymą, ugdyti kompetencijas, būtinas sėkmingai gyventi šiuolaikiniame pasaulyje, suteikti tvarius žinių pagrindus, sieti temas su gyvenimo aktualijomis. Vadovaujantis šiomis gairėmis, bus atnaujinamos mokomųjų dalykų programos ir koreguojami kiti ugdymo dokumentai. Jose numatoma, kad privalomas dalyko turinys būtų apie 70 proc., pasirinktinas – apie 30 proc. Pasirinktiną ugdymo turinį parinks mokytojas, atsižvelgdamas į mokinio individualią pažangą ir kontekstą.

Siekiant ugdymo vientisumo, į mokymo turinį siūloma įtraukti tarpdalykines temas, tokias kaip kultūrinis identitetas ir bendruomeniškumas, pilietinė visuomenė, darni plėtra ir kt. Tarpdalykinės temos skatintų pažvelgti į nagrinėjamus reiškinius iš įvairių perspektyvų. Taip pat siūloma į mokomųjų dalykų bendrąsias programas integruoti Pasipriešinimo istorijos programą, Nacionalinio saugumo ir krašto gynybos programą, Gyvenimo įgūdžių ugdymo programą, Medijų ir informacinio raštingumo, Finansinio raštingumo, Nacionalinio saugumo ir kitas programas.

Gairių projekte pabrėžiama asmens vertybinių nuostatų, socialinių ir emocinių gebėjimų, atsakomybės, empatijos ugdymo svarba.

Numatoma, kad privalomas dalyko turinys būtų apie 70 proc., pasirinktinas – apie 30 proc. Pasirinktiną ugdymo turinį parinks mokytojas, atsižvelgdamas į mokinio individualią pažangą ir kontekstą. Suteikiama daugiau laisvės mokytojui pačiam spręsti, kaip ir ko mokydamiesi jo mokiniai geriau išmoks, kas bus jiems vertingiausia ir pravers ateityje. 

Gairių projektas yra tik pirmasis ugdymo turinio atnaujinimo darbas. Priėmus atnaujintas bendrojo ugdymo gaires, toliau prasidės bendrųjų programų rengimas, pasiekimų vertinimo sistemos kaita, darbas su mokyklomis ir savivaldybių švietimo padaliniais, maksimaliai juos įtraukiant į atnaujinto turinio įgyvendinimą, bus didinamos profesinio tobulėjimo galimybės pedagogams, mokyklos aprūpinamos moderniomis mokymosi priemonėmis ir kt.

Pernai paskelbtas Bendrojo ugdymo bendrųjų programų atnaujinimo gairių projektas sulaukė daugiau kaip 120 siūlymų. Atsižvelgdama į juos, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija sudarė tyrėjų ir praktikų grupę, kurioje dirbo, edukologų, mokytojų dalykinių asociacijų, kitų sričių ekspertai. Ši komanda iki naujų mokslo metų pradžios įsipareigojo parengti Bendrojo ugdymo gairių projektą.

Daugiau informacijos rasite:

Aktuali Bendrųjų programų atnaujinimo gairių projekto versija (2019-08-21, PDF formatu). 

Gairių derinimo pažyma (2019–08-21, PDF formatu).

Pateikti pasiūlymai (120)
Bendrųjų programų atnaujinimo gairių projekto svarstymo eiga:

Dokumentai
Įvykusios diskusijos ir aptarimai dėl ugdymo turinio atnaujinimo

Parengta įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“, II prioriteto 2.1.1. darbą „Priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų atnaujinimas ir ugdymo rezultatų aprašų parengimas integruojant darnaus vystymosi, kūrybingumo, emocinio intelekto, bendradarbiavimo, sveikos gyvensenos nuostatas, verslumo, finansinio raštingumo, modernaus skaitymo ir rašymo sampratą, apimančią informacinį ir medijų raštingumą, išbandymas ir diegimas“. Projekto skaidres žr. čia.

Pritarta ministerijos siūlymui atidėti griežtesnį įsipareigojimą savivaldybėms prisidėti prie nepilnų klasių išlaikymo

Vyriausybė šiandien per pasitarimą pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymui atidėti planuotą sugriežtinti mažų klasių ugdymo finansavimo tvarką nuo šių metų rugsėjo, atsižvelgdama į tai, kad dauguma savivaldybių nėra pasirengusios jos įgyvendinti. Valstybė ir toliau finansuos mažas klases, nors anksčiau buvo planuota griežčiau įpareigoti savivaldybes prisidėti prie nedidelių mokyklų išlaikymo.

Kaip ir praėjusiais mokslo metais, toliau numatoma iš valstybės biudžeto skirti iki 50 proc. finansavimą mažoms 1–10 (I–II gimnazijos) klasėms, kuriose mokosi iki aštuonių mokinių. Likusią dalį turėtų skirti savivaldybės, vadovaudamosi Mokyklų tinklo kūrimo taisyklėmis.

Griežtesnė III ir IV gimnazijos klasių, kuriose mokosi iki 12 gimnazistų, finansavimo iš valstybės biudžeto tvarka nebūtų atidedama. Baigiamajai klasei finansavimas būtų skiriamas tik tais atvejais, jei mokykloje nebūtų sudaromos III gimnazijos klasės.

Ši tvarka įsigalioja nuo šių metų rugsėjo 1 d. 

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos derybos su ministerijos atstovais

Po Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje (ŠMSM) 2019 m. rugpjūčio 28 d. (trečiadienį) vykusių Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) atstovų derybų dėl etatinio darbo apmokėjimo buvo pranešta, kad pedagogai norėtų, jog valandinis įkainis didėtų sparčiau nei siūlo ministerija – nuo kitų metų pradžios 5 proc. , o nuo rugsėjo 10 proc. (ŠMSM siūlo didinti tik 5 proc).

Tačiau kitos profesinės sąjungos – Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠPS) – vadovas Egidijus Milešinas sako, kad visa tai – žongliravimas skaičiais. Valandinis įkainis kaip derybų objektas jam yra apskritai nesuprantamas.

„Tai yra bandymas manipuliuoti skaičiais. Ką reiškia valandinis–nevalandinis? Tai, ką bando susitarti kita profsąjunga, kad nuo sausio pradžios kelti 5 procentais valandinį įkainį, tai čia nėra ką tartis vien dėl to, kad jau yra susitarta dėl kėlimo. Nuo sausio 1 d. 2 procentais didėja bazinis dydis, ministerijai nereikia nieko prisidėti, antras dalykas – nuo sausio 1 dienos naikinamos koeficientų žirklės, tai čia vidutiniškai išeina daugiau kaip vienas procentas. Tai iš viso – trys su trupučiu. Tai kam tada imituoti tas derybas, kai yra viskas jau sutarta. Tai mes ir klausiame, kaip jie supranta, kas yra valandinis įkainis, nes čia yra manipuliacija skaičiais, nes mes šnekame apie pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento didinimą… Kai didėja koeficientas, neįtraukiama tai, kas ir taip automatiškai didėja, nes jeigu jie šneka apie valandinį įkainį, tai, aišku, padidėja bazinė alga, dingsta žirklės, tai išeina, kad jie tariasi padidinti tai, kas jau yra sutarta, tariasi dėl oro… “, – Eltai sakė E. Milešinas.

Pasak E. Milešino, jo vadovaujama profesinė sąjunga su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija siekia susitarti, kad būtų atnaujinta jų dar 2017 metais pasirašyta sutartis ir joje įtvirtinti reikalavimai.

„Kad nuo kitų metų būtų grąžinamas išeitinių išmokų fondas, t.y. kai mokytojai savo noru išeina iš darbo taip, kaip buvo, kad jie galėtų gauti iki šešių mėnesinių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką. Antras dalykas, kad būtų patvirtinta tai, kas jau susitarta – kad nuo kitų metų rugsėjo pirmos dienos ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojų koeficientai ir atlyginimai susilygina su bendrojo ugdymo mokytojų atlyginimais“, – sakė E. Milešinas.

Pasak E. Milešino, taip pat buvo susitarta, jei Seimas patvirtins Viešojo sektoriaus darbo užmokesčio strategiją, kad nuo ateinančių metų rugsėjo visiems pedagogams koeficientai kasmet didėtų ne mažiau kaip 10 procentų. Tai esą reikalaujama įrašyti ir į atnaujintą šakinę kolektyvinę sutartį.

„Tuo pačiu susitarta tokiu pat principu – ne mažiau kaip po 10 proc., kad didėtų koeficientai aukštųjų mokyklų dėstytojams“, – sakė E. Milešinas.

Taip pat esą yra susitarta dėl papildomų garantijų profesinių sąjungų nariams dvi papildomos atostogų dienos, mokymosi atostogos ir pan.

„Mums iškilo didelis klausimas: Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nori traktuoti, kad kolektyvinė sutartis būtų taikoma tik profsąjungos nariams, o tai reiškia tai, ką mes susitarėme – didinti atlyginimus, koeficientus ir visa kita – galiotų tik profsąjungos nariams, o visiems kitiems paliktų kaip dabar yra. Tai mes šitą pagrindinį dalyką ir aiškinsimės“, – sakė E. Milešinas.

2019-08-27: Tauragės Martyno Mažvydo progimnazijos direktorius Remigijus MASTEIKA dalijasi patirtimi, kaip skaičiuoti etatinį darbo apmokėjimą ir išspręsti su juo susijusius iššūkius. Visais aspektais svarbu ir būtina tartis su darbuotojais (darbo taryba, profesine sąjunga) ieškant optimaliausių sprendimų. Skaitykite čia.

2019-2020 ir 2020-2021 m.m. pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrieji ugdymo planai.

2019-2020 ir 2020-2021 m.m. bendrieji profesinio mokymo planai

Ugdymo planuose buvo atsisakyta perteklinės informacijos, planai sutrumpėjo, sukonkretėjo, kita vertus, pasipildė naudinga informacija.

Dalykui skirtas pamokų skaičius nurodytas ne tik savaitėms, bet metams arba dvejiems. Dėl to mokykla gali laisviau disponuoti dalykui skirtu valandų skaičiumi. Pvz., taip organizuoti mokymą, kad mokiniai per dieną mokytųsi tiktai dviejų ar trijų dalykų. Tarkime, mokiniams per dieną vyktų tik matematikos ir lietuvių k. pamokos. Ir dabar yra tokių mokyklų, kurios „dvigubina“ (jungia) pamokas. Tokių pavyzdžių bus pateikta atskirame mokyklų pavyzdžių kataloge, kaip įdomiau, tikslingiau organizuoti ugdymą.

Nurodoma, kad ir dabar yra tokių mokyklų, kurios „dvigubina“ – jungia – pamokas, tokių pavyzdžių bus pateikta atskirame mokyklų pavyzdžių kataloge, kaip įdomiau, tikslingiau organizuoti ugdymą.

Nors pagrindinė ugdymo forma išlieka pamoka, mokykloms suteikiama daugiau savarankiškumo ugdymo procesą organizuoti ir ne pamokų forma, o, tarkime, projektiniu darbo metodu. Tai gali būti kaip metodas pamokoje ir apskritai paties ugdymo proceso organizavimas. Projektinis darbas labiau skatinamas pagrindiniame ugdyme (5–10 klasės). Pagrindiniam ugdymui šiuose planuose apskritai skiriamas didelis dėmesys. Gamtos mokslų tyrinėjimui šiose klasėse privaloma skirti 30 proc. pamokų.

Pakoreguotos nuostatos dėl vaikų, grįžtančių iš užsienio, ugdymo organizavimo. Sugrįžusio mokinio mokymas yra labai individualizuotas, priklauso nuo mokinio pasiekimų ir pagaliau – nuo švietimo sistemos tos šalies, iš kurios jis atvyko.

Nauja tai, kad sudarant grįžusio mokinio individualų planą, galima perskirstyti dalykų pamokas. Pvz., jis kurį laiką gali nesimokyti anglų kalbos ar kitiems dalykams skirti mažiau pamokų (bet tai neturi pakenkti mokinio pasiekimams). Perskirstytas pamokas bus galima panaudoti pagal mokinio mokymosi poreikius, pvz., daugiau skirti lietuvių kalbai mokytis.

Priėmus naują Sporto įstatymą, dalyko pavadinimas „kūno kultūra“ keičiamas į „fizinį ugdymą“. Fizinio ugdymo pamokų daugėja pirmos klasės mokiniams ir šeštokams, kurie turės 3 privalomas pamokas. Nors Sporto įstatyme numatytos 3 privalomos fizinio ugdymo pamokos, ne visos mokyklos yra pasirengusios: trūksta gerų sporto salių, sportinio inventoriaus. Ieškant racionaliausių sprendimų kol kas numatyta 3 privalomas pamokas įvesti palaipsniui: pradedant nuo 6 klasės, kitoms klasėms kasmet bus pridedama po 1 pamoką.

2019-2020 ir 2020-2021 m.m. pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrieji ugdymo planai žr. čia.

2019-2020 ir 2020-2021 mokslo metų pradinio ugdymo programos bendrasis ugdymo planas žr. čia (patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. V-413);

2019–2020 ir 2020–2021 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrieji ugdymo planai žr. čia (patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. V-417).

Nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. įsigalioja Švietimo įstatymo Nr. I-1489 41 straipsnio pakeitimas apie gimnazijos tipui priskiriamas mokyklas (patvirtinta 2019 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. XIII-2090). Daugiau informacijos rasite čia.

2019-2020 ir 2020-2021 mokslo metų bendrieji profesinio mokymo planai žr. čia (patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu Nr. V-929).

Įsakymas dėl profesinio mokymo planų žr. čia.

Papildomos priemonės mokinių pasiekimams gerinti

Svarbiausi švietimo tikslai ateinančiais mokslo metais išlieka tokie patys: mažinti atotrūkį tarp mokinių pasiekimų, gerinti mokytojų darbo sąlygas ir užtikrinti kokybišką ugdymą kiekvienam mokiniui. Apie tai 2019 m. rugpjūčio 27 d. kalbėta Kėdainiuose vykstančioje savivaldybių švietimo konferencijoje, kurią organizuoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Konferencijoje aptarta švietimo būklė regionuose, švietimo aktualijos,  apsibrėžiamos esminės veiklos kryptys siekiant aukštesnės švietimo kokybės, pasirengimas naujiems mokslo metams.

„Švietimo sistema nuolat susiduria su iššūkiais, kuriuos galime įveikti ne pavieniui, o kartu. Kiekviena savivaldybė, organizuodama mokyklų veiklą savo teritorijoje, gali labai daug: atsakingai tvarkyti mokyklų tinklą, planuoti mokytojų kaitą, mokyklų išteklius. Nors mažėja atotrūkis tarp didmiesčio ir kaimo 4 ir 8 kl. mokinių pasiekimų, tarp skirtingų tipų mokyklų aukščiausių ir žemiausių mokinių rezultatų, vaikams iš socialiai nepalankios aplinkos vis dar yra sunku pasiekti tokių rezultatų, kaip jų bendraamžiams“, – kalbėjo švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.

Nuo rudens startuoja papildoma priemonė, skirta gerinti moksleivių pasiekimus ir mažinti jų atotrūkį skirtingose šalies mokyklose. 51 mokyklai, kuriose mokinių pasiekimai žemesni nei šalies vidurkis, bus teikiama ekspertinė, konsultacinė ir metodinė pagalba.

„Turime padėti mokykloms nuosekliomis ir joms tinkančiomis priemonėms įgyvendinti šiuolaikines švietimo praktikas. Kokybės krepšelis ir ekspertinę pagalbą nuo šio rudens teiksiantys konsultantai užtikrins tęstinį ir koncentruotą dėmesį daugiau nei 200 mokyklų, o tuo pačiu – ir geresnę švietimo kokybę mokiniams“, – sako ministras Algirdas Monkevičius.

Savivaldybės savarankiškai atrinko mokyklas, kurioms projekto metu talkins švietimo konsultantai. Viso šiose mokyklose mokosi per 10 tūkst. 1-10 klasių moksleivių. Dauguma jų patenka į rizikos grupę pasiekti menkesnius nei šalies vidurkis mokymosi pasiekimus.

Mokyklose konsultantai padės vadovams ir mokytojams įsivardinti stiprintinas veiklos sritis, rengs mokymus konkrečiai mokyklai aktualiomis temomis. Taip pat padės su mokyklų komandomis išsigrynintose veiklos srityse pritaikyti ugdymo organizavimo ir mokymosi pagalbos teikimo tobulinimo modelius.

Priemonė iš dalies papildys taip pat šiais mokslo metais prasidedančias „kokybės krepšelio” veiklas, tačiau nedubliuos jų, bus diegiama kitose mokyklose. Tikslinės lėšos ugdymo kokybei gerinti – kokybės krepšelis – skirtos daugiausiai 5-8 klasių mokinių ugdymosi pasiekimams gerinti.

„Kokybės krepšelio” lėšos skiriamos ugdymo aplinkai ir priemonėms, mokyklos veiklai tobulinti, mokymosi pagalbai, ugdymo aplinkai pagerinti, tiriamajai ir kūrybinei mokinių veiklai, mokytojų kvalifikacijai, papildomiems etatams švietimo pagalbai teikti ir pan.

Projekte dalyvauja 180 mokyklų. Iki 2022 m. iš viso „kokybės krepšeliui” numatyta per 20 mln. Eur. Europos Sąjungos (ES) fondų lėšų.

Į švietimo konferenciją Kėdainiuose atvyko per 400 dalyvių: Seimo nariai, pirmoji šalies ponia Diana Nausėdienė, Vyriausybės atstovai, mokinių, tėvų, mokytojų, profesinių sąjungų ir kitų asociacijų nariai, mokyklų vadovai, savivaldybių švietimo padalinių vadovai, švietimo ekonomikos specialistai, mokslininkai, savivaldybių merai, tarybų nariai, administracijų direktoriai ar jų pavaduotojai.

Viršvalandinio darbo ir darbo švenčių bei poilsio dienomis apmokėjimo tvarka

Įsigaliojo nauja tvarka, kuri įpareigoja darbuotojų viršvalandžius, darbą švenčių, poilsio dienomis ar naktį apskaityti iki tos pačios darbo dienos darbovietėje pabaigos. Ši taisyklė visiems darbdaviams į apskaitos dokumentus įtraukti darbuotojų nukrypimus nuo darbo laiko įsigaliojo nuo 2019 metų liepos 27 dienos.

Kadangi nedeklaruotas darbas yra vienas iš šešėlinės ekonomikos dalių, efektyvesnė jo kontrolė prisidės prie šešėlinės ekonomikos mažinimo.

Anksčiau galiojo prievolė nukrypimus nuo darbo laiko apskaityti iki kitos darbo dienos darbovietėje pabaigos. Taip pat buvo numatytos tam tikros išimtys, kai darbuotojas dirbo kitoje vietoje negu yra darbovietė.

Prievolė darbdaviui į apskaitos dokumentus įtraukti darbuotojų nukrypimus nuo darbo laiko iki darbo dienos darbovietėje pabaigos taikoma įsigaliojus Užimtumo įstatymo pakeitimams.

144 straipsnis. Mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, viršvalandinį darbą ir kompensacijos darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba susijęs su kelionėmis ar važiavimu

KEISTA (pavadinimas):

2017 06 06 įstatymu Nr. XIII-413 (nuo 2017 06 15)

(TAR, 2017, Nr. 2017-10021)

Teisės akto redakcija įsigalioja nuo: 2019-07-27

  1. Už darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafiką, mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis.
  2. Už darbą švenčių dieną mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis.
  3. Už darbą naktį mokamas ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis.
  4. Už viršvalandinį darbą mokamas ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis. Už viršvalandinį darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafiką, ar viršvalandinį darbą naktį mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis, o už viršvalandinį darbą švenčių dieną – ne mažesnis kaip du su puse darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis.
  5. Darbuotojo prašymu darbo poilsio ar švenčių dienomis laikas ar viršvalandinio darbo laikas, padauginti iš šio straipsnio 1–4 dalyse nustatyto atitinkamo dydžio, gali būti pridedami prie kasmetinių atostogų laiko.
  6. Juridinio asmens vienasmenio valdymo organo darbo poilsio dieną, švenčių dieną, darbo naktį ir viršvalandinio darbo apskaita yra tvarkoma, tačiau už tą darbą nėra mokama, nebent šalys darbo sutartyje susitaria kitaip. Juridinio asmens vadovaujančių darbuotojų (šio kodekso 101 straipsnio 3 ir 4 dalys) darbo poilsio dieną, švenčių dieną, darbo naktį ir viršvalandinio darbo apskaita yra tvarkoma ir už jį mokama kaip už darbą įprastiniu darbo laiko režimu, nebent šalys darbo sutartyje susitaria kitaip. Tokių juridinio asmens vadovaujančių darbuotojų skaičius įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje negali sudaryti daugiau negu dvidešimt procentų darbdavio darbuotojų vidutinio skaičiaus. Tokių darbuotojų sąrašą nustato darbo teisės normos.
  7. Už darbą, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, taip pat kai padidinamas darbuotojo darbo mastas, mokamas padidintas, palyginti su normaliomis darbo sąlygomis, darbo užmokestis, nurodytas šio kodekso 139 straipsnio 4 dalyje. Konkretūs apmokėjimo dydžiai nustatomi kolektyvinėse ir darbo sutartyse.
  8. Darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba susijęs su kelionėmis ar važiavimu, kompensuojamos su tuo susijusios padidėjusios išlaidos už faktiškai tokio pobūdžio dirbtą darbo laiką. Šių kompensacijų dydis negali viršyti 50 procentų bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio ir jos mokamos tuo atveju, kai darbuotojui nemokamos komandiruotės išlaidos.

Pakeistas Reikalavimų mokytojų kvalifikacijai aprašas

Švietimo, mokslo ir sporto ministras 2019 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-831 pakeitė Reikalavimų mokytojų kvalifikacijai aprašą. Mokytojai, dirbantys pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas, privalo būti išklausę specialiosios pedagogikos ir specialiosios psichologijos kursą mokytojams. Įsakymas įsigalioja nuo 2019 m. rugsėjo 1 d.

Skaitykite Dėl švietimo ir mokslo ministro 2014 m. rugpjūčio 29 d. įsakymo Nr. V-774 „Dėl reikalavimų mokytojų kvalifikacijai aprašo patvirtinimo“ pakeitimo (patvirtinta 2019 m. liepos 16 d. Nr. V-831; įsakymas įsigalioja 2019 m. rugsėjo 1 d.).

Pakeistas Profesinio mokymo programų rengimo ir registravimo tvarkos aprašas

Švietimo, mokslo ir sporto ministras 2019 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-779 pakeitė Profesinio mokymo programų rengimo ir registravimo tvarkos aprašą. Pakeistas Švietimo ir mokslo ministro 2018 m. lapkričio 22 d. įsakymo Nr. V-925 „Dėl Profesinio mokymo programų rengimo ir registravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 2 p. Profesinio mokymo programų rengimo ir registravimo tvarkos aprašas nauja redakcija nedėstomas.

Skaitykite Dėl švietimo ir mokslo ministro 2018 m. lapkričio 22 d. įsakymo Nr. V-925 „Dėl profesinio mokymo programų rengimo ir registravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo  (2019 m. liepos 4 d. Nr. V-779). 

Nauja profesinio mokymo finansavimo metodika

Vyriausybė pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymui keisti profesinio mokymo finansavimo metodiką. Skaičiuojant mokiniui skiriamas profesinio mokymo lėšas bus pereita nuo profesinio mokymo valandų prie kreditų. Tai padaryta siekiant, kad finansavimas sudarytų prielaidas kuo kokybiškesniam profesiniam mokymui, leistų lanksčiai rinktis atskirus profesinio mokymo modulius, skatintų profesinį mokymą pameistrystės forma.

„Naujoji metodika bus lankstesnė – ji leis apskaičiuoti lėšas besimokančiojo pasirinktiems  moduliams, tokiu būdu žmogus galės laisviau rinktis tai, ko jam ar darbdaviui reikia ir formuoti individualius kompetencijų rinkinius. Tai padės žymiai geriau, greičiau reaguoti į darbo rinkos paklausą ir tikslingiau naudoti valstybės lėšas“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.

Iki šiol profesinio mokymo lėšos buvo skaičiuojamos pagal profesinio mokymo valandas. Tokia metodika neturėjo pakankamo lankstumo – skaičiuojant lėšas programai, nebuvo galimybių operatyviai reaguoti į darbo rinkos poreikius ir efektyviai naudoti išteklius, skiriant finansavimą tik atskiroms kompetencijoms įgyti.

Metodika skatins profesinio mokymo teikėjus plėtoti profesinį mokymą pameistrystės forma – šiam mokymui bus skiriama 25 proc. daugiau lėšų.

Naujojoje finansavimo metodikoje atsižvelgiama į faktinį mokinių skaičių grupėje, todėl ugdymo procesui būtinos lėšos bus apskaičiuojamos tiksliau. Pagal ankstesnę metodiką finansavimas buvo skiriamas 25 mokinių grupei, tad esant mažiau mokinių lėšų galėdavo trūkti.

Mokymo priemonėms skiriamas finansavimas bus labiau diferencijuotas pagal švietimo posričius, taip sudarant prielaidas kokybiškesniam profesiniam mokymui.

Naujoji metodika bus taikoma nuo 2020 m. Profesinio mokymo įstaigoms 2019 m. skiriama iš viso 103,7 mln. Eur. Profesinių mokymo įstaigų lėšas sudaro lėšos, skiriamos bendrajam ugdymui, profesiniam mokymui ir ūkio reikmėms. Lėšos profesiniam mokymui 2019 m. sudaro 49 mln. Eur.

Patobulintas etatinio apmokėjimo modelis.

Mokytojų veiklos mokyklos bendruomenei ir veiklos, susijusios su profesiniu tobulėjimu.

Naujausia užmokesčio skaičiuoklė

Nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. įsigalioja patobulintas etatinio darbo užmokesčio modelis. Mokyklos turės laisvės keisti ir pačios prisitaikyti modelį, laikydamosi teisės aktais nustatytų ribų. Numatyti esminiai naujo etato sandaros pasikeitimai, diferencijuojamos valandos, skirtos vadovauti klasei, pamokoms pasiruošti ir mokinių darbams vertinti, nustatytos skirtingų darbo laiko režimų sąlygos.

Pakeistame etatinio modelyje esminis pokytis lyginant su dabar veikiančiu – etato sandara. Etatas susidės iš dviejų kategorijų darbo valandų: 1) pamokų ir pasiruošimo pamokoms, mokinių darbų vertinimo, vadovavimo klasei bei 2) veiklų mokyklų bendruomenei ir kvalifikacijai tobulinti. Anksčiau buvo nustatytos trys etatą sudarančios veiklų rūšys.

Numatyta, kad bendrojo ugdymo pamokos sudarytų ne daugiau kaip 888 val. (60 proc.) iš 1512 etato valandų, tik pradedantiesiems – 756 val. (50 proc.). Mokytojo, dirbančio pagal pradinio ugdymo programą, pareigybė formuojama, kai jam per metus skiriama 700 ir daugiau kontaktinių valandų.

Pirmą kartą vadovavimo klasei valandos diferencijuojamos pagal klasių dydį: ne mažiau kaip 152 metinės val. – jei klasėje mokosi iki 11 mokinių, ne mažiau kaip 180 val. – jei 12-20 mokinių, ir ne mažiau kaip 210 val., jei klasėje mokosi daugiau kaip 21 mokinys.

Pamokoms pasiruošti ir mokinių darbams vertinti skirtos valandos taip pat diferencijuojamos pagal mokomuosius dalykus ir klasės dydį – didesnė klasė, daugiau ir laiko pasirengimui, mokinių darbų taisymui. Tai leistų teisingiau atlyginti iš darbų taisymą, nes skiriasi darbo krūvis priklausomai nuo klasės dydžio – ar ją sudaro 12 mokinių, ar 30.

Apibrėžta, kad valandos pasiruošti pamokoms ir mokinių darbams vertinti sudaro 40-60 proc. nuo kontaktinių valandų. Darbo grupei pradėjus veiklą buvo ketinama tikslinti šiuos skaičius pagal konkrečius mokomuosius dalykus, tačiau ieškant visiems priimtino sprendimo nuomonės darbo grupėje išsiskyrė.

Atsakymo ieškota, klausiant atskirų dalykų mokytojų asociacijų nuomonės. Deja, šis kelias pasirodė neperspektyvus, nes visuose atsakymuose buvo pabrėžiama atstovaujamo dalyko svarba, bet ne veiklos skirtumai, leidžiantys nustatyti skirtingą darbo krūvio struktūrą skirtingus dalykus dėstantiems mokytojams.

Nuspręsta panagrinėti pavyzdžius, kaip buvo susitarta dėl etato valandų struktūros pagal dalykus konkrečiose mokyklose, kuriose etatinio darbo apmokėjimo modelio diegimas buvo sklandus. Pavyzdžių analizė parodė, kad valandų paskirstymas skirtingose mokyklose yra gana panašus, todėl darbo grupėje sutarta, kad realia patirtimi pagrįstas valandų paskirstymas būtų tinkamas pagrindas tobulinant mokytojų darbo krūvio nustatymo tvarkos projektą. Nors paskutiniame darbo grupės susitikime vėl buvo teikiami prieštaringi pasiūlymai ir nepavyko rasti bendro sutarimo, tvirtinant Mokytojų darbo krūvio sandaros nustatymo tvarkos aprašą, buvo pasirinktas variantas, parengtas vadovaujantis realia skirtingų mokyklų patirtimi.

Pirmą kartą aiškiai apibrėžti ir atskirais dokumentais įtvirtinti veiklų mokyklos bendruomenei ir kvalifikacijai tobulinti sąrašai. Juose numatyta valandų veikloms mokyklos bendruomenei ir tobulėjimui minimali riba, privaloma visiems mokytojams – 102 metinės valandos. Tai valandos darbui su tėvais (tėvų konsultavimas, informavimas, bendravimas, bendradarbiavimas), valandos mokyklos veiklos planavimui ir tobulinimui (dalyvavimas pasitarimuose, posėdžiuose), kvalifikacijos tobulinimas.

Papildomai numatytos ir galimos, bet mokytojui neprivalomoms veiklos, kurios galėtų sudaryti iki 400 metinių valandų ir galėtų būti įtrauktos į darbo krūvį: dalyvavimas darbo grupėse, mokyklos savivaldoje, metodinė veikla, mokyklos ugdymo programų rengimas, patirties sklaida (mentorystė, kolegų konsultavimas, atviros pamokos, kvalifikacijos tobulinimo programų, seminarų rengimas ir kt,), vertinimas ir ekspertavimas (egzaminų, mokytojų veiklos, ugdymo proceso, kt.), edukacinių veiklų organizavimas, profesinis tobulėjimas.

Kartu pateiktos rekomendacijos dėl mokytojų, turinčių skirtingas kvalifikacines kategorijas, darbo laiko sandaros. Pavyzdžiui, pradedantiems mokytojams skirti pakankamai laiko profesiniam tobulėjimui ir būtinų mokytojo profesijos kompetencijų įtvirtinimui, o aukščiausią eksperto kategoriją turintiems mokytojams – laiko veikloms dalijantis sukaupta patirtimi.

Pirmą kartą parengtos mokytojų darbo grafiko sudarymo nuostatos. Jose apibrėžta, kad turi būti užtikrinti ne tik darbo laiko, bet ir poilsio laiko reikalavimai. Įtvirtinta nuotolinio darbo galimybė toms funkcijoms atlikti, kurios gali būti vykdomos kitoje vietoje negu mokykla. Šiomis nuostatomis vadovausis mokyklų vadovai, tvirtinantys konkrečios mokyklos mokytojų darbo grafiką. Mokykloje darbo grafikų derinimo tvarka sutariama su darbo taryba, o kai jos nėra, – su darbdavio lygmeniu veikiančia profesine sąjunga.

Nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. įsigalioja mokytojų, dirbančių pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo programas (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas):

darbo krūvio sandaros nustatymo tvarkos aprašas (čia),

darbo laiko grafiko sudarymo bendrosios nuostatos (čia),

veiklų mokyklos bendruomenei aprašas (čia),

veiklų, susijusių su profesiniu tobulėjimu, aprašas (čia).

Naujausią Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sukurtą etatinio darbo užmokesčio skaičiuoklę galite parsisiųsti čia.

Su naujausiais teisės aktų pakeitimais dėl pedagogų atostogų pakeitimų galite susipažinti čia.

Kokia patobulinta etato struktūra? Kas sudaro valandas, skirtas veiklai mokyklos bendruomenėje? Koks naujas darbo grafikas? Kviečiame trumpai susipažinti su  pagrindinėmis nuostatomis.

Pripažintas  netekusiu galios Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. lapkričio 23 d. įsakymas Nr. ISAK-2275 „Dėl Mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų, mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų kvalifikacijos tobulinimo programų akreditavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (patvirtinta 2019 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. V-198).

Dėl Mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų, mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų kvalifikacijos tobulinimo programų akreditavimo tvarkos aprašo patvirtinimo pripažinimo netekusiu galios rasite čia.

Etatinis mokytojų darbo apmokėjimas: kas keičiasi nuo rugsėjo 1 d.?

Nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. visų bendrojo, profesinio, neformaliojo ugdymo mokytojų darbo krūvis ir užmokestis bus skaičiuojamas pagal patobulintą etatinio darbo užmokesčio modelį, papildomai mokytojų atlyginimams skiriama 14 mln. Eur keturiems šių metų mėnesiams, atitinkamai didesnės lėšos bus numatytos ir nuo 2020 m. sausio 1 d.

„Etatinis mokyklose pradėtas diegti praėjusiais mokslo metais. Reaguodami į mokytojų, švietimo profesinių sąjungų siūlymus pavasarį modelį patobulinome, kad jis būtų paprastesnis ir aiškesnis. Nuo balandžio dirba konsultantai praktikai, kurie pataria ir padeda mokykloms etatinio klausimais: rengiami seminarai, vyksta konsultacijos telefonu ir vietose. Esu dėkingas aktyviai į šį darbą įsijungiančioms švietimo profesinėms sąjungoms, kad jų žmonės talkina mokyklų administracijoms ir mokytojams įgyvendinant etatinį, taip pat mokyklų vadovams, savivaldybių padaliniams“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.

Ministras pabrėžia, kad bus stebima, kaip veikia naujasis modelis. „Prireikus jį galėsime koreguoti atsižvelgdami į gautus racionalius pasiūlymus tiek iš mokyklų vadovų, tiek iš mokytojų, jų profsąjungų“, – sako ministras.

Etatinio darbo apmokėjimo esmė – atlyginimas skaičiuojamas nebe už kiekvieną pamoką, bet bendrai už visą darbo krūvį. Ministro įsakymais yra patvirtinta mokytojų darbo krūvio sandaros nustatymo tvarka, pareigybę sudarančios veiklos. Vadovaudamosi šiais įsakymais, mokyklos pasitvirtina konkrečias darbo apmokėjimo tvarkas, kurios turi būti derinamos su darbo taryba arba mokykloje veikiančia profesine sąjunga. Mokyklos vadovas nustato kiekvieno mokytojo darbo krūvį, veiklas, užmokestį. Mokytojo etatą sudaro 1512 val. per metus, mokytojo darbo laiko norma per savaitę – 36 val.

Svarbiausi etatinio patobulinimai nuo rugsėjo 1 d.:

  • Etatas susideda iš dviejų kategorijų darbo valandų: 1) pamokų ir pasiruošimo pamokoms, mokinių darbų vertinimo, vadovavimo klasei bei 2) veiklų mokyklų bendruomenei ir kvalifikacijai tobulinti. Anksčiau buvo nustatytos trys etatą sudarančios veiklų rūšys, tačiau mokyklų bendruomenės skundėsi, kad toks skaičiavimas yra keblus.
  • Pirmą kartą vadovavimo klasei valandos diferencijuojamos pagal klasių dydį. Ne mažiau kaip 152 metinės val. – jei klasėje mokosi iki 11 mokinių, ne mažiau kaip 180 val. – jei 12-20 mokinių, ir ne mažiau kaip 210 val., jei klasėje mokosi daugiau kaip 21 mokinys.
  • Pamokoms pasiruošti ir mokinių darbams vertinti skirtos valandos taip pat diferencijuojamos pagal mokomuosius dalykus ir klasės dydį– didesnė klasė, daugiau ir laiko pasirengimui, mokinių darbų taisymui. Tai leis teisingiau atlyginti iš darbų taisymą, nes skiriasi darbo krūvis priklausomai nuo klasės dydžio – ar ją sudaro 12 mokinių, ar 30. Apibrėžta, kad valandos pasiruošti pamokoms ir mokinių darbams vertinti sudaro 40-60 proc. nuo kontaktinių valandų.
  • Pirmą kartą aiškiai apibrėžti ir atskirais dokumentais įtvirtinti veiklų mokyklos bendruomenei ir profesiniam tobulėjimui sąrašai.Etate numatyta valandų veikloms mokyklos bendruomenei ir tobulėjimui minimali riba – 102 metinės valandos. Tai valandos darbui su tėvais (tėvų konsultavimas, informavimas, bendravimas, bendradarbiavimas), valandos mokyklos veiklos planavimui ir tobulinimui (dalyvavimas pasitarimuose, posėdžiuose), profesiniam tobulėjimui.
  • Papildomai numatytos ir galimos, bet mokytojui neprivalomoms veiklos, kurios galėtų sudaryti iki 400 metinių valandų ir galėtų būti įtrauktos į darbo krūvį: dalyvavimas darbo grupėse, mokyklos savivaldoje, metodinė veikla, mokyklos ugdymo programų rengimas, patirties sklaida (mentorystė, kolegų konsultavimas, atviros pamokos, kvalifikacijos tobulinimo programų, seminarų rengimas ir kt,), vertinimas ir ekspertavimas (egzaminų, mokytojų veiklos, ugdymo proceso, kt.), edukacinių veiklų organizavimas, profesinis tobulėjimas.
  • Pateiktos rekomendacijos dėl mokytojų, turinčių skirtingas kvalifikacines kategorijas, darbo laiko sandaros.Pavyzdžiui, pradedantiems mokytojams skirti pakankamai laiko profesiniam tobulėjimui ir būtinų mokytojo profesijos kompetencijų įtvirtinimui, o aukščiausią eksperto kategoriją turintiems mokytojams – laiko veikloms dalijantis sukaupta patirtimi.
  • Profesinių švietimo sąjungų siūlymu ir bendradarbiaujant su jomis, pirmą kartą parengtos mokytojų darbo grafiko sudarymo nuostatos. Jose apibrėžta, kad turi būti užtikrinti ne tik darbo laiko, bet ir poilsio laiko reikalavimai. Įtvirtinta nuotolinio darbo galimybė toms funkcijoms atlikti, kurios gali būti vykdomos kitoje vietoje negu mokykla.
  • Numatyta, kad bendrojo ugdymo pamokos sudarytų ne daugiau kaip 888 val. (60 proc.) iš 1512 etato valandų, tik pradedantiesiems – 756 val. (50 proc.).Mokytojo, dirbančio pagal pradinio ugdymo programą, pareigybė formuojama, kai jam per metus skiriama 700 ir daugiau kontaktinių valandų.

Aktuali informacija apie etatinį – teisės aktai, konsultantų kontaktai, konsultacinių seminarų grafikai, – skelbiama specialioje interneto svetainėje http://www.etatinis.lt. Taip pat veikia etatinio diskusijų grupė socialiniame tinkle Facebook, nemokama telefono linija 8 800 20018.

Etatinio tobulinimo darbo grupė, į kurią įėjo ir visų švietimo profesinių sąjungų, mokyklų vadovų, Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovai, dirbo nuo 2018 metų gruodžio iki 2019 m. kovo. Kovo 1 d. ministras patvirtino etatinio modelio pakeitimus.

Skaidrių prezentaciją „Patobulintas etatinio modelis: kas naujo?“ skaitykite čia.

Švietimo sistemos pokyčiai per trejus metus

Lietuvos Respublikos Vyriausybė įgyvendina 6 sričių struktūrines reformas. Viena jų – švietimo, apimanti visą sistemą nuo mokyklų iki universitetų, mokslo centrų. Apie tai skaitykite Švietimo struktūrinė reforma (iki 2021 m.).

Lituanistinio švietimo integruota programa

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius 2019 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. V-715 patvirtino Lituanistinio švietimo integruotą programą, kuria galės naudotis užsienyje esančios lituanistinės mokyklos. Programa ypač naudinga tiems, kurie planuoja grįžti į Lietuvą, kadangi padės geriau pasiruošti integruotis į lietuvišką švietimo sistemą.

Programa skirta ugdyti vaikus nuo dvejų iki šešiolikos metų amžiaus. Programą sudaro keturios dalys pagal ugdymo pakopas: ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio ugdymo, pradinio ugdymo ir pagrindinio ugdymo dalis.

Užsienio lietuviams ji padės išmokti ar pasitobulinti lietuvių kalbą, ugdytis pilietiškumą, susipažinti su valstybės istorija ir kultūra ir kt. Programoje integruojamas lietuvių kalbos ir socialinis (kultūros, istorijos, geografijos ir pilietiškumo) ugdymas. Ji sudaryta atsižvelgiant į Bendruosius Europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenis, mokinių amžių ir lituanistinio švietimo valandų paskirstymą per metus.

Programoje akcentuojamas, pasinaudojant ir interneto galimybėmis, nuolatinio ryšio su Lietuva palaikymas, tėvų ir vietos lietuvių bendruomenės įtraukimas į bendrus socialinius projektus ir vaikų ugdymą, lituanistinio švietimo įstaigų bendradarbiavimas dalijantis gerąja patirtimi. Nuodugniai aprašoma, kokio amžiaus vaikai ir kaip turėtų mokėti kalbėti, suprasti lietuviškai pagal Bendruosius kalbų metmenis.

Kiekvienoje dalyje – nuo ikimokyklinio iki pagrindinio ugdymo – labai nuodugniai aprašoma, ko ir kaip mokyti atitinkamo amžiaus vaikus, kaip juos sudominti, pateikiama daug įvairių edukacinių žaidimų, užduočių pavyzdžių.

Lituanistinio švietimo integruotą programą parengė Lietuvos švietimo ekspertai, konsultuodamiesi su lituanistinių mokyklų mokytojais.

***

2019 m. rugsėjo 1 dieną įsigalioja nauja „Dienynų sudarymo elektroninio dienyno duomenų pagrindu tvarkos aprašo“ redakcija. Apie tai skaitykite čia.

***

Nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. startuoja pilotinis finansinio raštingumo projektas, skirtas pradinių klasių mokiniams. Finansinio švietimo programos koordinacinis komitetas priėmė programos „Kurk Lietuvai“ dalyvių siūlymus, kaip efektyvinti Visuomenės finansinio švietimo 2017-2021 m. plano įgyvendinimą. Pilotinis finansinio raštingumo projektas bendradarbiaujant su nevyriausybine organizacija Lietuvos „Junior Achievement“ bus vykdomas dešimtyje Lietuvos mokyklų.

Patvirtintas Švietimo sektoriaus ir bibliotekų veiklos profesinis standartas

2019 m. liepos 19 d. patvirtintas Švietimo sektoriaus ir bibliotekų veiklos profesinis standartas. Minėto standarto projektai buvo ne kartą pristatyti, aptarti ir diskutuoti viešosiose konsultacijose. Galutiniam profesinio standarto projektui pritarė Švietimo, mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos sektorinis profesinis komitetas. Skaitykite Švietimo sektoriaus ir bibliotekų veiklos profesinis standartas.

Skaitymo skatinimo 2019-2024 metų programa ir jos 2019-2021 metų veiksmų planas

Vykdomas Skaitymo skatinimo 2019-2024 metų programa ir jos 2019-2021 metų veiksmų planas. Programa siekiama formuoti ir įgyvendinti nacionalinę skaitymo skatinimo politiką, skatinti įvairaus amžiaus ir skirtingų socialinių grupių gyventojų motyvaciją skaityti, stiprinti institucinį bendradarbiavimą, užtikrinti skaitančios aplinkos kūrimą ir palaikymą.

Programos tikslas – didinti įvairaus amžiaus skaitytojų skaičių kūriant kūrybingų, kritiškai mąstančių, pilietiškai atsakingų, išsilavinusių, atvirų pasauliui, pamatines vertybes gerbiančių piliečių visuomenę.

Pagrindiniai programos uždaviniai – kurti ir palaikyti skaitymą skatinančią aplinką ir užtikrinti jos prieinamumą; ugdyti kultūros ir švietimo darbuotojų skaitymo skatinimo kompetencijas; stiprinti mokinių skaitymo gebėjimus; formuoti teigiamą požiūrį į skaitymą, telkti knygos industrijos dalyvius diegiant skaitymo kultūrą.

Programa bus įgyvendinama pagal trimetį veiksmų planą, pasibaigus šiam  laikotarpiui bus atliktas tyrimas ir,  įvertinus skaitymo skatinimo veiklų (ypač projekto ,,Knygų startas“) rezultatus, parengtas naujas trimetis veiksmų planas.

Su Skaitymo skatinimo programa 2019–2024 metams galite susipažinti čia.

Kultūros paso paslaugos

Nuo 2019 m. balandžio 1 d. kultūros pasu galėjo naudotis visų klasių mokiniai. Vadovaujantis Kultūros paso paslaugų atrankos ir finansavimo tvarkos aprašu, mokinio Kultūros paso rinkinys nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. pasipildys naujomis paslaugomis. 343 kultūros įstaigos ir organizacijos, kultūros edukatoriai ir menininkai pateikė 1054 naujas paraiškas Kultūros pasui, siūlydami savo pastatymus, renginius, edukacijas, kitas kultūros ir meno paslaugas, kuriomis nemokamai naudosis 1–12 klasių mokiniai. Planuojama, kad atrinktomis naujomis paslaugomis mokiniai galės naudotis iškart sugrįžę po vasaros atostogų.

Kultūros pasas yra Kultūros ministerijos kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija įgyvendinama priemonė, leidžianti mokiniams kartu su klase ar grupėmis valstybės lėšomis lankytis įvairiausiuose kultūros ir meno renginiuose: spektakliuose, koncertuose, parodose, pažintiniuose ir edukaciniuose kultūros užsiėmimuose. Mokinio kultūros pasui metams skiriama 15 eurų, už kuriuos galima pasirinkti apie keturias kultūros ir meno paslaugas – kultūros renginius, kultūrinės edukacijos užsiėmimus ar kultūros renginius, kuriuose vyksta ir kultūrinė edukacija. Siūlomų paslaugų kaina svyruoja nuo 0,3 iki 15 eurų, o kai kurios paslaugos yra nemokamos.

Kultūros paso priemonė buvo pradėta įgyvendinti nuo 2018 metų rudens pasiūlius apie 400 kultūros ir meno paslaugų pradinių klasių mokiniams. Kultūros paso renginius pagal sritis galima pasirinkti ir užsisakyti čia. Daugiau informacijos apie Kultūros pasą.

Primename, kad 2019 m. rugsėjo pirmąją į mokyklas ateis apie 320 tūkst. vaikų. Kiekvienam iš jų dvi ministerijos – Kultūros bei Švietimo, mokslo ir sporto – skiria po 15 eurų, kuriuos moksleiviai gali išleisti kultūros renginiams.

Bendrojo ugdymo dalykų vadovėlių ir mokymo priemonių įvertinimo ir aprūpinimo tvarkos aprašas

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius 2019 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. V-755 patvirtino naują vadovėlių ir mokymo priemonių įvertinimo ir aprūpinimo tvarką, kuri įsigalioja nuo 2019 m. rugsėjo 1 d.

Užtikrinant didesnį mokytojų ir tėvų įsitraukimą, vadovėlių ir kitų mokymo priemonių įsigijimo skaidrumą, nustatyta, kad mokyklų vadovai, prieš priimdami sprendimą juos įsigyti, sąrašą nuo šiol derins su mokyklos taryba. O iki kovo 1 dienos mokyklos interneto svetainėje bus paskelbiama, kiek ir kokių vadovėlių, mokymo priemonių įsigijo mokykla per kalendorinius metus.

Bus kur kas atidžiau žiūrima į pirmą kartą leidžiamų vadovėlių turinio tinkamumą ir apskritai į kokybę. Atnaujinus dalykų bendrąsias programas, taip pat bus peržiūrėti ir anksčiau išleisti vadovėliai – ar jie tinkami naudoti mokyklose. Tokia nuostata – antrą kartą vertinti seniau išleistus vadovėlius – vadovėlių vertinimo tvarkoje atsiranda pirmą kartą.

Peržiūrint seniau išleistus vadovėlius bus atsižvelgiama į tai, ar jie atitinka pasikeitusias dalyko programas. Pvz., galbūt vadovėliuose nėra tam tikrų naujų temų, nėra užduočių, skirtų medijų naudojimui, ir pan. Jeigu bus nustatyta, kad vadovėlis nebetinkamas naudoti ugdymo procese, jis nebebus įtraukiamas į Vadovėlių duomenų bazę, mokyklos jo negalės užsisakyti. 

Kadangi mokyklose vis daugiau naudojamos ir skaitmeninės mokymo priemonės, todėl pirmą kartą skaitmeninių ir spausdintų vadovėlių, mokymo priemonių statusas suvienodintas tiek vertinimo, tiek įsigijimo požiūriu.

Naujoje tvarkoje atsiranda ir kita naujovė – jeigu Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nustatys, kad rinkoje trūksta reikalingų vadovėlių, gali skirti lėšų ir inicijuoti jų rengimą ir  leidybą. Toks sprendimas bus priimamas tik išklausius mokytojų, pedagogų asociacijų, vadovėlių ekspertų nuomones. Vadovėlių paprastai trūksta mokykloms tautinės mažumos kalba.

Vadovėlių vertinimo ir įsigijimo tvarka nebuvo atnaujinta nuo 2011 metų.

Šiuo metu mokyklos gali rinktis iš daugiau nei 2000 įvairių dalykų vadovėlių, išleistų tiek Lietuvoje, tiek užsienyje (užsienio kalboms mokyti). Jie skelbiamai Vadovėlių ir kitų mokymo priemonių duomenų bazėje.

Bendrojo ugdymo dalykų vadovėlių ir mokymo priemonių atitikties teisės aktams įvertinimo ir aprūpinimo jais tvarkos aprašo naują redakciją galima parsisiųsti čia arba peržiūrėti čia.

Pamokų nelankymo pateisinimo tvarka

Nuo 2019 m. rugsėjo atsisakius 094/a medicininės pažymos, kuria buvo pateisinamas vaikų neatvykimas į mokyklą dėl ligos, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija savivaldybėms, mokykloms ir tėvams primena dėl pamokų pateisinimo tvarkos. Kaip ir iki šiol, ją nusistato mokykla, susitarusi su tėvais. Atsisakius medicininės pažymos, pamokų pateisinimo tvarka nesikeičia, tik ministerija siūlo papildyti mokyklos ir tėvų sudaromas sutartis nuostatomis, kad patys tėvai pateisina vaiko pamokas, praleistas dėl ligos.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija visoms savivaldybėms ir mokykloms išsiuntė informaciją, primindama apie teisės aktuose numatytą pamokų nelankymo pateisinimo tvarką.

Pagrindiniai mokyklos lankymo stebėsenos žingsniai:

  1. Savivaldybės, kurios pagal įstatymus ir atsakingos už vaikų iki 16 metų mokymąsi pagal privalomojo švietimo programas, pasitvirtina savo teritorijoje gyvenančių vaikų apskaitos tvarkas.
  2. Mokyklos pasitvirtina savo mokinių pamokų ar ugdymo dienų lankomumo apskaitos tvarką ir nusistato praleidimą pateisinančius dokumentus, pateisinimo būdus, kuriuos gali pateikti tėvai. Tame pačiame dokumente gali nusistatyti ir didžiausią galimą pateisinti pamokų skaičių. Kiek dienų galės pateisinti tėvai, nusimato pačios mokyklos, susitarusios su tėvais. Šie įsipareigojimai ir padariniai už jų nesilaikymą turėtų būti įtvirtinti ir mokymo sutartyse.
  3. Mokyklos nusistato ir pagalbos organizavimo būdus mokiniams, kurie praleidžia pamokas. Mokinių lankomumą koordinuoja klasių vadovai, bendradarbiaudami su dalykų mokytojais, švietimo pagalbos specialistais, Mokyklos vaiko gerovės komisija. Jiems gali būti pavesta tvarkyti lankomumo apskaitos dokumentus ir pateikti juos Mokyklos vaiko gerovės komisijai. Švietimo pagalbos specialistai, dirbantys mokyklose, nustatę mokinių nelankymo priežastis, teikia švietimo pagalbą mokiniams ir jų tėvams, konsultuoja klasių vadovus, mokytojus, planuoja priemones lankomumui gerinti. Išskirtiniais atvejais, jei šeima nebendradarbiauja ir įtariama, kad vaikui trukdoma mokytis, mokykla turi teisę kreiptis į policiją, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinius padalinius, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamentą.

Sprendimus, kokiu būdu turi būti pranešama apie praleistas pamokas, pateikimo terminus, pateisinamų pamokų skaičių, priims visa mokyklos bendruomenė.

Daugiau žiūrėkite Atmintinė dėl savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų apskaitos vykdymo.

2018–2019 mokslo metų brandos egzaminų sesijos rezultatai

Brandos egzaminai, kuriuos mokiniai pasirinko laikyti dar 2018 metų rudenį, baigėsi.

Šį ilgą laikotarpį sudaro keli etapai. 2018 metų rudenį – 2019 metų pavasarį mokiniai, kurie pasirinko, rengė brandos darbą, menų ir technologijų mokyklinių brandos egzaminų darbus, 2019 metų balandžio mėnesį dalyvavo užsienio kalbų valstybinių brandos egzaminų kalbėjimo dalyje. Intensyviausias brandos egzaminų sesijų laikas – birželis ir liepos pradžia.

Brandos egzaminų procesuose dalyvauja ne tik mokiniai, kurie pasirenka ir laiko egzaminus, bet ir jų mokytojai, mokyklų, savivaldybių administracijų švietimo padalinių atstovai, egzaminų vykdytojai, administratoriai ir mokinių darbų vertintojai. Dėkojame visiems – tūkstančiams, kurie ištvermingai ir kantriai prisidėjo prie egzaminų sklandaus vykdymo ir darbų vertinimo. Dėkojame ir mokiniams už jų  sąmoningumą, motyvaciją ir supratimą.

Antrus metus mokiniai galėjo rinktis rengti brandos darbą. Šia galimybe pasinaudojo 207 abiturientai, panašus skaičius ir III gimnazijos klasės mokinių pradėjusių rengti šį darbą 2019 metų sausį ir tęsiančių iki 2020 metų pavasario. Dvejų metų brandos darbo rengimo patirtis rodo, kad mokinių motyvacija rengti brandos darbą didėja, geografiškai plečiasi mokyklų, kuriose rengiamas brandos darbas, tinklas.

Šiais metais valstybinius brandos egzaminus rinkosi laikyti 30688 mokiniai. Daugiausia mokinių rinkosi ir laikė lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir užsienio kalbos (anglų) valstybinius brandos egzaminus. Kadangi pasirinkimai vyko dar 2018 metų rudenį, pastebėta, kad lyginant su ankstesniais metais, į egzaminus šiais metais neatvyko didesnė pasirinkusių juos mokinių dalis.

Lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą laikė 17904 mokiniai, iš jų egzaminą išlaikė 90,8 proc., šimto balų įvertinimą gavo 0,86 proc. mokinių. Lyginant su praėjusiais keleriais metais, egzamino išlaikymo rodiklis yra labai panašus – 2015 – 2019 metais šį egzaminą išlaikė nuo 89 iki 91,5 proc. mokinių, šimto balų įvertinimus gavo nuo 0,7 iki 1,1 proc. mokinių.

Šių metų matematikos egzaminą laikė 16539 mokinių. Šių metų matematikos valstybinio egzamino rezultatai plačiai pasiskirsto skalėje. Egzaminą išlaikė 82,2 proc. mokinių, šimto balų įvertinimą gavo 1,9 proc. mokinių. Aukštus matematikos įvertinimus gauna tie, kurių gebėjimai yra tolygūs visose matematinio ugdymo srityse.

Užsienio kalbos (anglų) brandos egzaminą laikė didžiausias mokinių skaičius – 19159. Šio egzamino, kaip ir kitų užsienio kalbų, rezultatai pastaruosius penkerius metus beveik nekinta arba gerėja. 2019 metais egzaminą išlaikė 97,9 proc., o 2018 metais – 99,3 proc. mokinių. Kasmet didėja mokinių, gaunančių  aukščiausius įvertinimus, skaičius. Be to, daugėja ne tik mokinių, kurie gauna šimto balų įvertinimą, bet ir tų, kurie surenka aukštesniajam pasiekimų lygiui priskirtus balus (nuo 86 iki 99 iš šimto). Jei 2014 metais tokių mokinių buvo 14,5 proc., tai šiemet turime 25,2 proc. Šimto balų įvertinimą šiemet gavo 6,6 proc. mokinių (2018 metais 5,9 proc.).

Bendroje visų dvylikos egzaminų sumoje 1923 mokiniai gavo šimto balų įvertinimą. Yra net devyni mokiniai iš Kauno, Klaipėdos, Naujosios Akmenės, Vilniaus, kurie gavo po penkis šimto balų įvertinimus. Po keturis ,,šimtukus“ gavo 26 abiturientai, po tris – 88.

Lyginant su 2018 metais, visų valstybinių brandos egzaminų, išskyrus istorijos ir užsienio kalbos (rusų), mokinių skaičius, kurie išlaikė egzaminus, sumažėjo. Bet aštuonių iš dvylikos valstybinių brandos egzaminų gautų šimtukų procentas padidėjo.

Šiemet elektroniniu nuotoliniu būdu buvo vertinti 6 valstybinių brandos egzaminų mokinių darbai. Pirmieji šį vertinimo būdą praėjusiais metais išbandė fizikos ir informacinių technologijų valstybinių brandos egzaminų vertintojai. Šiemet elektroniniu nuotoliniu būdu buvo vertinama užsienio kalbos (anglų), biologijos, chemijos, informacinių technologijų, fizikos ir dalis lietuvių kalbos ir literatūros egzaminų darbų. Elektroninis nuotolinis vertinimas didina vertintojo asmeninę atsakomybę ir atskaitomybę, užtikrinamas vertinimo patikimumas ir objektyvumas, tolygus vertinimo tempas.

Baigiantis šių metų brandos egzaminų sesijai, pradėti parengiamieji darbai  2019–2020 mokslo metų brandos egzaminams.  Viešai svarstyti skelbiamas 2019–2020 mokslo metų brandos egzaminų ir pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo tvarkaraščiai, kuriuos planuojama patvirtinti iki rugsėjo pradžios.

Kitiems mokslo metams išlieka prioritetinis tikslas – visų išorinio vertinimo procesų kokybės užtikrinimas. Prie to prisidės ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansuojamas projektas  ,,Bendrojo ugdymo tyrimų, vertinimo ir stebėsenos sistemos plėtra: mokinių pasiekimų vertinimas“. Toliau bus vykdomas mokinių pasiekimų patikrinimas elektroninėje erdvėje, konsultuojami brandos darbus rengiantys mokiniai ir jų mokytojai, plečiamas valstybinių brandos egzaminų, kurių darbai bus vertinami elektroniniu nuotoliniu būdu, skaičius. Brandos egzaminų informacija yra ir bus naudojama ir vykdant ugdymo turinio atnaujinimo veiklas.

Visi planuojami pokyčiai aptariami ir derinami su švietimo bendruomene, mokomųjų dalykų asociacijų ir mokinių organizacijų atstovais. Jie teikia konstruktyvių siūlymų.

Profesinio mokymo aktualijos

2019 metų rugpjūčio 19 d. LVŽS Seimo narių „būstinėje“ Kaune vykusioje diskusijoje aptarti profesinių mokyklų atstovams profesinio mokslo srities klausimai: profesinių mokyklų tinklo pertvarka, kvalifikuotų ir nekvalifikuotų darbuotojų darbo apmokėjimas, profesinių mokyklų, mokytojų atlyginimai, profesinių programų optimizavimas (besidubliuojančių panaikinimas), profesinio orientavimo sistema, klasės krepšelio sudarymo principai, praktinio mokymo priemonių įsigijimas, vasaros poilsio stovyklų vaikams organizavimas ir finansavimas.

Buvo pateikti konkretūs siūlymai: mokinių priėmimo į profesinius mokymo centrus terminas turėtų baigtis pasibaigus priėmimo į kolegijas ir aukštąsias mokyklas terminui; į 11 klasę moksleivius priimti du mėnesius (galimybė įstoti ir moksleiviams, turintiems skolų).

Leisti profesinėms mokykloms priimti mokinius į 11 klasę I pusmečio laikotarpyje. Profesinio mokymo dalykų įsiskolinimą jie likviduotų II pusmetyje. Šis siūlymas paremtas tuo, kad dalis mokinių yra išbraukiami iš vidurinių mokyklų ir jie neturi pasirinkimo.

Moksleiviai, baigę 12 klasių, bet negavę atestato, mokymo centruose gali rinktis tik II EKS lygio programas. Jiems galėtų būti suteikiama galimybė rinktis aukštesnio lygio programą su galimybe perlaikyti egzaminus praėjus vieniems mokslo metams.

Atkreiptas dėmesys į tai, kad Lietuvoje niekas neberuošia profesinio mokymo mokytojų. Bendrųjų programų mokytojai profesinėms mokykloms galėtų būti rengiami kelių krypčių, nes vieno dėstomojo dalyko pedagogui vienoje įstaigoje sudėtinga skirti vieną etatą.

Artimiausiu metu numatoma paskirti Mokymosi visą gyvenimą departamento direktorių, profesinio mokymo skyriaus vedėją, politinio pasitikėjimo viceministrą, atsakingus už profesinio mokymo kuravimą.

Primename, kad 60 procentų Lietuvos gyventojų dirba srityse, kur reikalingas profesinis išsilavinimas, o Užimtumo tarnybos duomenimis, 3 iš 4 registruotų laisvų darbo vietų skirtos kvalifikuotiems darbininkams, tačiau susidomėjimas profesiniu mokymu šalyje nėra toks didelis, kaip studijomis aukštojoje mokykloje. Viena iš priežasčių, – nėra profesinio vaikų orientavimo.

Daugiau žiniasklaidoje skaitykite čia.

Daugiau žiniasklaidoje skaitykite čia.

Profesinio mokymo sistemos pertvarka

Stojantieji į profesinio mokymo įstaigas 2019 m. pagrindinio priėmimo laikotarpiu Bendrojo priėmimo informacinėje sistemoje (BPIS) prašymus pateikė 17 344 asmenys. 11 411 asmenų yra įgiję vidurinį išsilavinimą ir 4 925 – pagrindinį. Iš jų formaliuosius reikalavimus atitinka 16 150 asmenų.

Šiemet moksleiviai galėjo rinktis iš 1 124 profesinio mokymo programų, kurias pasiūlė 72 profesinio mokymo įstaigos. Iš viso BPIS pareikšti 26 897 pageidavimai: 25 412 į valstybės finansuojamas ir 1 485 į nefinansuojamas vietas.

Iš 16 368 asmenų, kurių pageidavimai patvirtinti mokyklose, 12 570 siekia įgyti pirmąją kvalifikaciją. Stojančiųjų pasirinkimuose vyrauja inžinerijos ir inžinerinių profesijų švietimo sričių mokymo programos. Prašymuose jų buvo įtraukta kiek daugiau nei penktadalis (22 proc.). Panašus skaičius moksleivių rinkosi paslaugų asmenims švietimo sritis (21 proc.). Šioms švietimo sritims pirmenybę teikė tiek turintys profesinę kvalifikaciją, tiek jos neturintys stojantieji.

Į savo prašymus moksleiviai dažniausiai įtraukia Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo, Šiaulių profesinio rengimo, Marijampolės profesinio rengimo centrų mokymo programas. Populiariausių programų tendencijos išliko panašios. Kaip ir ankstesniais metais daugiausia norinčiųjų mokytis rinkosi Automobilių mechaniko modulinę profesinio mokymo programą. Ją į savo pageidavimų sąrašą įtraukė 698 moksleiviai. Nemažai asmenų pageidauja mokytis Apdailininko (statybininko) (574), Virėjo (397), Higieninės kosmetikos kosmetiko (357), Kirpėjo (352) modulinėse profesinio mokymo programose.

Kvietimai mokytis moksleiviams bus išsiųsti iki rugpjūčio 1 d. prašyme nurodytu elektroninio pašto adresu, juos taip pat galima bus matyti prisijungus prie savo prašymo paskyros BPIS. Rugpjūčio 2 – 6 dienomis pakviesti mokytis asmenys turi atvykti į atitinkamą profesinio mokymo įstaigą sudaryti mokymosi sutarties.

Papildomo priėmimo prašymų registravimas truks nuo rugpjūčio 8 d. iki rugpjūčio 26 d. Jame galima keisti pageidavimų eiliškumą ir vėl konkuruoti dėl vietų, likusių po pagrindinio priėmimo studijų sutarčių sudarymo.

Profesinio mokymo sistemos pertvarka pradėta įgyvendinti po to, kai 2017 m. gruodį Seimas priėmė profesinį mokymą reglamentuojančių įstatymų pataisas. Vykdant šią pertvarką, peržiūrėtas profesinių mokyklų valdymas, profesinio mokymo programų turinys, atsisakyta nepaklausių ir neperspektyvių specialybių. Tai daroma siekiant, kad profesinis mokymas kuo geriau patenkintų sparčiai besikeičiančius asmenų ir darbo rinkos poreikius. Planuojama, kad pasenusio turinio programas paskutiniai studentai baigs 2020 m.  Tada turėtų būti atnaujintos visos profesinio mokymo programos, o likusios pasenusios – nutrauktos. Profesiniai standartai bus peržiūrimi ne rečiau kaip kas dvejus metus. Tai leis užtikrinti, kad specialistų pasiūla atitiktų nuolat besikeičiančią rinkos paklausą.

Mokyklų uždarymo vajus

Pasak švietimo, mokslo ir sporto viceministro Valdemaro Razumo, kasmet Lietuvoje užsidaro 20-30 mokyklų, todėl „mūsų siekis, kad prie neskaitlingų klasių išlaikymo finansiškai prisidėtų pačios savivaldybės“. Siekiama, kad daugiau atsakomybės dėl mokyklų tinklo prisiimtų savivaldybės. Vyriausybė sieks, kad prie mažai mokinių turinčių klasių išlaikymo prisidėtų ir savivaldybės. V. Razumas teigė, kad ministerija palaikys pagrįstus savivaldybių sprendimus uždaryti mažai mokinių turinčias mokyklas. Tačiau R. Karbauskis teigė, kad vykdant regionų politiką, mokyklos būtų prieinamos ir sakė, kad šiuo metu esantis mokyklų tinklas yra optimalus. „Valstiečių“ lyderis siūlo pasirašyti nacionalinį partijų susitarimą, kuriame būtų numatoma ne tik kaip spręsti mažų mokyklų klausimus ar problemas, kylančias dėl bendrojo ugdymo finansavimo, o ir aukštojo mokslo klausimus. Pasiūlymus partijoms ketinama 2019 m. rudens sesijos pradžioje.

Mokslo metų trukmė

* Mokslo ir žinių dienai, Rugsėjo 1-osios šventei, sutapus su poilsio diena, ugdymo proceso pradžia mokyklos sprendimu gali būti nukeliama į artimiausią darbo dieną. Taigi, mokyklos šiemet galės pasirinkti, ar mokslo metų pradžios šventė vyks pirmadienį, rugsėjo 2 dieną, ar sekmadienį, rugsėjo 1 dieną.

Galimybė apsispręsti mokyklai numatyta Bendruosiuose ugdymo planuose.

Pernai mokslo metų atidarymo šventė buvo nukelta į pirmadienį, tačiau mokyklos, suderinusios su savivaldybe ar kitais mokyklos savininkais, taip pat galėjo rinktis, kada rengti mokslo metų pradžios šventę. Kai kurios mokyklos, pvz., Druskininkų, Ukmergės miesto, Šiaulių rajono Voveriškių pagrindinė, buvo nusprendusios neperkelti mokslo metų pradžios, ir mokyklos bendruomenės į mokyklas rinkosi šeštadienį. Šiais metais mokslo metus sekmadienį pradėti planuoja, pvz., Visagino miesto mokyklos.

Ugdymo procesą pradėjus šeštadienį ar sekmadienį, mokytojams taikomas apmokėjimas kaip poilsio dieną. Darbo kodeksas nustato, kad už darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafiką, darbuotojams mokama ne mažiau kaip dvigubai.

Šiemet į daugiau nei tūkstantį mokyklų susirinks apie 320 tūkst. mokinių, iš jų – apie 29 tūkst. pirmokų, 22 tūkst. – abiturientų.  

* 2019 metų vasaros pradžioje užplūdus dideliems karščiams dalis Lietuvos mokyklų stabdė ugdymo procesą, o visuomenėje atsinaujino diskusijos dėl mokslo metų trumpinimo. Tačiau Vyriausybės atstovai dar kartą patvirtino, kad neplanuoja trumpinti mokslo metų, nes Lietuvos mokiniai mokosi trumpiau negu daugelio kitų Europos Sąjungos valstybių moksleiviai.

2019 m. rugpjūčio 20 d. ministras Algirdas Monkevičius susitiko su įvairių šalies savivaldybių švietimo padalinių, mokyklų atstovais, mokinių ir tėvų organizacijų nariais. Buvo aptarti ugdymo proceso organizavimo, mokslo metų trukmės klausimai.

Buvo kalbama, kad siekiant suvaldyti situaciją ir išvengti karščių, mokslo metus būtų galima pradėti ne rugsėjo 1-ąją, o rugpjūčio 15-ąją ar 1-ąją. Kiekviena mokykla ir savivaldybė gali numatyti mokslo metų trukmę ir veiklas. Anksčiau mokslo metai gali baigtis ir kai kuriems vaikams, kurie nori pradėti dirbti. Tokiu atveju, sako A. Monkevičius, mokiniai gali intensyviau dirbti pagal individualų planą mokslo metų eigoje, o vasarą atlikti praktiką.

Pasak A. Monkevičiaus, ministerija neatmeta galimybės ankstinti mokslo metus, tačiau tai turėtų būti gerai apsvarstyta.

Reglamentuota yra tik mokslo metų pradžia, o pabaigą mokyklos gali nusistatyti pačios. Jos taip pat gali pasirinkti skirtingą mokslo metų pabaigą atskiroms klasėms. Išsakytas siūlymas vyresniems mokiniams, kurie nori anksčiau pradėti dirbti vasarą, leisti mokytis ir atsiskaityti pagal individualų planą.

Priminta, kad mokykloms suteikta laisvė koreguoti ir atostogų laiką, pvz., trumpinti žiemos ir ilginti vasaros atostogas. Taip pat jos gali įvairiai skirstyti pamokų skaičių per metus, savaitę ar dieną ir taip anksčiau baigti mokslo metus.

Svarstyta, kokie trumpesnių mokslo metų pliusai ir minusai. Pvz., be ilgesnių atostogų vaikams, trumpesniais mokslo metais lengviau organizuoti brandos egzaminų sesiją mokyklose, vyresni mokiniai gali anksčiau įsidarbinti. Tačiau ilgas nesimokymo laikas didina socialinę atskirtį, trumpėja dalyko programoms įgyvendinti skirtas laikas, taigi, didėja krūvis mokiniui ir mokytojui, be to, kyla vaikų užimtumo problema.

Mokslo metai 2005–2007 m. m. truko 195 dienas, jau kitąmet ėmė trumpėti ir sutrumpėjo iki 175 dienų, bet bendrosios programos buvo parengtos orientuojantis į 195 mokymosi dienų ugdymo procesą. Vadinasi, per trumpesnį laiką reikėjo išeiti platesnį kursą.

Šiemet mokslo metai Lietuvos pradinukams trunka 35 (175 dienas), vyresniems moksleiviams – 37 savaites (185 dienas), iki birželio 21-osios. Prieš dvejus metus mokslo metai buvo trumpesni trimis savaitėmis.

Mokytojų paieškos ir direktorių trūkumas

Lietuvos užimtumo tarnybos 2019 m. liepos 1 d. duomenimis, Vilniui trūksta daugiau nei 160 mokytojų. Pradinio ugdymo mokytojų poreikis – 44, lietuvių kalbos mokytojų – 27, anglų kalbos – 20, priešmokyklinio ugdymo pedagogų – 19, matematikos – 18, muzikos – 11, informacinių technologijų – 9, istorijos – 9, o  pagalbos mokiniui specialistų reikia 29 specialiųjų pedagogų, 27 logopedų, 26 psichologų ir 26 socialinių pedagogų.

Profesijos patrauklumą lemia darbo sąlygos, atlyginimo už darbą dydis bei socialinės ir ekonominės privilegijos (premijos, karjeros galimybės, lengvatos, trumpesnis darbo laikas).

Įvedus penkerių metų kadencijas mokyklų vadovams, Lietuvos švietimo įstaigose trūksta ir daugiau nei 300 direktorių. Konkursai  užtrunka penkis mėnesius ir daugiau. Kai kurie vadovai, net ir atsinešdami į mokyklą savo planų viziją atsitrenkia tarsi į sieną, kada negali pakeisti jau nusistovėjusios ugdymo įstaigos kultūros. Savivaldybės nepatenkintos per ilgais konkursų terminais – galutinę datą, kada įvyks konkursai, derina Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra. Švietimo ministerija ėmėsi kurti mokyklų vadovų rezervą.

Mokinių ir studentų skaičius 2019-2020 m.m.

2019-2020 m.m. mokinių skaičius šalies mokyklose išliks panašus kaip praėjusiais. Prognozuojama, kad pirmokų skaičius mažai skirsis nuo pernykščio – jų sugužės apie 29 tūkst.

Bendras mokinių skaičius bus panašus kaip pernai, numatomas tik pusės procento mažėjimas. Šiemet į mokyklas ateis 322,1 tūkst. moksleivių, 2018 m. mokėsi 323,6 tūkst. Praėjusių mokslo metų duomenimis, daugėja į Lietuvą grįžtančių vaikų. 2018 m. mokytis grįžo 1,8 tūkst. vaikų iki 15 metų, tai 40 proc. daugiau nei 2017 m. (1,3 tūkst.).

Šiemet Lietuvoje veiks 1009 valstybinės ir savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklos, 2018 m. veikė 1023. Jose dirbs 27,3 tūkst. mokytojų, 2018 m. jų buvo 27,9 tūkst.

2019 m. veiks 60 profesinio mokymo įstaigų. Numatoma, kad šiemet jose amato mokysis 33,3 tūkst. mokinių, pernai – 34 tūkst.

Šį rudenį 41 Lietuvos aukštoje mokykloje turėtų studijuoti 105 tūkst. studentų, 2018 m. jų buvo 111 tūkst.

Higienos norma dėl oro temperatūros darželių ir mokyklų patalpose

Sutarta, kad savivaldybės su ministerija bandys siūlyti korekcijas biudžetui 2020 metų dėl vėsinimo įrangos mokyklose įsigijimo, iki rudens bus paruošta sąmata, koks yra tikslus poreikis. Šiandien yra tik preliminarūs skaičiai – iki 50 mln. eurų reikėtų visose mokyklose įrengti apsaugines žaliuzes nuo temperatūros, iki 100 mln, eurų – įrengti kondicionavimo sistemas, kad planuojant finansus bus dėliojami prioritetai pagal vaikų amžiaus grupes, pradedant nuo ikimokyklinio ugdymo įstaigų, kurios dar ilgiau karštyje dirba ir vaikai tikrai karščiui jautresni, taip pat dėl vaikų su specialiaisiais poreikiais. Žiemą oro temperatūrai nukritus iki 20 laipsnių šalčio į mokyklą gali nevykti pradinukai ir penktokai, o pasiekus 25 laipsnių šalčio ribą į mokyklą gali neiti ir 6–12 klasių mokiniai.

Dėl higienos normos 2019 m. rugsėjį bus aiškiau reglamentuota, kaip elgtis, kai karšta lauke ir mokyklos patalpose.

Primename, kad dar 2019 m. birželio mėn. Sveikatos apsaugos ministras A. Veryga teigė, kad „per karščius būtinos atsargumo priemonės“. Higienos normos nustato, jog mokymo klasėse, mokymo kabinetuose, aktų salėje temperatūra šiltuoju metų laiku turi būti ne aukštesnė kaip 28 laipsniai, sporto salėje – ne aukštesnė kaip 24 laipsniai. Turi būti užtikrinta natūralaus vėdinimo per atidaromus langus galimybė, o kur neįrengta mechaninio vėdinimo sistema – turi būti išvėdinami po kiekvienos pamokos.

Beje, 2019 m. rugpjūčio 20 d. vykusioje Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos konferencijoje minėta, kad Sveikatos ministerijai yra išsiųsti raštai, kad ji pateiktų rekomendacijas, kokia lauko bei vidaus temperatūra gali būti, kad pamokos galėtų vykti tinkamai. Šiuo metu nustatyta temperatūra – 28 laipsniai. Anksčiau ministras yra išreiškęs susirūpinimą, kad tokia riba yra labai nelanksti, todėl reikėtų išskirti reikalavimus pradinukams, ikimokyklinukams ir kitiems.

Pavasarį savivaldybės kreipėsi į ministeriją prašydamos atšaukti mokslo metų ilginimą iki birželio vidurio dėl vasarą kylančių karščių. Tada A. Monkevičius sakė, kad mokymo procesas gali vykti ir birželį, tačiau vasarą mokytojai neprivalo vesti pamokų – gali būti įvestos įvairios kitos ugdymo formos, pavyzdžiui, pagalba mokiniams, kuriems reikia padėti, sporto varžybos, muziejų lankymas.

Tada ministras teigė, kad galima svarstyti, jog mokslo metai prasidėtų ne rugsėjo pirmąją, o anksčiau, jo manymu, vienas variantų yra atsižvelgti į orų prognozes ir leisti pačioms savivaldybėms apsispręsti, kada pradėti mokslo metus.

Lietuvos savivaldybių asociacijos apklausa parodė, kad du trečdaliai šalies savivaldybių yra už trumpesnių mokslo metų grąžinimą. Savivaldybės taip pat nurodė, kad dauguma šalies mokslo įstaigų nepritaikytos dirbti per tokius karščius, kurie šalyje vyravo šį birželį.

Rekomendacijas ikimokyklinio ugdymo įstaigoms, kaip apsaugoti vaikus nuo karščio poveikio galite skaityti čia.

Patarimų, kaip elgtis kaitrią dieną, taip pat galite rasti čia.

Socialinė parama mokiniams, mokinių maitinimas

Nors naujosios redakcijos Socialinės paramos mokiniams įstatymas įsigaliojo nuo 2019 m. sausio 1 d., tačiau jis bus pradėtas taikyti mokiniams teikiant socialinę paramą 2019 m. rudenį prasidėsiančiais mokslo metais.

Socialinė parama mokiniams apima dviejų rūšių paramą: mokinių nemokamą maitinimą ir paramą mokinio reikmenims įsigyti. Tokia parama teikiama mokiniams, kurie mokosi bendrojo ugdymo mokyklose, profesinio mokymo įstaigose, ikimokyklinio ugdymo mokyklose ar pas kitą švietimo teikėją, išskyrus laisvąjį mokytoją, pagal bendrojo ar priešmokyklinio ugdymo programą.

Minėto įstatymo nuostatos netaikomos šiems mokiniams: 1) kurie mokosi pagal suaugusiųjų ugdymo programas; 2) kurie mokosi ir pagal bendrojo ugdymo, ir pagal profesinio mokymo programas; 3) kurie yra išlaikomi valstybės arba savivaldybės finansuojamose įstaigose; 4) kuriems yra nustatyta vaiko laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba).

Teisę į nemokamus pietus ir paramą mokinio reikmenims įsigyti turi mokiniai, jeigu vidutinės pajamos vienam iš bendrai gyvenančių asmenų ar vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį yra mažesnės kaip 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio. Šiuo metu tai sudaro 183 (1,5 x 122) eurus. Atsižvelgiant į bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas ligos, nelaimingo atsitikimo, maitintojo netekimo atvejais, taip pat kai motina ar tėvas vienas augina vaiką (-us) arba kai bendrai gyvenantys asmenys augina tris ir daugiau vaikų ar bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų ar vienas gyvenantis asmuo yra neįgalus, minėta socialinė parama mokiniams irgi teikiama, jeigu vidutinės pajamos vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės kaip 2 valstybės remiamų pajamų dydžiai. Šiuo metu tai sudaro 244 (2 x 122) eurus.

Išimties atvejais mokiniams socialinė parama (nemokamas maitinimas, parama reikmenims) gali būti skiriama dėl ligos, nelaimingo atsitikimo, netekus maitintojo, kai motina ar tėvas vienas augina vaiką (-), kai bendrai gyvenantys asmenys augina tris ir daugiau vaikų ar bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų ar vienas gyvenantis asmuo yra neįgalus, kai mokinys patiria socialinę riziką arba mokinį augina bendrai gyvenantys asmenys, patiriantys socialinę riziką, jeigu vidutinės pajamos vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės kaip 2,5 valstybės remiamų pajamų dydžio. Šiuo metu tai sudaro 305 (2,5 x 122) eurus.

Išimties atvejais minėtai socialinei paramai mokiniams teikti gali būti panaudota iki 6 proc. savivaldybės biudžetui skirtos valstybės biudžeto specialiosios tikslinės dotacijos, skirtos socialinei paramai mokiniams finansuoti.

Tiek mokiniai, turintys teisę į nemokamus pietus ir paramą mokinio reikmenims įsigyti, tiek tokią teisę savivaldybės administracijos sprendimu įgiję mokiniai turi teisę į nemokamą maitinimą (pusryčius, pietus, pavakarius) mokyklų organizuojamose vasaros poilsio stovyklose.

Mokinių nemokamam maitinimui skirtiems produktams įsigyti vienai dienai vienam mokiniui (įskaitant prekių pirkimo pridėtinės vertės mokestį) skiriama: 1) pusryčiams ar pavakariams – nuo 1,6 iki 2,8 proc. bazinės socialinės išmokos dydžio suma (šiuo metu tai sudaro nuo 0,61 (0,016 x 38) iki 1,06 (0,028 x 38) euro); 2) pietums – nuo 3,5 iki 5 proc. bazinės socialinės išmokos dydžio suma (nuo 1,33 iki 1,90 euro); 3) maitinimui mokyklų organizuojamose vasaros poilsio stovyklose – nuo 8,3 iki 9,7 proc. bazinės socialinės išmokos dydžio suma (nuo 3,15 iki 3,69 euro).

Mokinio reikmenims įsigyti (įskaitant prekių pirkimo pridėtinės vertės mokestį) per mokslo metus vienam mokiniui skiriama 2 bazinės socialinės išmokos dydžio suma. Šiuo metu tai sudaro 76 (2 x 38) eurus.

Vidutinės mėnesio pajamos socialinei paramai mokiniams gauti apskaičiuojamos pagal trijų kalendorinių mėnesių iki kreipimosi dėl tokios paramos skyrimo mėnesio bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens gautas pajamas arba pagal kreipimosi mėnesio pajamas, jeigu bent vieno iš bendrai gyvenančių asmenų ar gyvenančio asmens pajamų šaltinis ar bendrai gyvenančių asmenų, sudėtis, palyginti su trimis praėjusiais kalendoriniais mėnesiais, pasikeitė. Beje, apskaičiuojant vidutines mėnesio pajamas vadovaujamasi Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nuostatomis, kurias rasite čia. Bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens turimas turtas skiriant socialinę paramą mokiniams įtakos neturi.

Dėl socialinės paramos mokiniui skyrimo reikia kreiptis į savivaldybės, kurios teritorijoje jis yra deklaravęs gyvenamąją vietą arba yra įtrauktas į tokios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, administraciją, o jeigu jo gyvenamoji vieta nedeklaruota ir jis nėra įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą,- į savivaldybės, kurios teritorijoje gyvena, administraciją.

Pareiškėju gali būti vienas iš mokinio tėvų ar kitų bendrai gyvenančių pilnamečių asmenų, pilnametis mokinys ar nepilnametis mokinys, kuris yra susituokęs arba emancipuotas, bei mokinys nuo 14 iki 18 metų, turintis tėvų sutikimą.

Savivaldybės administracijai pateikiamas užpildytas patvirtintos formos prašymas-paraiška ir Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nustatyti dokumentai (pažymos apie gaunamas pajamas ir bendrai gyvenančių asmenų skaičių, vaiko (-ų) gimimo faktą patvirtinantys dokumentai, pareiškėjo tapatybės dokumentas, santuokos (ištuokos) liudijimas ir kt.). Beje, dėl mokinio nemokamo maitinimo prašymą-paraišką galima pateikti ir mokyklos, kurioje mokinys mokosi ar kuri organizuoja vasaro poilsio stovyklas, administracijai.

Jei kreipimosi dėl socialinės paramos mokiniams metu bendrai gyvenantys asmenys ar vienas gyvenantis asmuo gauna piniginę socialinę paramą (pvz., socialinę pašalpą, šalto ar karšto vandens išlaidų kompensaciją), savivaldybės (mokyklos) administracijai pakaks pateikti laisvos formos prašymą dėl socialinės paramos mokiniams skyrimo. Dokumentus nemokamam maitinimui ir (ar) paramai mokinio reikmenims įsigyti reikia pateikti nuo kalendorinių metų liepos 1 d., o nemokamam maitinimui mokyklos organizuojamoje vasaros poilsio stovykloje, nuo kalendorinių metų gegužės 1 d. Dėl paramos mokinio reikmenims įsigyti prašymą-paraišką pareiškėjas gali pateikti iki kalendorinių metų spalio 5 d.

Galutinis sprendimas priimamas per 10 darbo dienų nuo visų reikiamų dokumentų gavimo dienos.

Daugiau informacijos apie mokinių nemokamą maitinimą rasite čia.

Profilaktinis vaiko sveikatos patikrinimas ir pažyma

Artėjant naujiems mokslo metams, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) dar kartą primena apie būtinybę atlikti vaikų profilaktinį sveikatos tyrimą. Ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikų profilaktinis sveikatos tikrinimas atliekamas nemokamai vieną kartą per metus gydymo įstaigoje, kurioje yra prirašytas vaikas.

Kasmetinis profilaktinis sveikatos patikrinimas, kurio metu įvertinama bendra sveikatos būklė, privalomas visiems vaikams iki 18 metų, pažymų apie sveikatos būklę reikalauja ugdymo įstaigos. Įstatymas įpareigoja tėvus kasmet iki rugsėjo 15 dienos pasirūpinti profilaktiniu vaiko sveikatos patikrinimu.

Atvykus pasitikrinti, šeimos gydytojas įvertina vaiko ūgį, svorį, kraujo spaudimą, regą, klausą, kraujotakos, kvėpavimo, stuburo ir kitų organų bei jų sistemų funkcinę būklę, o gydytojas odontologas patikrina vaiko dantų ir žandikaulių būklę. Radus pakitimų, pacientas yra siunčiamas pas atitinkamos srities specialistą konsultacijai arba tyrimams.

Vaikui, norinčiam pradėti lankyti ar lankančiam darželį, yra pamatuojamas ir įvertinamas ūgis, svoris, kraujospūdis, patikrinama ir įvertinama klausa, rega, atramos judamasis aparatas. Taip pat gydytojas, atlikdamas patikrinimą, stengiasi įvertinti visas organizmo sistemas ir bendrą vaiko sveikatos būklę, bei išsiaiškinti galimas ligas. Prireikus gali būti paskirti papildomi tyrimai arba vaikas nukreiptas atitinkamos srities specialisto konsultacijai.

Mokyklas lankančių vaikų profilaktinio sveikatos patikrinimo metu atliekami tyrimai iš esmės nesiskiria.

Šiek tiek daugiau tyrimų turi būti atliekama 6–7 metų vaikui, prieš pradedant lankyti mokyklą. Be jau išvardytų tyrimų, papildomai privalo būti atliktas ir įvertintas bendras kraujo tyrimas, šlapimo tyrimas, tyrimas dėl helmintozių (kirmėlių sukeliamų ligų), elektrokardiograma, tuberkulino mėginys (patikrinimas dėl tuberkuliozės).

Taip pat profilaktinio sveikatos patikrinimo metu gydytojas odontologas įvertina vaiko dantų būklę, sąkandį, prireikus skiria gydymą. Pagal šalyje vykdomą prevencinę programą 6–14 metų amžiaus vaikams krūminiai dantys nemokamai dengiami silantinėmis medžiagomis – specialia apsauga nuo karieso.

Šeimos gydytojai siūlo atkreipti dėmesį į medikų rekomendacijas asmens higienos, miego ir budrumo rėžimo, racionalios mitybos, traumų prevencijos, žalingų sveikatai įpročių prevencijos ir kitais klausimais.

Visi duomenys, susiję su vaiko sveikatos pažymėjimu, tvarkomi elektroniniu būdu. Tai reiškia, kad profilaktinį vaiko sveikatos patikrinimą atliekantis šeimos gydytojas ir gydytojas odontologas duomenis apie vaiko sveikatos būklę įveda į elektroninį vaiko sveikatos pažymėjimą. Taip užtikrinamas sveikatos duomenų konfidencialumas, o ugdymo įstaigos gauna tikslias rekomendacijas dėl vaiko galimybių dalyvauti ugdymo veikloje bei nurodymus, kokių pirmosios pagalbos priemonių reikėtų imtis, jei vaikui prireiktų skubios pagalbos mokykloje (pavyzdžiui, dėl alergijos ar lėtinių ligų).

Be to, elektroninių vaiko sveikatos pažymėjimų informacija siunčiama į Vaikų sveikatos stebėsenos informacinę sistemą, kuri padeda mokyklose dirbantiems visuomenės sveikatos specialistams apibendrintus duomenis panaudoti planuojant sveikatos stiprinimo veiklas konkrečioje mokykloje.

Lietuvoje nemokamai, tai yra Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis, vaikai iš viso skiepijami nuo 14-os užkrečiamųjų ligų pagal Lietuvos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių. Jei dėl tam tikrų priežasčių vaiką pavėluota paskiepyti, tėvams tereikia su juo kreiptis į savo šeimos gydytoją ir vaikas bus skiepijamas pagal individualų skiepijimų kalendorių.

Pagal Lietuvos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių vaikams priklauso ir rekomenduojami skiepai nuo hepatito B, kokliušo, difterijos, stabligės, tuberkuliozės, B tipo Haemophilus influenzae infekcijos, poliomielito, pneumokokinės infekcijos, tymų, epideminio parotito, raudonukės, B tipo meningokokinės infekcijos, rotavirusinės infekcijos, mergaitėms – nuo žmogaus papilomos viruso infekcijos. Tai susirgimai, pavojingi ne tik sveikatai, bet ir galintys nusinešti vaiko gyvybę.

Dėl priklausančių skiepų reikia kreiptis į šeimos gydytoją.

Išsamesnę informaciją apie skiepus ir vaizdo įrašą rasite čia.

Ministro pasisakymą asmeninėje Facebook paskyroje rasite čia.

Atnaujinti receptai ugdymo ir gydymo įstaigoms

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) kartu su Lietuvos restoranų vyriausiųjų virėjų ir konditerių asociacija (LRVVKA), vienijančia virtuvės šefus ir kitus maisto gamybos profesionalus, pristatė patiekalus, pagamintus pagal atnaujintus receptus. Šiais ir dauguma kitų receptų bei gamybos aprašymų nemokamai gali naudotis visos mūsų šalies ugdymo ir gydymo įstaigos, taip užtikrindamos sveiką ir skanią vaikų bei pacientų mitybą.

Patobulintos patiekalų receptūros bei gamybos aprašymai

Lietuvos restoranų vyriausiųjų virėjų ir konditerių asociacijos (LRVVKA) patiekalų technologinės kortelės ir jų sąrašas.

Lietuvos restoranų vyriausiųjų virėjų ir konditerių asociacijos (LRVVKA) patikslintos patiekalų technologinės kortelės.

Ugdymo įstaigų pateikti valgiaraščiai ir technologinės kortelės šiuo metu tikrinami ir bus paskelbti vėliau.

Estetiško maisto patiekimo rekomendacijos vaikų ugdymo įstaigoms.

Estetiško maisto patiekimo rekomendacijos gydymo įstaigoms.

Estetiško maisto patiekimo pavyzdžiai.

Fizinio aktyvumo skatinimas mokyklose

Mokykloms suteikiama daugiau sąlygų skatinti fizinį aktyvumą. Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius ir sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga bendru 2019 m. gegužės 31 d. Nr. V-651/V-665 įsakymu patvirtino naujos redakcijos Mokyklų pripažinimo sveikatą stiprinančiomis mokyklomis ir aktyviomis mokyklomis tvarkos aprašą rasite čia.

Stiprinami psichikos sveikatos įgūdžiai Lietuvos mokyklose ir įmonėse

Patvirtintos dvi specialios tvarkos, nustatančios, kaip turėtų būti vykdomos veiklos, siekiant stiprinti bendrojo ugdymo mokyklų bei įmonių darbuotojų gebėjimus psichikos sveikatos srityje, kaip atpažinti nerimą keliančias psichologines būsenas, kad būtų galima laiku užkirsti kelią galimoms nelaimėms, imantis reikiamų pagalbos priemonių.

Planuojama, kad bendrojo ugdymo įstaigose mokymus (supervizijas) mokyklos bendruomenei ves dviejų ekspertų – psichologo ir socialinio pedagogo – komanda. Jie, pasinaudodami savo kompetencija ir atsižvelgdami į mokyklai aktualias problemas bei iššūkius, diskutuos su mokyklos bendruomene ir parengs praktines rekomendacijas šioms problemoms spręsti.

Įmonėse mokymus (supervizijas) ves psichologo ir profesinės sveikatos specialisto komanda, kurie atliks įmonės psichoemocinės būklės įvertinimą, suteiks darbuotojams žinių aktualiausiomis psichikos sveikatos temomis, parengs ir padės įgyvendinti veiksmų planą psichoemocinei būklei įmonėje gerinti.

Siekiant užtikrinti šių paslaugų kokybę, jas teikdami ekspertai turės taikyti gerąją praktiką ir moksliniais tyrimais pagrįstas ar tarptautinių organizacijų rekomenduotas metodikas. Prieš ir po veiklų įgyvendinimo bus vertinama, ar pagerėjo dalyvių psichikos sveikatos raštingumas.

Bendrojo ugdymo mokyklų darbuotojų gebėjimų visuomenės psichikos sveikatos srityje stiprinimo veiklos tvarkos aprašą (patvirtintą 2019 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. V-523) žr. čia.

Numatoma, kad biurai 2019 metais organizuos šias veiklas bent vienoje bendrojo ugdymo įstaigoje ir bent vienoje įmonėje kiekvienoje Lietuvos savivaldybėje. Bendrojo ugdymo įstaigos ir įmonės, norinčios dalyvauti šiose veiklose, kviečiamos kreiptis į savo savivaldybės visuomenės sveikatos biurą (kontaktus rasite čia).

Tikslinės kompensacijos

Nuo 2019 m. liepos 1 d. įsigaliojo atnaujintas įstatymas raidos ar sveikatos sutrikimų turintiems vaikams, kaip nustatomi specialieji poreikiai, kurie lemia tolesnę valstybės pagalbą neįgaliesiems (skaitykite čia). Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai (NDNT) įvertinus suaugusio žmogaus ar vaiko specialiuosius poreikius, paskiriamos ir mokamos tikslinės kompensacijos. Tikslines kompensacijas moka savivaldybės.

Šeimos kortelė

Nuo 2019 m. liepos 1 d. įsigaliojo Šeimos kortelės įstatymas gausioms šeimoms ir šeimoms, prižiūrinčioms (slaugančioms) neįgaliuosius, kuris suteiks teisę įsigyti šeimos kortelę ir naudotis tik šioms šeimoms skirtomis lengvatomis.

Pagal įstatymą, gausia šeima laikomi tėvai ar globėjai (rūpintojai), kurie augina ir (ar) globoja (rūpinasi) 3 ar daugiau vaikų iki 18 metų, taip pat susituokęs asmuo, su kuriuo teismo sprendimu dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium yra likę gyventi jų 3 ar daugiau vaikų iki 18 metų, arba vienas iš tėvų ir ir jų 3 ar daugiau vaikų iki 18 metų. Į gausios šeimos vaikų skaičių įskaitomi ir tėvų, globėjų (rūpintojų) nedirbantys ir savarankiškos veiklos nevykdantys nesusituokę ir savo vaikų neturintys pilnamečiai vaikai iki 24 metų, besimokantys pagal bendrojo ugdymo programą ar formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuojantys aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, arba bendrojo ugdymo mokyklas baigę šių šeimų vaikai laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos.

Bus tikslinami kortelės gavėjų duomenys ir gaminamos vardinės kortelės, o rugsėjo mėnesį kortelės paštu turėtų pasiekti gausias ir neįgalius vaikus prižiūrinčias šeimas. Gausios ir neįgalius vaikus auginančios šeimos su Šeimos kortele įgis galimybę naudotis vienkartinėmis ar daugkartinėmis mūsų partnerių nuolaidomis tiek viešajame, tiek privačiajame sektoriuje. Nuolaidų krepšelis bus kintantis, nes sudarome galimybę partneriams teikti vienkartines nuolaidas, taip pat sudaryti 3 ar 6 mėnesių bei ilgesnės trukmės sutartis.

Šeimos kortelė bus gaminama pagal Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (SPIS) nurodytus duomenis ir išsiųsta į faktinę ar deklaruotą gyvenamąją vietą. Prioritetas bus teikiamas faktinei gyvenamajai vietai. Tačiau dar prieš tai šeimos gaus elektroninius laiškus, kuriais bus prašomos išreikšti sutikimą gauti Šeimos kortelę. Neišsakius tokio sutikimo Šeimos kortelė negalės būti gaminama ir atsiunčiama dėl sustiprintos asmens duomenų apsaugos.

Jeigu šeimos duomenų nėra SPIS sistemoje (taip gali nutikti, jei šeima nepildė prašymo vaiko pinigams), tuomet šeima kortelę galės gauti užpildžiusi prašymą Socialinių paslaugų priežiūros departamentui (SPPD). Prašymą bus galima pildyti internetu http://www.spis.lt.

Šeimai bus išduodama viena nemokama kortelė – ja galės naudotis visi asmenys šeimoje, kurių vardai ir pavardės bus nurodyti ant kortelės. Jeigu šeimos nariai norės naudotis kortelėmis atskirai, reikės užsakyti papildomus egzempliorius ir kompensuoti nustatytas gamybos bei personalizavimo išlaidas. Šeimos kortelė turės būti naudojama kartu su asmens dokumentu.

Remiantis įstatymu, Šeimos kortelėmis galės naudotis gausios ir neįgalius vaikus auginančios šeimos.

Gausi šeima – tai tokia šeima, kurioje auga 3 ir daugiau vaikų, įvaikių ar globotinių iki 18 metų amžiaus. Į gausios šeimos gretas patenka ir pilnamečiai vaikai iki 24 metų, jei jie nedirba, neturi savo vaikų ir mokosi bendrojo ugdymo mokykloje, profesinėje mokykloje pagal formaliojo ugdymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti ar studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą.

Gausios šeimos nariu pilnametis vaikas išlieka pabaigęs bendrojo ugdymo mokyklą iki tų metų rugsėjo, kai tradiciškai prasideda studijos universitetuose ar profesinėse mokyklose.

Gausioje šeimoje gali būti du tėvai ar vienas iš tėvų. Jei pora išsiskiria, gausios šeimos statusas lieka tam iš tėvų, su kuriuo teismo sprendimu lieka gyventi 3 ir daugiau vaikų.

Jeigu išsiskyręs asmuo su vaikais sukuria naują šeimą su asmeniu, kuris taip pat turi vaikų, vaikų skaičius šeimoje yra vertinamas bendrai.

Neįgalųjį slauganti ar prižiūrinti šeima – tokia šeima, kurioje tėvai globoja teismo neveiksniu pripažintą vaiką ar prižiūri, slaugo neįgalų ar 55 proc. ir mažesnį darbingumą turintį vaiką. Vaikas gali būti pilnametis, bet jis turi gyventi su tėvais.

Šeimos kortelės turėtojams specialias lengvatas, paslaugas, privilegijas ar nuolaidas suteiks privataus ir viešojo sektoriaus partneriai. Visos naujienas apie nuolaidas bus publikuojamos Šeimos kortelės tinklalapyje.

Šeimos kortelę administruos Socialinių paslaugų priežiūros departamentas (SPPD) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

2019 m. Šeimos kortelių gamybai, mobiliajai programėlei, specialiam ženklui, kortelių platinimui ir informacijos sklaidai skirta 184,3 tūkst. eurų.

Šeimos kortelė – Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka išduotas dokumentas, kuriame įrašytas šeimos kortelės turėtojo vardas, pavardė, kortelės identifikacinis numeris. Šeimos kortelė skiriama vadovaujantis Lietuvos Respublikos šeimos kortelės įstatymu.

Teisę gauti šeimos kortelę turi šeimos, auginančios 3 ir daugiau vaikų ir šeimos, auginančios neįgalų nepilnametį ar globojančios suaugusį vaiką su negalia (laikinai – tik teikiant prašymą raštu).

Dėmesio! Užsakyti elektroninę kortelės skyrimo paslaugą, t. y. elektroniniu būdu pateikti prašymą kortelei gauti, gali pilnametis asmuo, turintis teisę gauti kortelę. Laikinai elektroninė kortelės skyrimo paslauga neteikiama kreipiantis vienam iš tėvų, prižiūrinčiam neįgalų suaugusį asmenį ir turintiems teisę gauti kortelę. Todėl šiais atvejais užpildytą rašytinį prašymą gauti kortelę galima pateikti Socialinių paslaugų priežiūros departamentui prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – SPPD) paštu arba tiesiogiai, atvykus į SPPD. Jei pareiškėjas teikia prašymą tiesiogiai, atvykęs į SPPD, prie prašymo pridedamos dokumentų, įrodančių, kad šeima atitinka Įstatymo 2 straipsnyje nurodytą apibrėžimą, kopijos. Jei prašymas teikiamas paštu, pridedamos minėtų dokumentų kopijos turi būti tinkamai patvirtintos.

Kontaktai: seimoskortele@sppd.lt arba telefonu 8 706 68271.

Daugiau informacijos rasite Šeimos kortelė.

Šeimos kortelių jau paprašė 6 tūkst. žmonių. Tokių šeimų, kurios galės naudotis Šeimos kortelėmis, Lietuvoje yra apie 69 tūkst.

Didinamos studijoms skiriamos valstybės lėšos

Nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. vienai studijų vietai valstybė skirs daugiau lėšų: kolegijose – 18 proc., universitetuose – 14 proc. Šios lėšos skiriamos padidintam dėstytojų ir mokslininkų darbo užmokesčiui, taip pat 13 proc. didėjančioms studentų skatinamosioms stipendijoms gerai besimokantiems studentams.

Nuo 2019 m. vienai bakalauro studijų vietai skiriamos lėšos socialinių mokslų srityje universitetuose didės nuo 1285 iki 1466 eurų, kolegijose – nuo 1089 iki 1283 eurų. Technologijos mokslų srityje universitetuose atitinkamai didės nuo 2274 iki 2595 eurų, kolegijose – nuo 1407 iki 1731 eurų.

Papildomai daugiau lėšų skiriama technologijos, fizinių, inžinerijos, informatikos studijoms kolegijose. Tai padaryta dėl to, kad iki šiol atotrūkis tarp šioms studijoms skiriamų valstybės lėšų universitetuose ir kolegijose buvo neproporcingai didelis.

Universitetuose brangiausiai kainuoja pilotų rengimas – nuo naujų mokslo metų šioms studijoms ketinama skirti 13418 eurų, kolegijose daugiausia lėšų skiriama muzikos studijoms – 5223 eurai per metus. Mažiausiai valstybei kainuoja socialinių mokslų studijos: nuo naujų mokslo metų joms bus skiriama 1466 eurai per metus universitetuose, 1283 eurai kolegijose.

Vienam studentui tenkančios lėšos iki šiol Lietuvoje – vienos mažiausių Europos Sąjungoje, studijų krepšelio didėjimo nebuvo nuo 2009 m. Didžiąją studijų kainos dalį sudaro dėstytojų atlyginimai, kuriems ilgus metus nebuvo skiriama papildomų lėšų. Tik nuo praėjusių metų dėstytojų ir mokslininkų atlyginimams didinti papildomai skirta papildomai 23,1 mln. eurų, tai didina ir studijų krepšelį.

Studijuojantiems valstybės finansuojamose vietose studijų kainą padengia valstybė, valstybės nefinansuojamose vietose – patys studijuojantieji. Valstybės nefinansuojamų studijų kainas nusistato pačios aukštosios mokyklos.

Šiuo metu jau studijuojantiems mokantiems už mokslą studentams jų priėmimo metu nustatytos studijų sutarties sąlygos, tarp jų ir studijų kaina, gali būti keičiamos tik šalims susitarus ir tiktai tokiu atveju, jei tai buvo numatyta studijų sutartyje: pvz., studijų kainos indeksavimo, didinimo ar pan. atvejai.

Lietuvių kalba tautinių mažumų mokyklose

Tautinių mažumų mokyklose, vykdančiose ikimokyklinio ugdymo programą, nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. planuojama skirti ne mažiau kaip 5 valandas per savaitę ugdymui lietuvių kalba. Priešmokykliniame ugdyme, kuriame iki šiol buvo 4 val. per savaitę ugdymui lietuvių kalbai, nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. papildomai pridedama 1 valanda.

Švietimo ir mokslo ministerijos parengtas projektas stiprina lietuvių kalbos mokymą tautinių mažumų mokyklose, vykdančiose ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo programas. Taip pat siekiama, kad vaikai, kuriems lietuvių kalba nėra gimtoji, kuo anksčiau pradėtų mokytis valstybinės kalbos. Ugdymas lietuvių kalba tautinių mažumų mokyklų ikimokyklinukams prasidėtų nuo 3 metų.

Tautinių mažumų mokyklų ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo grupėse galėtų dirbti vienas pedagogas, gerai mokantis abi kalbas, arba du pedagogai, su vaikais bendraujantys skirtingomis kalbomis.

Bazinis paslaugų šeimai paketas

2019 m. birželio 19-ąją Vyriausybė pritarė baziniam paslaugų šeimai paketui, kuris turėtų būti prieinamas šeimoms visose Lietuvos savivaldybėse. Kai kurios šių paslaugų jau yra teikiamos šiuo metu, kai kurios dar nėra išvystytos visose savivaldybėse, todėl galės būti pradedamos teikti nuo 2020 metų pradžios.

Šiuo paslaugų paketu norima pasiekti, kad šeimos galėtų pasinaudoti svarbiausiomis paslaugomis, kad ir kur jos gyventų – ar mieste, ar kaimiškoje savivaldybėje.

Baziniame paslaugų šeimai pakete įtvirtintos šeimos stiprinimo paslaugos orientuotos į įvairias šeimas. Kartu su pagrindinių paslaugų paketu patvirtintas ir Baziniame paslaugų šeimai pakete nustatytų paslaugų teikimo aprašymas, numatantis paslaugų išvystymo normas – kiek konkrečios srities darbuotojų turėtų būti tam tikrai savivaldybės gyventojų daliai, per kiek laiko paslauga turėtų būti suteikiama.

Pasirengimo šeimai ir tėvystės įgūdžių ugdymo bei šeimos mediacijos paslaugos savivaldybėse turėtų būti užtikrinamos nuo 2020 m. sausio 1 d., visos kitos paslaugos yra teikiamos šiuo metu, tik savivaldybės atitinkamai koreguoja paslaugų plėtrą, jeigu to reikia gyventojams.

Su paslaugomis galite susipažinti čia.

Minimalioji mėnesio alga ir pareiginės algos bazinis dydis

* Nuo 2020 metų sausio 1 d. didinama minimalioji mėnesio alga ir minimalusis valandinis atlygis. Vyriausybė 2019 m. liepos 3 d. pritarė siūlymui didinti minimalią mėnesinę algą nuo 555 eurų iki 607 eurų ir minimalų valandinį atlygį – nuo 3,39 euro iki 3,72 euro. Toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į šalies ūkio vystymosi rodiklius ir siekiant padidinti mažiausią darbo užmokestį gaunančių darbuotojų pajamas. Vadovaujantis Darbo kodeksu, minimali mėnesinė alga gali būti mokama tik už nekvalifikuotą darbą. Didės ir kai kurios socialinio draudimo išmokos ir įmokos.

Padidinus minimalią mėnesinę algą nuo 555 eurų iki 607 eurų, pastovioji nedarbo draudimo išmokos dalis, kuri tiesiogiai priklauso nuo MMA, padidėtų 9,3 proc. arba 12 eurų nuo 129 Eur (23,27 proc. * 555) iki 141 Eur (23,27 proc. * 607). Ši išmoka mokama bedarbiams. Taip pat turėtų padidėti savarankiškai dirbančių asmenų ir savarankiškai besidraudžiančių asmenų privalomojo sveikatos draudimo įmoka už mėnesį. Šiuo metu minimali įmoka yra 38,74 euro per mėn., ji padidėtų 3,63 euro iki 42,37 euro.

Nuo 2020 metų vaiko pinigai didinami nuo 50 iki 70 Eur, daugiavaikėms iki 100 Eur. Vienkartinė išmoka nėščiosioms sieks nuo 76 iki 250 Eur. Nuo 2020 metų nemokamas maitinimas pirmokams, vėliau visiems pradinukams. Vyresniems nei 75 m. senjorams 100 proc. kompensuojami būtiniausi vaistai.

* Vyriausybė 2019 m. rugpjūčio 21 d. svarstė siūlymą nuo 2020 metų trimis eurais, iki 176 eurų, padidinti pareiginės algos bazinį dydį, nuo jo priklauso valstybės tarnautojų atlyginimas. Taip siekiama įgyvendinti Nacionalinės kolektyvinės sutarties nuostatą. Dar 2019 m. liepą Vyriausybė ir penkiolika profesinių sąjungų pasirašė Nacionalinę kolektyvinę sutartį.

Bazinės pareiginės algos didinimas palies visus valstybės tarnautojus, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojus, valstybės pareigūnus, teisėjus, karius ir valstybės politikus, pedagogus, ikimokyklinio ir priešmokyklinių ugdymo įstaigų auklėtojus, socialinius darbuotojus.

Po ministrų kabineto sprendimo galutinį žodį turės tarti Seimas.

Lietuvybės stiprinimas

Vyriausybė parengė priemonių planą, kurį įgyvendinant ketinama sistemingai remti kaimyninių valstybių lietuvių bendruomenių poreikius, susijusius su tautinės tapatybės išsaugojimu ir ryšių su Lietuva vystymu.

Siekiant stiprinti lituanistinį švietimą ir kultūros sklaidą kaimyninių valstybių lietuvių bendruomenėse, planuojama Suvalkuose statyti švietimo ir kultūros centrą. Čia numatoma steigti lietuvišką vaikų darželį ir, jeigu susirinks pakankamai mokinių, pradinę mokyklą. Nuo 2019 metų rugsėjo, kol bus pastatytas švietimo ir kultūros centras, darželį ketinama steigti laikinai nuomojamose patalpose.

Taip pat Lietuva planuoja didinti atlyginimus lituanistinėse mokyklose Lenkijoje, Karaliaučiaus srityje Rusijoje ir Baltarusijoje dirbantiems pedagogams, žadama remti įvairias Lietuvos tradicinės kultūros iniciatyvas užsienyje.

Numatyta spręsti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) televizijos laidų pasiekiamumo klausimus. LRT kreipėsi į Lenkiją dėl galimybių transliuoti „LRT Lituanica“ programą antžeminiu skaitmeniniu būdu  Lenkijos šiaurės rytų regione.

Mokymo šeimoje įteisinimas

Nuo 2020 metų rugsėjo siūloma įteisinti mokymą šeimoje. Seime svarstytos Švietimo įstatymo pataisos įteisintų vaikų ugdymą šeimoje, būtų nustatomi ir tam tikri saugikliai. Ugdymas namie turėtų vykti pagal bendrąsias ugdymo programas, tėvai turėtų pasirašyti sutartį su mokykla. Mokykla privalėtų patikrinti ugdymo šeimoje sąlygas, prižiūrėtų procesą, aprūpintų mokymo priemonėmis, vertintų vaiko pažangą.

Nauja švietimo, mokslo ir sporto viceministrė

Nuo 2019 metų rugpjūčio 21 dienos pareigas pradeda eiti nauja švietimo, mokslo ir sporto viceministrė prof. dr. Jolanta Urbanovič, kuruosianti bendrąjį ugdymą. Iki paskyrimo ji buvo ministro Algirdo Monkevičiaus visuomeninė konsultantė.

Urbanovič Vilniaus universitete yra studijavusi lietuvių kalbą ir literatūrą, įgijusi lietuvių kalbotyros magistro laipsnį, Mykolo Romerio universitete – viešojo administravimo magistro laipsnį. Šioje aukštojoje mokykloje ji taip pat apsigynė socialinių mokslų daktaro disertaciją apie mokyklų savarankiškumo įgyvendinimą. Pastaruoju metu ėjo šio universiteto Viešojo valdymo fakulteto prodekanės pareigas. Nuo 2005 m. J. Urbanovič dėsto švietimo politikos, švietimo vadybos, viešojo administravimo ir kitus dalykus.

Naujoji viceministrė yra tarptautinė švietimo ekspertė, stažavusi Nyderlanduose, Jungtinėje Karalystėje, Čekijoje, Estijoje, Lenkijoje, Europos Parlamente ir kitur, dalyvavusi daugelyje tarptautinių švietimo tyrimų, kuriuos ji atliko kartu su britų, Nyderlandų, JAV, lenkų mokslininkais. Ji taip pat yra rengusi egzaminų užduotis, dirbusi egzaminų vertintoja, mokymų lektore Lenkijos nacionaliniame egzaminų centre. J. Urbanovič yra dirbusi valstybės tarnyboje savivaldybės švietimo padalinyje, pedagoginį ir vadybinį darbą keliose mokyklose.

Urbanovič yra publikavusi nemažai straipsnių Lietuvos ir užsienio moksliniuose bei profesiniuose žurnaluose, dažnai dalyvauja ir skaito pranešimus nacionalinėse bei tarptautinėse konferencijose, taip pat dalyvauja ekspertinių darbo grupių veikloje, vertinant ir tobulinant politinę, vadybinę, socialinę bei teisinę švietimo sistemos aplinką.

Urbanovič kalba šiomis užsienio kalbomis: anglų, lenkų, rusų, taip pat mokėsi vokiečių ir suomių kalbų.

Nuo 2020 metų neliks mokytojų algų koeficientų „žirklių“

Dar 2018 metų gruodžio 20 d. Seimas ypatingos skubos tvarka palaimino Švietimo ir mokslo komiteto narių iniciatyvą didinti dalies pedagogų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus, taip pat – nuo 2020 metų sausio naikinti mokytojų, dirbančių pagal bendrojo ugdymo programas, koeficientų „žirkles“. Tam pritarė 90 Seimo narių, prieš balsavo vienas, 31 susilaikė.

Šis sprendimas orientuotas į ateitį. Kai neliks koeficientų žirklių, keliant pareiginės algos koeficientą, visiems mokytojams realiai didės atlyginimas.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) skaičiavimais, visų pedagogų (ne tik tų, kurie dirba pagal bendrojo ugdymo programas) pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų intervalų naikinimo kaina – 25 mln. eurų.

Pagal Seimo priimtas pataisas, pedagogams, dirbantiems su ikimokyklinukais ir priešmokyklinukais, taip pat meninio ugdymo mokytojams, tiek viršutinė, tiek apatinė užmokesčio koeficiento riba nuo 2019 metų rugsėjo didės 10 proc.

Šiuo metu ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo specialistų darbo užmokesčio koeficientai yra mažesni nei bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų, o pastarųjų algos koeficientų viršutinė riba nesiekia A kategorijos darbuotojo koeficientų maksimalios ribos.

Priėmimo reikalavimų suvienodinimas stojantiesiems

Nuo 2021 m. siūloma suvienodinti priėmimo reikalavimus visiems stojantiesiems. Tokia nuostata įsigaliotų Seimui priėmus Vyriausybės teikimą keisti Mokslo ir studijų įstatymą.

Seimui pakeitus Mokslo ir studijų įstatymą, visi 2021 m. stojantieji į aukštąsias mokyklas turėtų būti išlaikę 3 valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir laisvai pasirenkamą. Stojantiesiems į menų studijas būtų padaryta išimtis – jiems nereikėtų laikyti matematikos egzamino.

Stojant į universitetus brandos egzaminų ir atestato metinių įvertinimų vidurkiai turėtų būti ne žemesni nei pagrindinis vidurinio ugdymo programos dalykų pasiekimų įvertinimų lygis, stojant į kolegijas – ne žemesni nei patenkinamas vidurinio ugdymo programos dalykų pasiekimų įvertinimų lygis. Šie lygiai bus nustatyti Švietimo įstatyme.

Seimui priėmus šiuos Vyriausybės siūlomus Mokslo ir studijų įstatymo keitimus, suvienodinti reikalavimai stojantiesiems į aukštąsias mokyklas būtų taikomi nuo 2021 m.

Parengta pagal E-SEIMAS, E-TAR, KM, KPMPC, LAMA BPO, LRT, LRV, LSD, NEC, SAM, SMLPC, ŠMSM ir LT spaudą

Dar žiūrėkite:

Švietimo naujovės 2018-2019 m.m.

Švietimo naujovės 2017-2018 m.m.

,

  1. #1 by Eugenija on 2019/09/01 - 16:11

    Laba diena,
    o ar gali kas nors pakomentuoti, kas vyks su sporto mokymo įstaigomis t.y. formalųjį ugdymą papildančio ugdymu? kokia jų ateitis, į ką orientuotis ruošiant naują strateginio plano projektą, kai sujungus kūno kultūros departamentą su Švietimo ministerija nebeaiški nei pati valstybinė sporto politika, išskyrus tai, kad priimtas sporto įstatymas, kuriame beveik neliko vietos formalųjį ugdymą papildančio ugdymo mokykloms t.y. sporto mokymo įstaigoms. Iki šiol dalis sporto mokymo įstaigų priklausė kūno kultūros departamentui , o kita dalis švietimo ir mokslo ministerijai.Sporto mokymo įstaigos darbuotojai dirbo analogišką darbą, bet vadovavosi skirtingais teisės aktais, skirtingas atlygis, skirtingi reikalavimai.O dabar – kai “viskas po vienu stogu“ – tai kuo vadovautis? rengiant teisės aktus susijusius su sporto politika, turėtų dalyvauti ne tik NVO, bet ir sporto mokymo įstaigų vadovų asociacijos atstovai – kokia linkme eina Lietuvos sportas ? NVO? ką tada veiks sporto šakų federacijos? kas “užaugins“ būsimuosius rinktinių narius?

    • #2 by žinovas on 2019/09/02 - 11:28

      Jums išsiųstas atsakymas el. paštu. Ačiū.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

%d bloggers like this: