Švietimo naujovės 2020-2021 m.m.

Nuolat pildoma iki 2020 m. rugsėjo 15 d. 

Pačios šviežiausios naujienos kasdien: https://www.facebook.com/gimtojikalba/

2020 m. rugsėjo 7 d. švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius patvirtino 2020–2021 mokslo metų lietuvių kalbos ir literatūros įskaitos ir brandos egzaminų tvarkaraščius. Paspauskite nuorodą:

Patvirtinti 2020-2021 mokslo metų įskaitos ir brandos egzaminų tvarkaraščiai (2020-09-07)

Kaip informuoja SAM Spaudos tarnyba, mokytojai ir kiti švietimo įstaigų darbuotojai, jei to pageidaus, jau artimiausiomis dienomis galės išsitirti dėl koronaviruso (COVID-19) infekcijos. Jiems bus atliekami greitieji serologiniai testai, kurie parodo, ar žmogus buvo užsikrėtęs šiuo virusu. Gavus teigiamą rezultatą, darbuotojai turės išsitirti, ar šiuo metu neserga.

Operacijų vadovo sprendimu, kuris buvo pasirašytas 2020 m. rugpjūčio 27 d., savivaldybės įpareigotos organizuoti ir atlikti testavimą per dvi savaites. Skubėti išsitirti iki 2020 m. rugsėjo 1 d. nebūtina.

Operacijų vadovo sprendimą rasite ČIA.

Švietimo įstaigų darbuotojams niekur kreiptis arba registruotis nereikės – greitieji testai bus atliekami mokyklose arba kitose savivaldybių paskirtose patalpose. Jose bus privaloma laikytis vieno metro atstumo, dėvėti asmens apsaugos priemones. Tai reiškia, kad švietimo įstaigų darbuotojams nereikia skambinti registruotis telefonu 1808, nes specialistai patys atvyks į mokyklas ir kitas švietimo įstaigas.

Minėtas tyrimas atliekamas imant kraujo iš piršto ir užlašinant jo ant testo, o rezultatas pasirodo po 15 minučių. Teigiamas rezultatas reiškia, kad koronaviruso infekcija buvo patekusį į žmogaus organizmą. 

Gavus teigiamą rezultatą, tiriamieji turės atlikti PGR tyrimą, kuris parodo, aš žmogus šiuo metu yra infekuotas. Tokie tyrimai atliekami mobiliuosiuose punktuose, registraciją vykdo karštoji koronos linija 1808.

Švietimo bendruomenei pristatomos atnaujinamos bendrosios ugdymo programos, apimančios pradinį ir pagrindinį ugdymą

 Interneto svetainėje http://www.mokykla2030.lt atnaujinamos programos skelbiamos pagal atskirus dalykus, kad mokytojai dalykininkai galėtų lengviau jas peržiūrėti ir pateikti siūlymus. Paskelbti darbiniai programų projektai: dorinis ugdymas, matematinis, informatikos, technologinis, meninis, sveikatos ir fizinis, kalbinis, gamtamokslinis, socialinis. Mokytojams surengta 18 vaizdo konferencijų – tarpinių programų projektų pristatymų, jose dalyvavo apie 2,5 tūkst. mokytojų. Pastabas projektams mokytojai galės teikti iki rugsėjo 30 d. Toje pačioje svetainėje taip pat paskelbtas kompetencijų raidos aprašas, jis naujai papildytas, atsižvelgiant į gautus siūlymus.

Programų projektus rengia šalies mokytojai, edukologai, mokslininkai. Į bendrojo ugdymo turinio atnaujinimą įtraukiama kuo daugiau įvairias dalykines sritis atstovaujančių ir su tarptautiniu kontekstu susipažinusių tyrėjų, taip pat mokytojų praktikų.

Kai bus parengtos visos bendrosios ugdymo programos, 2021 m. jas išbandys keletas mokyklų. Planuojama, kad nuo 2022 m. rugsėjo pagal naujas programas dirbs visos mokyklos.

Dėmesys matematikai mokyti. Rugsėjį į posėdį rinksis švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu sudaryta ekspertų grupė, rengsianti ir teiksianti siūlymus dėl priemonių, kaip pagerinti matematikos mokymą mokyklose. Į darbo grupę įeina matematikos mokytojai, aukštųjų mokyklų dėstytojai. Jai vadovauja švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Jolanta Urbanovič. 

Daugiau fizinio ugdymo pamokų. Šiemet viena pamoka padidėjo pamokų skaičius fizinio ugdymo dalykui 7 klasėje, septintokai dabar turi 3 pamokas per savaitę.

Stiprinama švietimo pagalba. Šiais mokslo metais mokyklose bus įsteigta 100 naujų mokytojo padėjėjų etatų. Padėjėjai talkins bendrojo ugdymo klasėse besimokantiems specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams. Pakeitus Švietimo įstatymą panaikinta specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius mokinius diskriminuojanti nuostata. Įteisinama, kad bendrojo ugdymo mokykla nebegalės atsisakyti priimti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčio vaiko, per pamokas galės dirbti du mokytojai, mokyklose gerokai padaugės švietimo pagalbos mokiniui specialistų. Šis pakeitimo įstatymas visa apimtimi įsigalios nuo 2024 m. rugsėjo 1 d.

Galimybė dalį pamokų vesti nuotoliniu būdu ne tik esant pandemijai. Bendrieji ugdymo planai šiemet papildyti nauju skirsniu, kuriame aprašytas ugdymo proceso organizavimas nuotoliniu būdu. Mokyklos dalį ugdymo proceso gali įgyvendinti nuotoliniu būdu: 5–8 klasių mokiniams iki 10 proc. ugdymui skiriamo laiko per mokslo metus, o 9–10, I–IV gimnazijos klasių mokiniams – iki 30 proc. ugdymui skiriamo laiko per mokslo metus.

Mokyklų aprūpinimas IT priemonėmis. Šimtui mokyklų, kurios išbando naują informatikos mokymo programą pradinėse klasėse, vasarą buvo nupirktos ir išdalintos planšetės, 175 edukacinių robotų komplektai, per 200 kitų interaktyvių ugdymo priemonių komplektų, 10 interaktyvių ekranų su stovais.

Rugpjūčio pabaigoje ir mokslo metų pradžioje Lietuvos mokyklų mokytojams išdalyta 2800 nešiojamųjų kompiuterių. Papildomai bus nupirkta dar beveik 600 nešiojamų kompiuterių. Juos gaus tos mokyklos, į kurias atėjo naujų mokytojų.

Ministerija toliau rūpinsis, kad mokykloms nestigtų naujausių skaitmeninių priemonių ir išteklių. Lietuvos ateities ekonomikos DNR plane numatyta 14 mln. Eur mokyklų skaitmenizacijai. Vienam mokiniui (klasės krepšelyje) skiriama 40 eurų: po 10 eurų šiais metais, ir po 30 eurų – kitais (iki tol buvo skiriama 5,9 Eur per metus).

Mokykloms, kuriose mokosi specialių ugdymosi poreikių turintys vaikai, vasarą nupirkta 10 interaktyvių kilimėlių rinkinių ir 385 įvairių tipų komunikatoriai, kurie padeda ugdyti vaikų komunikacinius gebėjimus, lavinti bendravimo įgūdžius. Rudenį numatyta nupirkti 400 planšetinių kompiuterių, 13 interaktyvių mobilių stalų ir 40 multisensorinės įrangos komplektų.

Vaikų sveikatos pažymėjimai

Tėvams, kurių vaikams iki 2020 m. rugsėjo 1-osios nebus patikrinta bendra sveikatos būklė ir dėl to nebus galimybė į ugdymo įstaigas pristatyti privalomus sveikatos pažymėjimus, primenama, jog galios pernykščiai pažymėjimai: jų galiojimas pratęstas iki šių metų pabaigos. Ši išlyga šiemet įvesta todėl, kad gydymo įstaigos dėl infekcijų kontrolės reikalavimų priėmė ir tebepriima mažiau pacientų.

Patikrinti sveikatą iki rugsėjo privalu tik tiems vaikams, kurie mokysis kitoje ugdymo ar švietimo įstaigoje, taip pat jeigu pasikeitė vaiko sveikatos būklė. Gydymo įstaigos profilaktiškai vaikų sveikatą tikrins ir mokslo metams prasidėjus.

2020-2021 m.m. – Nuotolinio mokymo vadovas

Apie tai daugiau rasite:

Naujiems mokslo metams – Nuotolinio mokymo vadovas

Ugdymo proceso įgyvendinimo ypatumai 2020–2021 mokslo metais

NAUJIENA. Operacijų vadovo sprendimu, švietimo įstaigose prie įėjimo nebereikia matuoti temperatūros įeinantiems žmonėms. Apie tai skaitykite Švietimo įstaigoms nebelieka įpareigojimo matuoti temperatūrą (2020-08-21)

1. 2019–2020 ir 2020–2021 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų patvirtinimo pakeitimas

Skelbiamas 2019–2020 ir 2020–2021 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų, patvirtintų Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr.: V-1159 „Dėl švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. balandžio 15 d. įsakymo Nr. V-417 „Dėl 2019–2020 ir 2020–2021 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų patvirtinimo“ pakeitimas

2020-08-05-V-1159-1.pdf

2019–2020 ir 2020–2021 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų 7 priedas

2020-08-05-V-1159-2.pdf

2. Rekomendacijos mokykloms dėl ugdymo organizavimo

Ugdymo procesas mokyklose turės būti organizuojamas, atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją ir Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus reikalavimus. Mokyklose turės būti maksimaliai laikomasi numatytų saugos priemonių, ribojami mokyklos bendruomenės kontaktai, laikomasi saugaus atstumo.

Mokymosi vieta:

  • šiais mokslo metais kiekvienai mokinių klasei būtina paskirti konkrečią patalpą, t. y. klasę, kurioje vyks pamokos. Skirstant mokiniams klases, reikėtų užtikrinti, kad gretutinėse patalpose mokytųsi bendraamžiai, kiek įmanoma išvengti skirtingo amžiaus mokinių kontaktų;
  • specializuotuose dalykų kabinetuose turėtų vykti tik tos pamokos, kurios negali vykti klasėse, kurioms būtina laboratorinė įranga;
  • laboratorijoje tai pačiai klasei rekomenduojama organizuoti dvi pamokas iš eilės;
  • mokinių spinteles rekomenduojama išdėstyti tame pačiame aukšte, kur ir vyksta pamokos tos klasės mokiniams.

Mokinių srautų judėjimas mokykloje:

  • mokykla turėtų pasirengti mokinių judėjimo krypčių žemėlapį mokyklos patalpose. Mokinių srautų judėjimas, jeigu tai įmanoma, turi būti nukreiptas taip, kad būtų išvengta sankirtų su kitais srautais. Jeigu mokykloje yra galimybė, būtina numatyti kelis įėjimus, kelis skirtingus išėjimus ir kelią, kuriuo arčiausiai pasiekiama mokymosi vieta;
  • mokinių judėjimo kryptys, pvz., link išėjimo, valgyklos, turėtų būti pažymėtos nuorodomis.

Ugdymo proceso organizavimo ypatumai:

  • ugdymo programoms įgyvendinti mokykla turi skirti tiek pamokų, kiek numatyta pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendruosiuose planuose;
  • rekomenduojama organizuoti po dvi to paties dalyko pamokas iš eilės;
  • pietų pertraukai skirti ilgesnį laiką, kad mokiniai ne tik pavalgytų, bet galėtų pasivaikščioti lauke, pailsėti;
  • rekomenduojama lauke organizuoti įvairių dalykų pamokas, jeigu leidžia dalyko turinio ypatumai ir mokyklos aplinka, oro temperatūros sąlygos;
  • numatyti skirtingą pamokų pradžios laiką skirtingų klasių mokiniams, klasių grupėms, pvz., pamokų pradžios laikas 5 klasių mokiniams – 9 val., 6 klasių – 8 val.;
  • mokiniams būtina suteikti reikalingą švietimo ir mokymosi pagalbą. Konsultacijas tos mokyklos, kurios savo nuostatuose (įstatuose) įteisinusios nuotolinio mokymo proceso organizavimo būdą, gali organizuoti ir nuotoliniu būdu.

Mokinių maitinimas:

  • maitinimas gali būti organizuojamas a) klasėse – maistas patiekiamas vienkartiniuose induose; b) mokyklos valgykloje – skirtos atskiros erdvės skirtingų klasių mokiniams maitinti;
  • jei mokyklos valgykloje paskirtos atskiros erdvės skirtingų klasių mokiniams maitinti, kartu pietauti turėtų tik tos pačios klasės mokiniai ir šalia esančių klasių mokiniai, kurie naudojasi bendra koridoriaus erdve;
  • mokyklos valgykloje turi būti sudarytos saugios sąlygos pasinaudoti stalo įrankiais, pvz., galimybė pasiimti įrankius nepaliečiant kitų įrankių;
  • maistas atsinešamas iš namų, valgomas klasėje, laikantis higienos taisyklių, arba mokyklos valgykloje, pietaujant tos klasės mokiniams;
  • mokyklos valgykloje turi būti užtikrintos tinkamos sąlygos darbuotojų ir mokinių rankų higienai: praustuvėse tiekiamas šiltas ir šaltas vanduo, prie praustuvių patiekiama skysto muilo, vienkartinės priemonės rankoms nusišluostyti.

Mokinių vežiojimas:

  • mokiniai mokykliniame autobuse turi sėdėti saugiu atstumu vienas nuo kito ir vairuotojo;
  • mokiniai, važiuojantys į mokyklą ar iš mokyklos mokykliniu autobusu, turi dėvėti kaukes, išskyrus mokinius, kuriems dėl kaukės dėvėjimo gali pablogėti sveikata, arba kurie serga lėtinėmis ligomis, dėl kurių kaukės dėvėti neįmanoma;
  • mokyklinio autobuso rankenos, kėdžių atlošai ir kiti dažniausiai liečiami paviršiai turi būti dezinfekuojami kas kartą prieš įlaipinant kitą vežamų mokinių grupę;
  • mokiniai, važiuojantys į miestą maršrutiniu transportu, privalo laikytis bendrųjų saugos reikalavimų, taikomų keleiviams.

Norėdami atsisiųsti šią informaciją, spauskite Rekomendacijos mokykloms dėl ugdymo organizavimo.

3. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo organizavimo būtinų sąlygų pakeitimas

(patvirtinta 2020-08-17, Nr. V-1840)

Dėl ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo

4. Pradinio ugdymo organizavimas ir jo pakeitimas

Dėl pradinio ugdymo  (patvirtinta 2020-08-20, Nr. V-1887)

Dėl pradinio ugdymo  (patvirtinta 2020-08-17, Nr. V-1839)

5. Pagrindinio ir vidurinio ugdymo organizavimas ir jo pakeitimas

Dėl pagrindinio ir vidurinio ugdymo  (patvirtinta 2020-08-20, Nr. V-1885)

Dėl pagrindinio ir vidurinio ugdymo  (patvirtinta 2020-08-17, Nr. V-1838)

6. Neformaliojo vaikų švietimo organizavimas

(patvirtinta 2020-08-17, Nr. V-1841)

Dėl neformaliojo vaikų švietimo

                                                  7. Aukštojo mokslo studijų, profesinio mokymo ir neformaliojo suaugusiųjų švietimo vykdymas ir jo pakeitimas

Dėl aukštojo mokslo studijų, profesinio mokymo ir neformaliojo suaugusiųjų švietimo  (patvirtinta 2020-08-20, Nr. V-1886)

Dėl aukštojo mokslo studijų, profesinio mokymo ir neformaliojo suaugusiųjų švietimo (patvirtinta 2020-08-17, Nr. V-1837)

8. Mokinių nemokamo maitinimo organizavimo ekstremaliosios situacijos, ekstremaliojo įvykio ir (ar) karantino metu metodinės rekomendacijos

(patvirtinta 2020-08-19, Nr. (1.1.11 E-02) SD-4332 Nr. SR-3842)

Aplinkraštis dėl mokinių nemokamo maitinimo organizavimo esant ekstremaliai situacijai, ekstremaliam įvykiui ar karantinui

9. Mokymo nuotoliniu ugdymo proceso organizavimo būdu kriterijų aprašas

(patvirtinta 2020-07-02, Nr. V-1006)

Mokymo nuotoliniu ugdymo proceso organizavimo būdu kriterijų aprašas

10. Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašas

(patvirtinta 2020-08-03, Nr. V-1128)

Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo pakeitimas

11. 2019-2020 ir 2020-2021 mokslo metų pradinio ugdymo programos bendrojo ugdymo plano pakeitimas

(patvirtinta 2020-08-04, Nr. V-1152)

2019-2020 ir 2020-2021 mokslo metų pradinio ugdymo programos bendrojo ugdymo plano pakeitimas

12. 2019-2020 ir 2020-2021 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos bendrųjų ugdymo planų pakeitimas

(patvirtinta 2020-08-05, Nr. V-1159)

2019-2020 ir 2020-2021 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos bendrųjų ugdymo planų pakeitimas

13. Mokyklos vaiko gerovės komisijos sudarymo ir jos darbo organizavimo tvarkos aprašas

(patvirtinta 2020-08-03, Nr. V-1129)

Mokyklos vaiko gerovės komisijos sudarymo ir jos darbo organizavimo tvarkos aprašas

14. Specialiosios pagalbos teikimo mokyklose (išskyrus aukštąsias mokyklas) tvarkos aprašas

(patvirtinta 2020-08-03, Nr. V-1130)

Specialiosios pagalbos teikimo mokyklose (išskyrus aukštąsias mokyklas) tvarkos aprašas

15. Specialiosios pedagoginės pagalbos asmeniui iki 21 metų teikimo ir kvalifikacinių reikalavimų nustatymo šios pagalbos teikėjams tvarkos aprašas

(patvirtinta 2020-08-03, Nr. V-1132)

Specialiosios pedagoginės pagalbos asmeniui iki 21 metų teikimo ir kvalifikacinių reikalavimų nustatymo šios pagalbos teikėjams tvarkos aprašas

16. Psichologinės pagalbos teikimo tvarkos aprašas

(patvirtinta 2020-08-03, Nr. V-1133)

Psichologinės pagalbos teikimo tvarkos aprašas

17. Socialinės pedagoginės pagalbos teikimo vaikui ir mokiniui tvarkos aprašas

(patvirtinta 2020-08-03, Nr. V-1134)

Socialinės pedagoginės pagalbos teikimo vaikui ir mokiniui tvarkos aprašas

18. Sportinio ugdymo organizavimo rekomendacijos

(patvirtinta 2020-08-18, Nr. V-1236)

Sportinio ugdymo organizavimo rekomendacijų tvirtinimo pakeitimas

Įsakymas.docx

Sportinio ugdymo ir (ar) rengimo organizavimo rekomendacijos

Rekomendacijos.docx

2019–2020 ir 2020–2021 mokslo metų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų pakeitimo projektai

1. 2019–2020 ir 2020–2021 mokslo metų pradinio ugdymo programos bendrojo ugdymo plano pakeitimo projektas

Skelbiamas 2019–2020 ir 2020–2021 mokslo metų pradinio ugdymo programos bendrojo ugdymo plano pakeitimo projektas. Projekte numatomi pakeitimai susiję su ugdymo organizavimu karantino, ekstremalios situacijos, ekstremalaus įvykio ar įvykio, keliančio pavojų mokinių sveikatai ir gyvybei, laikotarpiu ar esant aplinkybėms mokykloje, dėl kurių ugdymo procesas negali būti organizuojamas kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu.

PROJEKTAS_isakymas 07-29.pdf

PROJEKTAS_priedas 07-29.pdf

2. 2019–2020 ir 2020–2021 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų pakeitimo projektas

2019–2020 ir 2020–2021 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų, patvirtintų Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. V-417 „Dėl 2019–2020 ir 2020–2021 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų patvirtinimo“ pakeitimo projektas

BUP – keitimas 08-29.pdf

BUP 7 priedas.pdf

Etatinis mokytojų, dėstytojų ir mokslo darbuotojų darbo apmokėjimas

Nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. bendrojo ugdymo, neformaliojo švietimo, profesinio mokymo mokytojams bei dėstytojams ir mokslo darbuotojams atlyginimai, lyginant su praėjusių metų rugsėju, didėja vidutiniškai 10 proc.

Lyginant su praėjusių mokslo metų pradžia, mokytojo, dirbančio pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo, neformaliojo švietimo programas, vidutinis atlyginimas naujais mokslo metais turėtų būti didesnis 120 Eur  neatskaičius mokesčių.

Ikimokyklinio ugdymo pedagogo vidutinis darbo užmokestis turėtų augti 445 Eur neatskaičius mokesčių, atitinkamai priešmokyklinio ugdymo pedagogo – 300 Eur iki mokesčių.

Konkretus kiekvieno pedagogo atlyginimas priklauso nuo jo darbo stažo, turimos kvalifikacijos, darbo krūvio.

Seimas pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymui didinti dėstytojų ir mokslininkų darbo užmokestį taip, kad jis nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. būtų vidutiniškai 10 proc. didesnis, palyginti su nustatytu iki 2019 m. gruodžio 31 d. Tai daroma siekiant didinti mokslinės karjeros patrauklumą.

Seimui pakeitus Mokslo ir studijų įstatymą, nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. pareiginės algos koeficientų apatinės ir viršutinės ribos visoms mokslo darbuotojų pareigybių grupėms bus padidintos 8,125 proc. Tokiu atveju vyriausiojo mokslo darbuotojo pareiginė alga, palyginti su 2019 m., kils 149–268 Eur, vyresniojo mokslo darbuotojo – 130–209 Eur, mokslo darbuotojo, tyrėjo, mokslininko stažuotojo – 130–158 Eur, jaunesniojo mokslo darbuotojo – 87–109 Eur iki mokesčių.

Mokslininkų ir dėstytojų atlyginimams kelti 2020 m. numatyta 4,6 mln. Eur valstybės biudžeto lėšų.

Etatinio korekcijos

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius dar 2020 m. kovo mėn. patvirtino etatinio mokytojų darbo užmokesčio pakeitimus, kurie bus įgyvendinami nuo šių metų rugsėjo. Mokytojų darbo krūvio sandaros nustatymo tvarkos aprašo, Veiklų mokyklos bendruomenei aprašo ir Veiklų, susijusių su profesiniu tobulėjimu, aprašo pakeitimai turėtų padėti sklandžiau organizuoti etatinį apmokėjimą ir išvengti šiuo metu praktikoje pasitaikančių nesklandumų. Dėl jų buvo sutarta anksčiau dirbusioje darbo grupėje etatiniam mokytojų apmokėjimui tobulinti.

Patvirtinta, kad mokytojo pareigybėje nustatant valandas ugdomajai veiklai planuoti, pasiruošti pamokoms, mokinių pasiekimams vertinti ir vadovauti klasei, būtų sugriežtintas išimčių, pagal kurias galima nukrypti nuo nustatyto valandų skaičiaus, taikymas. Išimtys galės būti taikomos tik nustačius aiškius kriterijus įstaigos darbo apmokėjimo sistemoje.

Nustatyti papildomi reikalavimai mokyklų darbo apmokėjimo sistemoms, kad valandų skyrimas profesiniam tobulėjimui ir veikloms bendruomenei mokyklose būtų skaidresnis ir aiškesnis. Mokyklos bendruomenei sutarus dėl konkretaus veiklų sąrašo ir valandų paskirstymo principų, bus išvengta subjektyvumo ir nepagrįstų sprendimų.

Patikslintame mokytojų darbo krūvio sandaros nustatymo tvarkos apraše numatyta, kad mokytojo darbo krūvio sandaroje turi būti nustatomas bendras valandų, susijusių su profesiniu tobulėjimu ir veikla mokyklos bendruomenei, skaičius per mokslo metus, mokytojo vykdomos veiklos mokyklos bendruomenei ir sutarti rezultatai, o ne valandos kiekvienai veiklai, nes įgyvendinant etatinį apmokėjimą svarbu ne skaičiuoti minutes, bet pasiekti rezultatų, dėl kurių sutariama iš anksto.

Primename, kad dar 2020 m. sausio 30 d. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje dirbusi darbo grupė etatiniam mokytojų apmokėjimui tobulinti sutarė dėl etatinio apmokėjimo pakeitimų, kurie būtų įgyvendinami nuo 2020 m. rugsėjo.  Ši švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu sudaryta darbo grupė etatiniam mokytojų darbo apmokėjimui tobulinti siūlymus turėjo parengti iki 2020 m. vasario 1 d. Tačiau po posėdžio susitarta, kad būtų prasminga toliau pratęsti darbo grupės veiklą ir aptarti tolimesnes etatinio modelio keitimo perspektyvas. Dalis pasiūlymų atidėta tolesnei diskusijai, nes, norint juos įgyvendinti, reikia iš esmės keisti etatinio apmokėjimo modelį ar numatyti papildomą finansavimą, – tam būtina tinkamai pasirengti. Pakeitimai, iš esmės keičiantys dabartinį modelį, galėtų būti įgyvendinami ne anksčiau kaip nuo 2021 m. rugsėjo 1 d.

Į darbo grupę, kuriai vadovauja viceministrė Jolanta Urbanovič, įeina Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos, Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“, Švietimo ir mokslo profesinės sąjungos „Solidarumas“, Lietuvos profesinio mokymo įstaigų asociacijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos, Lietuvos švietimo įstaigų vadovų profesinės sąjungos, Lietuvos savivaldybių švietimo padalinių vedėjų asociacijos, Muzikos ir meno mokyklų vadovų asociacijos, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovai.

Pedagogų atlyginimų didinimas. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija tęsia įsipareigojimus, sutartus kolektyvinėje švietimo ir mokslo šakos darbuotojų sutartyje, gerinti pedagogų darbo sąlygas ir didinti atlyginimus. Nuo rudens pradžios vidutiniškai 10 proc., lyginant su 2019 m. rugsėjo 1 d., didėja atlyginimai bendrojo ugdymo, neformaliojo švietimo, profesinio mokymo mokytojams, dėstytojams ir mokslo darbuotojams. Ikimokyklinio ugdymo auklėtojų algos auga vidutiniškai 46 proc., priešmokyklinio ugdymo pedagogams – vidutiniškai 30 proc., ir šių pedagogų atlyginimai nuo rugsėjo 1 d. susilygina su bendrojo ugdymo mokytojų atlyginimais.

Mokytojų darbo krūvio sandaros nustatymo tvarkos aprašas

Informuojame, kad, atsižvelgiant į Darbo grupės  etatiniam mokytojų darbo apmokėjimui tobulinti pasiūlymus, buvo patvirtinti mokytojų etatinį darbo apmokėjimą reglamentuojančių teisės aktų pakeitimai, įsigaliojantys nuo 2020 m. rugsėjo 1 d.

  1. Mokytojų, dirbančių pagal bendrojo ugdymo, profesinio  mokymo ir neformaliojo švietimo programas (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas), darbo krūvio sandaros nustatymo tvarkos aprašo pakeitimai:

Darbo krūvio sandaros nustatymo tvarkos aprašas (įsigalioja 2020-09-01)

  1. Mokytojų, dirbančių pagal bendrojo ugdymo, profesinio  mokymo ir neformaliojo švietimo programas (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas), veiklų mokyklos bendruomenei aprašo ir Mokytojų, dirbančių pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo programas (išskyrus ikimokyklinio  ir priešmokyklinio ugdymo programas), veiklų, susijusių su profesiniu tobulėjimu, aprašo pakeitimai:

Veiklų, susijusių su profesiniu tobulėjimu aprašo pakeitimas (įsigalioja 2020-09-01)

Kiti galiojantys teisės aktai 2020-2021 m.m.

Darbo krūvio sandaros nustatymo tvarkos aprašas (patvirtinta 2019-03-01)

Veiklų, susijusių su profesiniu tobulėjimu aprašas (patvirtinta 2019-03-01)

Informuojame, kad atsižvelgiant į Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos išvadą rengiamas Mokytojų, dirbančių pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo programas (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas), veiklų mokyklos bendruomenei  aprašo pakeitimas, pagal kurį numatyta atsisakyti šio aprašo 9 punkto dėl mokytojo veiklų mokyklos bendruomenei sąrašo ir sutartų rezultatų skelbiamo viešai.

Mokytojų veiklų mokyklos bendruomenei sąrašo neprivaloma skelbti viešai

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, gavusi Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos išaiškinimą, nustatė, kad mokytojo veiklų mokyklos bendruomenei sąrašą ir sutartus rezultatus nebus būtina skelbti viešai.

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija nurodo, kad tokia pareiga turėtų būti nustatoma įstatymu arba būti iš jo kildinama. Inspekcijai kilo abejonių, ar būtina viešai skelbti mokytojų veiklas bei jų atlikimo rezultatus viešai interneto svetainėje, nes nėra aiškus tokių duomenų skelbimo tikslas ir pagrįstumas.

Reikalavimas mokytojo veiklų mokyklos bendruomenei sąrašą ir sutartus rezultatus skelbti viešai pirmą kartą buvo įtrauktas į šių metų kovą pasirašytą švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymą dėl mokytojų veiklos aprašo ir būtų įsigaliojęs nuo šių metų rugsėjo 1 d. Reikalavimas buvo numatytas atsižvelgiant į Specialiųjų tyrimo tarnybos siūlymus dėl etatinio mokytojų darbo užmokesčio modelio tobulinimų. Juos rengė, derindama su kitomis institucijomis, etatinio darbo grupė, kurioje dirbo visų švietimo profesinių sąjungų, savivaldybių asociacijos, ministerijos atstovai.

Įsakymas skelbiamas:

Dėl švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. kovo 1 d. įsakymo Nr. V-184 „Dėl Mokytojų, dirbančių pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo programas (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas), veiklų mokyklos bendruomenei aprašo ir Mokytojų, dirbančių pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo programas (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas), veiklų, susijusių su profesiniu tobulėjimu, aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ pakeitimo (patvirtinta 2020-03-19, Nr. V-397)

Nauji reikalavimai dėl mokyklų vadovų

2020 m. liepą buvo pakeisti teisės aktai, reglamentuojantys švietimo įstaigų vadovų kvalifikacinius reikalavimus, veiklą ir jos vertinimą, konkursų eiti švietimo vadovo pareigas organizavimą ir konkurso laimėtojo skyrimą į pareigas.

Seimas paskutiniajame 2020 m. birželio mėnesio posėdyje priėmė Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymą ir Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymą. Abiejų įstatymų nuostatos įsigaliojo 2020 m. liepos 11 d.

Įteisintos šios naujovės:

Švietimo įstatyme nebeliko nuostatų dėl tarnybinių patikrinimų švietimo įtaigų vadovams. Jas koreguoti reikėjo dėl 2019 m. rugsėjo 19 d. priimto Konstitucinio  teismo nutarimo. Neteko galios švietimo ir mokslo ministro įsakymu patvirtinta tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarka.  Nuo šiol esant būtinybei patikrinimai turi būti atliekami Darbo kodekso nustatyta tvarka.

Švietimo įstatyme konkrečiau reglamentuotas švietimo įstaigų vadovų rezervas, todėl artimiausiu metu bus pakoreguotas ir švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinamas Švietimo įstaigų vadovų rezervo reglamentas, jame numatant daugiau galimybių naujai paskirtiems švietimo įstaigų vadovams ir ketinantiems tapti švietimo įstaigų vadovais gauti pagalbos.

Sutrumpintas konkursų skelbimo terminas tais atvejais, kai švietimo įstaigos vadovas baigia savo kadenciją. Dabar konkursas turės būti skelbiamas ne prieš 6 mėnesius, bet prieš 4. Taigi konkurso procedūros trumpės.

Nuo šiol, jeigu asmuo vienoje švietimo įstaigoje vadovo pareigas ėjo ne mažiau kaip 10 metų, jam galės būti atliktas prilygintas kompetencijų vertinimas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka (buvo 20 metų). Pretendentai, kuriems galioja minėta nuostata, nors konkursai buvo paskelbti ir anksčiau, gali rinktis prilygintą kompetencijų vertinimą darbo vietoje.

Nuo šiol savivaldybių švietimo įstaigų vadovų konkursus skelbti ir priimti į pareigas įgaliojamas savivaldybės meras. Paprastės ir trumpės tiek konkurso skelbimo, tiek konkursą laimėjusios švietimo įstaigos vadovo skyrimo į pareigas procedūros.

Nuo 2021 m. švietimo įstaigų vadovai rengs vieną ataskaitą, kurios reikalavimus nustatys švietimo, mokslo ir sporto ministras. Šiuo metu analizuojami švietimo įstaigų vadovų ataskaitų pavyzdžiai, o rudenį bus parengtas Reikalavimų švietimo įstaigų vadovų ataskaitoms projektas. Įgyvendinant pasikeitusias įstatymų nuostatas, buvo pakoreguoti du švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymai: „Dėl Kvalifikacinių reikalavimų valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovams aprašo patvirtinimo“ (https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/4d98b7b0ca5011ea997c9ee767e856b4) ir įsakymas „Dėl Konkurso valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų pareigoms eiti tvarkos aprašo patvirtinimo“ (https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/044d7140ca5011ea997c9ee767e856b4).

Nuo 2020 m. liepos 1 dienos taip pat įsigaliojo du ankstesni šių įsakymų pakeitimai (https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/843c0150967011ea9515f752ff221ec9 ir https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/1019561095d511ea9515f752ff221ec9). Kadangi šie pakeitimai taps itin aktualūs rudenį vyksiančiuose konkursuose, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos specialistai kartu su Nacionalinės švietimo agentūros darbuotojais planuoja rudens pradžioje surengti seminarą savivaldybių administracijų atstovams, organizuojantiems švietimo įstaigų vadovų konkursus. Su naujovėmis detaliau atskirame renginyje planuojame supažindinti ir švietimo įstaigų vadovus. Apie tikslias renginių datas Švietimo, mokslo ir sporto ministerija informuos vėliau.

Profesinio mokymo pokyčiai

2019–2020 ir 2020–2021 mokslo metų bendrųjų profesinio mokymo planų patvirtinimo pakeitimai:

DĖL ŠVIETIMO, MOKSLO IR SPORTO MINISTRO 2019 M. RUGPJŪČIO 22 D. ĮSAKYMO NR. V-929 „DĖL 2019–2020 IR 2020–2021 MOKSLO METŲ BENDRŲJŲ PROFESINIO MOKYMO PLANŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO (patvirtinta 2020-08-28, Nr. V-1294)

Naujos galimybės gimnazistams. Nuo 2020 m. rudens pasikeitė stojančiųjų į profesinio mokymo įstaigas tvarka. Nuo šiol įgyti kvalifikaciją pagal visą profesinio mokymo programą turi teisę 1-4 gimnazijų bei 9-10 pagrindinių mokyklų klasių mokiniai, norintys mokytis pagal tam tikrus profesinio mokymo modulius.

Pagal naująją tvarką, bendrojo ugdymo mokyklų mokiniai galės rinktis tik dalį programos, t. y. vieną modulį, ir mokytis pagal šį modulį. Tai reiškia, kad mokiniai gali įgyti pagrindinį arba vidurinį išsilavinimą savo mokykloje, tačiau profesinėje mokykloje mokytis tik profesinio mokymo: profesinėje mokykloje bendrojo ugdymo mokinys galės turėti nuo 3 iki 6 pamokų, o mokymas truktų nuo vienų iki dvejų metų. Mokinys kartu su savo bendrojo ugdymo mokykla ir profesine mokykla susidarys individualų mokymosi planą, kad nebūtų viršytas maksimalus pamokų skaičius – 35 – per savaitę.

Abi mokyklos bendradarbiaudamos derins mokiniui palankų pamokų tvarkaraštį. Beje, vienu metu mokantis ir gimnazijoje ar pagrindinėje mokykloje, ir profesinėje mokykloje, kai kurių pamokų bendrojo ugdymo mokykloje bus galima atsisakyti, jeigu jos dubliuosis.

Baigęs profesinio mokymo programas modulį, mokinys gaus įgytas kompetencijas patvirtinantį pažymėjimą. Įgytos kompetencijos jam leis užsiimti atitinkama veikla, o mokantis toliau pagal tos pačios kvalifikacijos programą galės būti įskaitomos, tad sutrumpės mokymosi laikas.

Mokiniams, baigusiems ir gimnaziją ar pagrindinę mokyklą, ir profesinio mokymo mokyklą, bus sudarytos sąlygos stoti į aukštąją mokyklą ir pridedamas vienas stojamasis balas.

Jei mokinys profesinį mokymą pasirinko tik būdamas 11 klasėje ir baigiant bendrojo ugdymo mokyklą jam reikės dar metus mokytis profesinėje mokykloje, jis šiuos mokslo metus gali derinti su mokslais aukštojoje mokykloje.

Tokia tvarka numatoma ir 2021-2022 m.m.

Profesinio mokymo naujovė: išbandyti profesiją galima jau mokyklos suole. Šiemet startavo profesinio mokymo naujovė gimnazistams – sudaryta galimybė geidžiamos profesijos žinių įgyti dar besimokant mokykloje. Priėmime į profesinio mokymo įstaigas galėjo dalyvauti ir I–IV gimnazijos klasių ir 9–10 bendrojo ugdymo mokyklų klasių mokiniai, norintys mokytis pagal atskirus profesinio mokymo modulius profesinėse mokyklose. Šią naujovę pasirinko išbandyti beveik 400 mokinių.

Nusprendusieji pasirinkti modulinį profesinį mokymą bendrojo ugdymo mokyklų mokiniai gali rinktis dalį programos, t. y., vieną atskirą modulį, ir mokytis pagal jį. Pasirinkęs vieną modulį profesinėje mokykloje gimnazistas gali turėti nuo 3 iki 6 pamokų per savaitę, o mokymasis truktų nuo vienerių iki dvejų metų.

Mokinys kartu su savo bendrojo ugdymo mokykla ir profesinio mokymo įstaiga susidaro individualų mokymosi planą, kad būtų neviršytas maksimalus savaitinis 35 pamokų skaičius. Abi mokyklos bendradarbiaudamos derina mokiniui palankų pamokų tvarkaraštį.

Profesinio mokymo populiarumas šiemet itin išaugo. Siekiantieji įgyti profesinį išsilavinimą sudarė 1,5 tūkst. daugiau sutarčių nei pernai: šiemet – 21,1 tūkst., pernai – 19,6 tūkst. Iš jų valstybės finansuojamos vietos skirtos 20,8 tūkst. profesinio mokymo sutartis sudariusių asmenų, 2019 m. – 19,2 tūkst.

Optimizuojamas profesinio mokymo įstaigų tinklas. Nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. Lietuvoje veikia 57 profesinio mokymo įstaigos, prieš tai jų buvo 61. Pertvarkant profesinių mokyklų tinklą siekiama kelti profesinio mokymo kokybę sudarant mokiniams geresnes sąlygas mokytis, įgyti darbo rinkoje paklausią profesinę kvalifikaciją, plėsti profesinio mokymo programų pasirinkimą ir neformaliojo profesinio mokymo pasiūlą.

Finansavimas ir aprūpinimas. Pirminis profesinis mokymas finansuojamas iš valstybės biudžeto. Profesinio mokymo teikėjams finansavimas skiriamas taikant formaliojo profesinio mokymo lėšų skaičiavimo vienam mokiniui metodiką. Profesinio mokymo lėšas sudaro profesijos mokytojo ir mokytojo, mokančio profesinio mokymo programos bendrųjų dalykų, darbo užmokestis už kontaktines, pasirengimo pamokoms, papildomų darbų valandas, vadovavimą grupei; mokytojo, pavaduojančio kitą mokytoją, išvykusį tobulinti kvalifikacijos, darbo užmokestis; kitų darbuotojų, susijusių su mokymu, darbo užmokestis; lėšos profesinei techninei literatūrai ir vadovėliams; lėšos techninėms vaizdo priemonėms; lėšos pagrindinėms praktinio mokymo medžiagoms; lėšos profesijos mokytojų kvalifikacijai tobulinti; lėšos socialinio draudimo įmokoms. Vieno mokinio krepšelio principas taip pat taikomas profesinio mokymo įstaigai skiriant ūkio lėšas.

Tęstinis profesinis mokymas paprastai vykdomas įmonės, įstaigos, mokinio lėšomis. Teisės aktų nustatyta tvarka tęstiniam profesiniam mokymui gali būti skiriama valstybės biudžeto lėšų. 

2020 m. vieno mokymosi kredito profesinio mokymo lėšos (taikoma nuo 2020-03-21)

Profesiniame mokyme nuo šių metų rugsėjo steigiamos mokymosi ir socialinės stipendijos, kurias galės gauti ne tik profesinių mokyklų mokiniai, bet ir I-IV klasių gimnazistai šalia mokslų gimnazijoje pasirinkę atskirus profesinio mokymo modulius. Tokiems Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymams atnaujinti stipendijų ir materialinės paramos teikimo tvarką šiandien pritarė Vyriausybė.

„Pirmą kartą suvienodiname stipendijų ir kitos paramos skyrimo principus aukštųjų ir profesinių mokyklų studentams, nors jų dydžiai ir skiriasi: jos bus skiriamos ir už mokymosi pasiekimus. Tai dar vienas žingsnis atnaujinant profesinį mokymą, darant jį lankstesnį, patrauklesnį besimokantiems“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.

Mokymosi stipendija galės būti skiriama už mokymosi pažangą ir pasiekimus ir mokama kas mėnesį, jos dydis galės siekti nuo 19,5 eurų (0,5 BSI).iki 117 eurų (3 BSI)

Mokiniai taip pat galės būti skatinami už dalyvavimą įvairiose veiklose (socialinėje-pilietinėje, savanoriškoje ir nevyriausybinių organizacijų, kultūrinėje, sportinėje ir kt.), profesinio meistriškumo konkursuose, dalykinėse olimpiadose bei konkursuose. Kartą per metus už dalyvavimą šiose veiklose mokinys galės gauti vienkartinę mokymosi stipendiją, kurios dydis sieks nuo 19,5 eurų (0,5 BSI).iki 195 eurų (5 BSI).

Socialinė stipendija galės būti skiriama mokiniams, turintiems teisę gauti socialinę pašalpą arba esantiems iš šeimos, auginančios tris ir daugiau vaikų. Ją taip pat galės gauti mokiniai, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių, išskyrus mokinius, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka jau skiriamas maitinimas ir kita materialinė parama. Ji bus mokama kas mėnesį ir sieks 117 eurų (3 BSI).

Kita materialinė parama – iki 117 eurų (3 BSI) – galės būti teikiama mokiniams, kurių materialinė būklė tapo sunki dėl jų pačių ligos, artimųjų ligos ar mirties, stichinės nelaimės ar turto netekimo.

Iki šiol profesinių mokyklų mokiniai galėjo gauti nuo 10,53 euro (0,27 BSI) iki 29,64 euro (0,76 BSI) siekiančias stipendijas, o socialiai remtiniems galėjo būti skiriama materialinė parama, mokyklos nustatyta tvarka neviršijant nustatyto fondo.
Stipendijas galės gauti profesinių mokyklų mokiniai, kurie mokosi valstybės finansuojamose vietose pagal programas ar jų modulius, siekdami įgyti pirmąją kvalifikaciją. Nauja stipendijų skyrimo tvarka galios naujai skiriamoms stipendijoms ir materialinei paramai.

Ministerija planuoja stipendijoms ir kitai materialinei paramai 2021 m. numatyti iš savo asignavimų apie 780 tūkst. eurų papildomai.
Profesinio mokymo populiarumas šiemet itin išaugo. Siekiantieji įgyti profesinį išsilavinimą sudarė 1,5 tūkst. daugiau sutarčių nei pernai: šiemet – 21,1 tūkst., pernai – 19,6 tūkst. Iš jų valstybės finansuojamos vietos skirtos 20,8 tūkst. profesinio mokymo sutartis sudariusių asmenų, 2019 m. – 19,2 tūkst. Šiemetiniai rezultatai yra geriausi nuo 2017 m., kai startavo bendrojo priėmimo į profesines mokyklas sistema, Beveik 400 gimnazistų pasinaudojo šiemet pirmą kartą sudaryta galimybe įgyti profesijos žinių dar besimokant mokykloje.

Brandos egzaminų tvarkaraščiai

2020–2021 mokslo metų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo, lietuvių kalbos ir literatūros įskaitos ir brandos egzaminų tvarkaraščiai. Tvarkaraščiai rengti atsižvelgiant į 2020–2021 mokslo metų vidurinio ugdymo programų bendruosius ugdymo planus. Peržiūrėti galima 2020–2021 mokslo metų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo, lietuvių kalbos ir literatūros įskaitos ir brandos egzaminų tvarkaraščiai

Psichologo pagalba mokykloje

Psichologo pagalba mokiniams bus prieinamesnė – mokyklų, profesinio mokymo įstaigų, pedagoginių psichologinių bei švietimo pagalbos tarnybų psichologai teiks daugiau konsultacijų dėl Covid-19 pandemijos sukeltų emocinių, psichologinių sunkumų. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, įgyvendindama Ilgalaikių neigiamų Covid-19 pandemijos pasekmių visuomenės psichikos sveikatai mažinimo veiksmų planą,  skyrė papildomų lėšų – iš viso 300 tūkst. Eur –  švietimo įstaigų psichologams.

Konfidencialūs pokalbiai su psichologu gali padėti nesaugumo jausmą, atskirtį ar nerimą patiriantiems mokiniams sušvelninti galimus Covid-19 pandemijos padarinius psichologinei gerovei.

Paskirstytos lėšos bus naudojamos švietimo įstaigų psichologams papildomiems darbams atlikti, teikiant pagalbą psichologinių sunkumų patiriantiems mokiniams. Psichologams bus skiriamos priemokos nuo 20 iki 30 proc. atlyginimo iki 2 mėn. laikotarpiui. Savivaldybės ir valstybinės švietimo įstaigos skirtas lėšas gali naudoti iki šių kalendorinių metų pabaigos.

Skiriamos lėšos apskaičiuotos proporcingai pagal psichologų skaičių savivaldybių ir valstybinėse švietimo įstaigose. Iš viso mokyklose, savivaldybių švietimo įstaigose ir pedagoginėse psichologinėse, švietimo pagalbos tarnybose dirba 670 psichologų.

Švietimo įstatymo pataisos

Priimtos Švietimo įstatymo pataisos: nebelieka teisinių kliūčių negalią ir specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams mokytis kartu su visais.

Seimas priėmė Švietimo įstatymo pakeitimus, kurie naikina diskriminuojančias nuostatas negalią ir specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams: jie galės lankyti artimiausią jo gyvenamoje vietoje esančią bendrąją mokyklą, bus priimami visiškai lygiais pagrindais su kitais mokiniais. Taip pat gerokai išsiplės pagalbos sistema mokyklose. Numatoma galimybė, kad pamokose bei kitose mokinių veiklose dalyvautų du mokytojai, švietimo pagalbos specialistai, mokinio padėjėjai, numatoma daugiau alternatyvios komunikacijos priemonių, kai mokykloje ugdomas autistiškas, regėjimo ar klausos negalią turintis mokinys.

Naujos Švietimo įstatymo nuostatos būtų įgyvendinamos palaipsniui ir galutinai įsigaliotų nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. Nuo tų metų rugsėjo bendrosios mokyklos nebegalės atsisakyti priimti specialiųjų ugdymosi poreikių vaikų ir nukreipti į specialiąsias mokyklas. Iki to laiko savivaldybės, mokyklos turi padaryti visus darbus, kad jiems būtų sukurtos visos sąlygos, o valstybė – skirti reikiamų lėšų.

Parengtame įstatymo įgyvendinimo priemonių plane numatoma nuo 2021 m. steigti mokinio padėjėjų, švietimo pagalbos specialistų etatus, vykdyti kitas priemones, kurios bendrosios paskirties mokyklose užtikrintų sąlygas specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams.  Tam 2021–2024 m. iš valstybės biudžeto reikėtų skirti apie 173 mln. eurų. Kasmet nuo 2021 m. reikalinga suma būtų daugiau nei 28 mln. eurų.

Numatyta, kad klasėje, kurioje yra didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai, dirbs du mokytojai kartu su švietimo pagalbos specialistais. Įteisinama ir mokinio padėjėjo pareigybė. Nustatoma, kad specialiąją pedagoginę pagalbą teiktų tik asmenys, įgiję aukštąjį universitetinį ar jam lygiavertį išsilavinimą.

Ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklose taip pat turės būti sudarytos sąlygos kurčiajam mokytis gimtosios (gestų) kalbos. Mokyklos, atsižvelgusios į mokinių skaičių, kuriems reikalingas gestų kalbos mokytojas, atitinkamai pasirinks paslaugos teikimo būdą ir formą. Pvz., steigs gestų kalbos mokytojo pareigybę, pirks paslaugą iš centrų ar laisvųjų mokytojų, teiks paslaugą mokykloje arba specialiojo ugdymo centre priimtinomis vaikui formomis: tiesiogiai, nuotoliniu būdu ar mišriai.

Sukūrus tinkamas sąlygas bendrosiose mokyklose, mažės specialiųjų mokyklų poreikis. Numatoma, kad dalis jų galėtų tapti regioniniais švietimo pagalbos centrais, teikiančiais konsultacijas, metodinę pagalbą viso regiono bendrosios paskirties mokykloms.

Socialinė parama mokiniams 2020-2021 m.m.

Parama mokinio reikmenims įsigyti ir nemokamas maitinimas. Tokią socialinę paramą mokiniams gali gauti su finansiniais iššūkiais susiduriančios šeimos. Nemokamus pietus, nepriklausomai nuo šeimos pajamų, nuo šių metų rugsėjo galės gauti visi priešmokyklinukai ir pirmokai – tereikės pateikti prašymą. Tai padaryti galima jau dabar.

Susidūrus su finansiniais sunkumais – nemokamas maitinimas ir parama mokinio reikmenims. Mokiniai turi teisę į nemokamą maitinimą (pietus ir maitinimą mokyklų organizuojamose vasaros poilsio stovyklose) ir 78 eurų dydžio paramą mokinio reikmenims įsigyti, jeigu vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės nei 187,5 euro.

Į vidutines pajamas neįskaitomi vaiko pinigai, 20–40 proc. darbo užmokesčio, tiek pat procentų nedarbo socialinio draudimo ar darbo paieškos išmokų, priklausomai nuo vaikų skaičiaus ir šeimos sudėties.

Norint gauti šią paramą, vienas iš mokinio tėvų ar kitų bendrai gyvenančių pilnamečių asmenų turėtų kreiptis į savo savivaldybės administraciją arba prašymą pateikti per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą http://www.spis.lt. Prie prašymo-paraiškos reikia pridėti šeimos narių pažymas apie pajamas, gautas per 3 praėjusius mėnesius, arba kreipimosi mėnesio pajamas, jei kreipimosi mėnesį, palyginti su trimis praėjusiais mėnesiais, pasikeitė šeimos pajamų šaltinis ar šeiminė padėtis.

Jeigu šeima gauna piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams, pavyzdžiui, socialinę pašalpą ar būsto šildymo, geriamojo ar karšto vandens išlaidų kompensacijas, tuomet kreipiantis dėl nemokamo maitinimo ir mokinio reikmenų užtenka pateikti laisvos formos prašymą, o pažymų apie šeimos gaunamas pajamas pateikti nereikia.

Kreipiantis tik dėl nemokamo maitinimo, prašymą-paraišką galima pateikti ir mokyklos administracijai.

Prašymus teikti galima jau dabar. Kad šeimos galėtų iš anksto pasiruošti naujiems mokslo metams, prašymai dėl paramos mokiniams priimami savivaldybėse jau nuo liepos 1 d. Norintys gauti paramą mokinio reikmenims įsigyti prašymus savivaldybėms gali pateikti iki spalio 5 dienos. Dėl nemokamo maitinimo galima kreiptis visus mokslo metus, pablogėjus šeimos finansinei situacijai.

Išimties atvejais nemokamas maitinimas ir parama mokinio reikmenims įsigyti gali būti skiriama ir esant didesnėms pajamoms, tai yra, kai pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį neviršija 250 eurų. Tokie atvejai gali būti, pavyzdžiui, liga, nelaimingas atsitikimas, netekus maitintojo, kai motina ar tėvas vieni augina vaiką, kai bendrai gyvenantys asmenys augina tris ir daugiau vaikų ar bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų ar vienas gyvenantis asmuo yra neįgalus.

 Patikrinus šeimos gyvenimo sąlygas, savivaldybės nustatyta tvarka mokiniams gali būti skiriama parama  ir jeigu vidutinės pajamos vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės kaip 312,5 euro.

Nemokamas maitinimas ir parama mokinio reikmenims įsigyti skiriama mažas pajamas gaunančių šeimų vaikams, kurie mokosi pagal priešmokyklinio ugdymo programą ar bendrojo ugdymo programas.

Visiems priešmokyklinukams ir pirmokams – nemokami pietūs. Nuo 2020 m. rugsėjo 1-osios nemokamus pietus, nevertinant pajamų, galės gauti visi priešmokyklinukai ir pirmokai, tereikės užpildyti supaprastintą prašymą-paraišką. Tai padaryti galima per http://www.spis.lt, savo savivaldybėje ar tiesiog mokykloje. Šiuo atveju dokumentų apie šeimos pajamas teikti nereikia.

Nuo šių metų sausio nemokami pietūs tiekiami priešmokyklinukams 314-oje savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklose 51-oje savivaldybėje.

Planuojama, kad nuo rugsėjo 1 d. nemokamą maitinimą mokykloje gaus apie 100 tūkst. mokinių, iš kurių 27 tūkst. priešmokyklinukų ir 28 tūkst. pirmokų. Parama mokinio reikmenims įsigyti bus suteikta apie 50,7 tūkst. mokinių.

Praėjusiais metais nemokamą maitinimą vidutiniškai per mėnesį gavo apie 47,3 tūkst. mokinių, paramą mokinio reikmenims įsigyti – 50,6 tūkst. mokinių.

Socialinė parama skiriama mokiniams, kurie mokosi bendrojo ugdymo mokyklose, profesinio mokymo įstaigose, ikimokyklinio ugdymo mokyklose ar pas kitą švietimo teikėją (išskyrus laisvąjį mokytoją) (toliau vadinama – mokykla) pagal bendrojo ugdymo programas, įregistruotas Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre (išskyrus suaugusiųjų ugdymo programas), ar priešmokyklinio ugdymo programą.

Socialinė parama neskiriama mokiniams, kurie mokosi ir pagal bendrojo ugdymo, ir pagal profesinio mokymo programas, taip pat mokiniams, kurie yra išlaikomi valstybės arba savivaldybės finansuojamose įstaigose arba kuriems Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka nustatyta vaiko laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba), išskyrus atvejį, kai mokinys, kuris mokosi pagal priešmokyklinio ugdymo programą turi teisę į nemokamus pietus nevertinant šeimos gaunamų pajamų (nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. – išskyrus atvejį, kai mokinys, kuris mokosi pagal priešmokyklinio ugdymo programą ar pradinio ugdymo programą pirmoje klasėje turi teisę į nemokamus pietus nevertinant šeimos gaunamų pajamų).

1. Socialinės paramos mokiniams rūšys

Nustatomos dvi socialinės paramos mokiniams rūšys:

1) mokinių nemokamas maitinimas (pusryčiai, pietūs, pavakariai, maitinimas mokyklų organizuojamose vasaros poilsio stovyklose);

2) parama mokinio reikmenims įsigyti.

Kokią socialinę paramą gali gauti mokiniai?

Priklausomai nuo gaunamų pajamų:

  1. Mokiniai turi teisę į nemokamus pietus ir į paramą mokinio reikmenims įsigyti, jeigu vidutinės pajamos vienam iš bendrai gyvenančių asmenų ar vienam gyvenančiam asmeniui (toliau vadinama – vidutinės pajamos vienam asmeniui) per mėnesį yra mažesnės kaip 1,5 valstybės remiamų pajamų (toliau – VRP) dydžio (187,5 Eur);
  2. Mokiniai turi teisę į nemokamus pietus ir paramą mokinio reikmenims įsigyti, jeigu vidutinės pajamos vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės kaip 2 VRP dydžiai (250 Eur), atsižvelgiant į šeimos gyvenimo sąlygas šiais atvejais: ligos, nelaimingo atsitikimo, netekus maitintojo, kai motina ar tėvas vieni augina vaiką (vaikus), kai šeima augina tris ir daugiau vaikų ar bent vienas šeimos narys yra neįgalus;
  3. Mokiniams, kurių vidutinės pajamos vienam asmeniui mažesnės nei 1,5 VRP dydžio (atskirais atvejais – 2 VRP dydžiai), gali būti skiriamas nemokamas maitinimas vasaros atostogų metu mokyklų organizuojamose vasaros poilsio stovyklose.

Nepriklausomai nuo gaunamų pajamų:

Nuo 2020 m. sausio 1 d. mokiniai, kurie  mokosi pagal priešmokyklinio ugdymo programą savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklose, kuriose maitinimas organizuojamas taikant savitarnos principą (nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. visi priešmokyklinukai ir pirmokai), turi teisę į nemokamus pietus nevertinant šeimos gaunamų pajamų.

* Nemokamas maitinimas neskiriamas mokiniams, jei tėvai yra atleisti nuo mokesčio už vaikų maitinimą mokyklų bendrabučiuose, išskyrus atvejį, kai mokinys, kuris mokosi pagal priešmokyklinio ugdymo programą turi teisę į nemokamus pietus nevertinant šeimos gaunamų pajamų (nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. – išskyrus atvejį, kai mokinys, kuris mokosi pagal priešmokyklinio ugdymo programą ar pradinio ugdymo programą pirmoje klasėje turi teisę į nemokamus pietus nevertinant šeimos gaunamų pajamų).

* Savivaldybių administracijos turi teisę nemokamą maitinimą ir paramą mokinio reikmenims įsigyti skirti išimties atvejais, jeigu vidutinės pajamos vienam asmeniui per mėnesį neviršija 2,5 VRP dydžio (312,5 Eur).

2. Pajamų socialinei paramai mokiniams gauti apskaičiavimas

Vidutinės mėnesio pajamos socialinei paramai mokiniams gauti apskaičiuojamos pagal 3 kalendorinių mėnesių iki kreipimosi dėl socialinės paramos mokiniams mėnesio pajamas, nustatytas Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnyje, arba pagal kreipimosi (atskirais atvejais – praėjusio mėnesio) dėl socialinės paramos mokiniams mėnesio pajamas, jei bent vieno iš bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų šaltinis ar bendrai gyvenančių asmenų sudėtis, palyginti su 3 praėjusiais kalendoriniais mėnesiais, pasikeitė.

3. Mokinių nemokamo maitinimo vienos dienos kainų nustatymas

Nemokamam maitinimui skirtiems produktams įsigyti skiriamų lėšų dydis vienai dienai vienam mokiniui nustatomas, vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintu Pusryčių, pietų ir pavakarių patiekalų gamybai reikalingų produktų rinkinių sąrašu pagal mokinių amžiaus grupes.

Nemokamam maitinimui skirtiems produktams įsigyti (įskaitant prekių pirkimo pridėtinės vertės mokestį) vienai dienai vienam mokiniui skiriama nuo 1,6 iki 9,7 procentų bazinės socialinės išmokos (toliau – BSI) dydžio suma (nuo 0,62 iki 3,78 Eur) .

Iš jų:

  • pusryčiams / pavakariams – nuo 1,6 iki 2,8 procento BSI dydžio suma (0,62 – 1,09 Eur);
  • pietums – nuo 3,5 iki 5 procentų BSI dydžio suma (1,36 – 1,95 Eur);
  • maitinimui mokyklų organizuojamose vasaros poilsio stovyklose – nuo 8,3 iki 9,7 procento BSI dydžio suma (3,24 – 3,78 Eur).

4. Mokinio reikmenų rinkinių sudarymas ir jų kainos nustatymas

 Mokinio reikmenims įsigyti (įskaitant pirkimo pridėtinės vertės mokestį) skiriama 2 BSI dydžių (78 Eur) suma vienam mokiniui per kalendorinius metus. 

Jei mokinys yra patyręs socialinę riziką, mokinio reikmenų rinkiniai kiekvienam mokiniui sudaromi pagal jo individualius poreikius, atsižvelgiant į mokinių skaičių šeimoje ir jų jau turimus mokinio reikmenis.

5. Socialinę paramą mokiniams administruojančios institucijos

  • Švietimo, mokslo ir sporto ministerija administruoja mokinių nemokamą maitinimą savo įsteigtose mokyklose, o savivaldybių administracijos – mokinių nemokamą maitinimą savo įsteigtose mokyklose ir jų teritorijose įsteigtose nevalstybinėse mokyklose;
  • Savivaldybių administracijos administruoja jų teritorijose gyvenamąją vietą deklaravusių arba gyvenančių mokinių aprūpinimą mokinio reikmenimis.

6. Kas, kur ir kada gali kreiptis dėl socialinės paramos mokiniams

Dėl socialinės paramos mokiniams, taip pat ir dėl nemokamų pietų nevertinant šeimos gaunamų pajamų, pareiškėjas (vienas iš mokinio tėvų, globėjų ar kitų bendrai gyvenančių pilnamečių asmenų, pilnametis mokinys ar nepilnametis mokinys, kuris yra susituokęs arba emancipuotas, mokinys nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų, turintis tėvų sutikimą) kreipiasi į savivaldybės, kurios teritorijoje deklaruoja gyvenamąją vietą arba yra įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, administraciją, o jeigu gyvenamoji vieta nedeklaruota ir jis nėra įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, – į savivaldybės, kurioje faktiškai gyvena, administraciją, užpildydamas prašymą-paraišką gauti socialinę paramą mokiniams ir prideda dokumentus, reikalingus socialinei paramai mokiniams gauti. Prie prašymo-paraiškos reikia pridėti pažymas apie pajamas (gautas per 3 praėjusius iki kreipimosi dėl socialinės paramos mokiniams mėnesius arba kreipimosi mėnesio (atskirais atvejais – praėjusio mėnesio) ir priklausomai nuo aplinkybių kitas pažymas, reikalingas socialinei paramai mokiniams gauti.

Prašymą-paraišką dėl mokinio nemokamo maitinimo pareiškėjas gali pateikti ir mokyklos, kurioje mokinys mokosi ar kuri organizuoja vasaros poilsio stovyklas, administracijai savivaldybės tarybos nustatyta kreipimosi dėl socialinės paramos mokiniams tvarka.

Kad mokinys gautų nemokamus pietus nevertinant pajamų prašymą–paraišką galima pateikti nuo 2020 m. sausio 1 dienos.

Kad mokinys naujais mokslo metais gautų nemokamą maitinimą ir paramą mokinio reikmenims įsigyti prašymą–paraišką galima pateikti nuo kalendorinių metų liepos 1 dienos. Dėl paramos mokinio reikmenims įsigyti pareiškėjas gali kreiptis iki kalendorinių metų spalio 5 dienos.

Jei kreipimosi dėl socialinės paramos mokiniams metu bendrai gyvenantys asmenys ar vienas gyvenantis asmuo gauna piniginę socialinę paramą pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą, pareiškėjas pateikia mokyklos ar gyvenamosios vietos savivaldybės administracijai laisvos formos prašymą gauti socialinę paramą mokiniams.

Jei socialinė parama mokiniui būtina ir mokinio tėvai nesikreipia dėl socialinės paramos mokiniams, mokykla apie tai raštu informuoja mokinio gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją dėl poreikio įvertinti šeimos gyvenimo sąlygas ir teikti socialinę paramą mokiniams.

Dokumentai, reikalingi socialinei paramai mokiniams gauti*:

1) tapatybę patvirtinantis dokumentas;

2) prašymas–paraiška gauti socialinę paramą mokiniams;

3) vaiko (vaikų) gimimo faktą patvirtinantys dokumentai;

4) pažymos apie pajamas, išskyrus atvejį, kai pietūs skiriami nevertinant šeimos gaunamų pajamų;

5) įmonės, įstaigos, organizacijos, fondo ar antstolio išduota pažyma apie lėšas vaikui išlaikyti;

6) žemės nuosavybės liudijimo arba pažymos apie turimą (nuomojamą) žemę kopija;

7) santuokos, ištuokos, mirties faktą patvirtinantys dokumentai;

8) kiti.

* Pareiškėjui nereikia pateikti dokumentų, jei informacija gaunama iš valstybės ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų.

7. Kuriam laikotarpiui skiriama socialinė parama mokiniams

Priklausomai nuo prašymo–paraiškos (prašymo) ir visų reikalingų dokumentų pateikimo dienos, mokiniams nemokamas maitinimas skiriamas:

1.1. nuo mokslo metų pradžios (jeigu sprendimas dėl socialinės paramos mokiniams skyrimo priimamas iki mokslo metų pradžios) iki mokslo metų pabaigos;

1.2. pateikus prašymą-paraišką (prašymą) mokslo metais ir tuo atveju, kai prašymas–paraiška (prašymas) pateikiamas iki mokslo metų pradžios, o sprendimas dėl socialinės paramos mokiniams skyrimo priimamas mokslo metais – nuo informacijos apie priimtą sprendimą gavimo mokykloje kitos dienos iki mokslo metų pabaigos;

1.3. vasaros atostogų metu mokyklose organizuojamose dieninėse vasaros poilsio stovyklose.

Priklausomai nuo prašymo–paraiškos ir visų reikalingų dokumentų pateikimo dienos, parama mokinio reikmenims įsigyti skiriama iki mokslo metų pradžios arba mokslo metais, bet ne vėliau kaip iki einamųjų metų gruodžio 15 dienos.

Sprendimas dėl socialinės paramos mokiniams skyrimo priimamas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo-paraiškos (prašymo) ir visų reikalingų dokumentų gavimo dienos.

8. Socialinės paramos mokiniams teikimas

Mokinių nemokamas maitinimas teikiamas toje mokykloje, kurioje mokiniai mokosi, neatsižvelgiant į jų gyvenamąją vietą. Valstybinių mokyklų mokinių nemokamas maitinimas teikiamas švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtinta mokinių nemokamo maitinimo valstybinėse mokyklose tvarka, o savivaldybių ir nevalstybinių mokyklų mokiniams – savivaldybių tarybų patvirtinta mokinių nemokamo maitinimo savivaldybės ir nevalstybinėse mokyklose tvarka.

Parama mokinio reikmenims įsigyti teikiama pagal gyvenamąją vietą, vadovaujantis savivaldybės tarybos patvirtinta paramos mokinio reikmenims įsigyti tvarka.

Mokinių nemokamas maitinimas vasaros atostogų metu teikiamas mokyklų organizuojamose vasaros poilsio stovyklose.

Mokiniams vietoj nemokamo maitinimo negali būti išmokami pinigai.

Pakeitus mokyklą, nemokamas maitinimas naujoje mokykloje pradedamas teikti nuo kitos darbo dienos, kai iš ankstesnės mokyklos buvo gauta pažyma apie mokinio teisę gauti nemokamą maitinimą.

Parama mokinio reikmenims įsigyti teikiama:

  • pinigais;
  • nepinigine forma, jeigu mokinys patiria socialinę riziką arba mokinį augina bendrai gyvenantys asmenys, patiriantys socialinę riziką, išskyrus atvejį, kai atvejo vadybininkas, koordinuojantis atvejo vadybos procesą, o kai atvejo vadyba netaikoma, – socialinis darbuotojas, dirbantis su asmenimis, patiriančiais socialinę riziką, rekomenduoja paramą mokinio reikmenims įsigyti teikti pinigine forma.

9. Socialinės paramos mokiniams finansavimas

Socialinė parama mokiniams finansuojama iš valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams, valstybės biudžete skirtų bendrųjų asignavimų Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, savivaldybių biudžetų lėšų, nevalstybinių mokyklų steigėjų skirtų lėšų ir įstatymų nustatyta tvarka gautų kitų lėšų.

Daugiau informacijos apie socialinę paramą mokiniams rasite:

Lietuvos Respublikos socialinės paramos mokiniams įstatyme Nr. X-686 (TAR, 2018-12-11, Nr. 20237);

Lietuvos Respublikos socialinės paramos mokiniams įstatymo Nr. X-686 1, 2, 4, 5, 12 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIII-2603 (TAR, 2019-12-19, Nr. 20562);

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. A1-797 „Dėl savivaldybių, kurių administracijų patvirtintuose sąrašuose esančiose bendrojo ugdymo mokyklose bus organizuojamas nemokamas maitinimas taikant savitarnos principą, sąrašo patvirtinimo“ (TAR, 2019-12-20, Nr. 20975);

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 27 d. įsakyme Nr. A1-183 „Dėl kai kurių socialinei paramai gauti reikalingų formų patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 81-2986);

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. spalio 12 d. įsakyme Nr. A1-283 „Dėl teisės aktų, numatytų Lietuvos Respublikos socialinės paramos mokiniams įstatyme, patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 111-4237);

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2018 m. birželio 29 d. įsakyme Nr. V-622 „Dėl individualiųjų mokymosi priemonių sąrašo patvirtinimo“ (TAR, 2018-06-29 Nr. 10861);

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 4 d. įsakyme Nr. V-877 „Dėl pusryčių, pietų ir pavakarių patiekalų gamybai reikalingų produktų rinkinių sąrašo pagal mokinių amžiaus grupes“ (Žin., 2010-10-09, Nr. 120-6147);

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos parengtos Švediško stalo principo diegimo ir maisto švaistymo mažinimo priemonių įgyvendinimo rekomendacijos.

Darbo kodekso naujovės

Naujosios Darbo kodekso (toliau – DK) nuostatos įpareigoja darbdavius visiems esamiems darbuotojams ir priimamiems į darbą asmenims, nepaisant jų sveikatos būklės, taikyti lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais principus.

  1. Nuo 2020-01-01 įsigalioja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. liepos 3 d. nutarimas Nr. 669 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“, kuriuo yra didinamas minimaliosios mėnesinės algos dydis nuo 555 Eur iki 607 Eur, minimalusis valandinis atlygis didėja nuo 3,39 Eur iki 3,72 Eur .

Darbo sutarties keitimas yra privalomas, dėl teisės akto pakeitimo, jeigu darbuotojo darbo užmokestis buvo mažesnis nei 607 Eur dirbant pilnu etatu. Jeigu darbo sutartyje yra nurodyta, kad darbo užmokestis yra „Vyriausybės patvirtintas minimalus mėnesinis“ ar „valandinis darbo užmokestis“, tai keisti darbo sutarčių atskirai nereikės.

  1. Nuo 2020-01-01 įsigalioja Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklių pakeitimai, pagal kuriuos visi darbuotojams mokami dienpinigiai bus neapmokestinami tik tuo atveju, jeigu darbuotojo darbo užmokestis bus ne mažesnis nei minimali mėnesinė alga, padauginta iš koeficiento 1,65.

Tai reiškia, kad darbdaviai, siekdami, jog visa darbuotojui išmokama dienpinigių suma būtų neapmokestinta, turės nustatyti ne mažesnį nei 1001,55 Eur dydžio darbo užmokestį arba ne mažesnį nei 6,138 Eur valandinį atlygį.

Taip pat komandiruotės į užsienį metu vieneto vadovo arba individualios įmonės savininko, tikrojo ūkinės bendrijos nario ar mažosios bendrijos nario, kai šioje individualioje įmonėje, ūkinėje bendrijoje ar mažojoje bendrijoje nėra vadovo, dienpinigių norma negalės būti didinama100 procentų(taikoma apskaičiuojant 2020 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną).

  1. Nuo 2020-01-01 įsigalioja Lietuvos Respublikos darbo kodekso 133 str. pataisa, pagal kurią tėtis gimus vaikui galės pasinaudoti tėvystės atostogomis (30 k.d.) iki kol vaikui sueis 1 metai.

Iki pakeitimo buvo numatyta „iki vaikui sukanka trys mėnesiai (komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviem ir daugiau vaikų – nuo vaiko gimimo, iki vaikui sukanka šeši mėnesiai).“

  1. Nuo 2020-01-01 įsigalioja Lietuvos Respublikos darbo kodekso 123 str. papildymas, pagal kurį atsiranda papildoma šventinė diena lapkričio 2-oji – Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) diena.
  2. Nuo 2020 m. liepos 1 d. visais atvejais pradedama taikyti DK 127 str. 5 ir 6 d. nustatyti ribojimai, t.y., kad teisė pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis prarandama praėjus trejiems metams nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos, nebent būtų nustatyta, kad darbuotojas faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti.

2020 m. gegužės 21 d. priimti Lietuvos Respublikos Darbo kodekso pakeitimai, kurie įsigaliojo nuo 2020 metų rugpjūčio 1 dienos. Svarbiausi pakeitimai pateikiami žemiau.

Apibrėžta „vaiko“ sąvoka – vaikas, įvaikis, globotinis, rūpintinis. Darbo kodekse toliau naudojama tik vaiko sąvoka. (LR DK 2 str. pakeitimas).

Nuo 2020 rugpjūčio 1 dienos darbuotojas galės nutraukti terminuotą darbo sutartį savo iniciatyva be svarbių priežasčių, net jeigu darbo sutarties terminas trumpesnis negu vienas mėnuo. ( LR DK 55 str. pakeitimas). Iki pakeitimo darbuotojas savo valia galėjo nutraukti tik tą terminuotą sutartį, kuri sudaryta ilgesniam, kaip vieno mėnesio laikotarpiui. Informavimo laikotarpis (prieš dvidešimt kalendorinių dienų) išlieka.

Pakeistas apibrėžimas „įstatymų nustatytą senatvės pensijos amžių“ į „senatvės pensijos amžių“. Taip pat praplėstas asmenų dėl kurių slaugymo darbuotojas gali nutraukti darbo sutartį savo iniciatyva dėl svarbių priežasčių sąrašas „dėl to kad namuose slaugo šeimos. narį (vaiką, tėvą (įtėvį, rūpintoją), motiną (įmotę, rūpintoją), vyrą, žmoną“ (LR DK 56 str. pakeitimas).

Kai darbo sutartis nutraukiama darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, įspėjimo terminai trigubinami ir nėščioms darbuotojoms. Iki 2020-08-01 nėščios darbuotojos nebuvo priskirtos asmenims, kurioms taikomi ilgesni įspėjimo terminai. (LR DK 57 str. pakeitimas)

Padidinta išeitinė išmoka nuo vieno iki dviejų mėnesių darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio, kai darbo sutartis nutraukiama nesant darbo sutarties šalių valios, o tai įvyko dėl to, kad „darbuotojas pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą nebegali eiti šių pareigų ar dirbti šio darbo ir jis nesutinka būti perkeltas į kitas toje darbovietėje esančias laisvas jo sveikatą atitinkančias pareigas ar darbą arba kai tokių pareigų ar darbo toje darbovietėje nėra„. (LR DK 60 str. pakeitimas)

Svarbus 61 straipsnio pakeitimas. Iki 2020-08-01 darbo sutartis su nėščia darbuotoja jos nėštumo laiku ir iki jos kūdikiui sukaks keturi mėnesiai galėjo būti nutraukta šalių susitarimu, jos iniciatyva, išbandymo metu, nesant darbo sutarties šalių valios, taip pat kai baigiasi terminuota darbo sutartis suėjus jos terminui. Nuo 2020-08-01 papildyta, kad darbo sutartis gali būti nutraukta kai teismas ar darbdavio organas priima sprendimą, dėl kurio pasibaigia darbdavys.

Iki įsigaliojančių pakeitimu su darbuotojais, auginančiais vaiką iki trijų metų darbo sutartis negali būti nutraukta darbdavio iniciatyva, jeigu nėra darbuotojo kaltės pagal 57 straipsnį. Nuo 2020-08-01 nutraukti darbo sutartį darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės negalima tik pagal 57 straipsnio 1 dalies 1-3 punktus (kai darbo funkcija tampa perteklinė, dėl darbo organizavimo ar kitų priežasčių; kai darbuotojas nepasiekia sutartų darbo rezultatų; kai darbuotojas atsisako dirbti pakeistomis būtinosiomis ar papildomos darbo sutarties sąlygomis arba keisti darbo laiko rėžimo rūšį ar darbo vietovę). Su darbuotojas auginantis vaiką (vaikus) iki trijų metų darbo sutartis galės būti nutraukta darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, kai darbuotojas nesutinka su darbo santykių tęstinumu verslo ar jo dalies perdavimo atveju ir teismas ar darbdavio organas priima sprendimą, dėl kurio pasibaigia darbdavys.

Nuo 2020-08-01 laikinojo įdarbinimo įmonių reikalavimus nusakys ne LR Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, o naujas LR DK 72 (1) straipsnis.

Apibrėžtas pameistrystės sutarčių skaičius, kai įmonėje mažiau nei dešimt darbuotojų. Galės būti sudaryta viena pameistrystės darbo sutartis (LR DK 83 str. pakeitimas).

Sudarant darbo sutartį dėl projektinio darbo, ji galėjo būti sudaryta iki dvejų metų trukmės. Nuo 2020-08-01 projektinio darbo sutartis galės būti sudaryta ilgesniam laikotarpiui, kai projekto terminas numatytas ilgesnis, tačiau ne daugiau kaip penkeriems metams. (LR DK 89 str. pakeitimas)

Ir vienas svarbiausių pakeitimų. Iki 2020-08-01 „Dirbančio naktį darbuotojo darbo laikas vidutiniškai negali viršyti aštuonių valandų per darbo dieną (pamainą) per apskaitinį trijų mėnesių laikotarpį, jeigu aukštesnio negu darbdavio lygmens kolektyvinėse sutartyse nesusitarta kitaip.“
Nuo 2020-08-01 Dirbančių naktį darbuotojų, kurių darbas susijęs su ypatingais pavojais arba kurių fizinis ar protinis darbo krūvis yra didelis (šio kodekso 112 straipsnio 4 dalis), išskyrus darbuotojus, nurodytus šio kodekso 118 straipsnyje, bet kuriuo dvidešimt keturių valandų trukmės laikotarpiu, kai jie dirba naktį, darbo laikas per dieną (pamainą) negali viršyti aštuonių darbo valandų.“ (LR DK 117 str. pakeitimas)

Papildytas reikalavimas, kad darbuotojas gali pasinaudoti nemokamomis atostogomis ne tik slaugydamas šeimos narį, bet ir pateikęs sveikatos priežiūros įstaigos išvadą apie jo sveikatos būklę, – tokiam laikui, kurį rekomenduoja sveikatos priežiūros įstaiga. (LR DK 137 str. pakeitimas)

Pagaliau papildyta LR DK 144 str. 8 dalis.
Iki 2020-08-01 „Darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba susijęs su kelionėmis ar važiavimu, kompensuojamos su tuo susijusios padidėjusios išlaidos už faktiškai tokio pobūdžio dirbtą darbo laiką. Šių kompensacijų dydis negali viršyti 50 procentų bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio ir jos mokamos tuo atveju, kai darbuotojui nemokamos komandiruotės išlaidos.“
Po 2020-08-01 8. Darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba atliekamas lauko sąlygomis, arba susijęs su kelionėmis ar važiavimu, kompensuojamos su tuo susijusios padidėjusios išlaidos už faktiškai tokio pobūdžio dirbtą darbo laiką. Šių kompensacijų dydis negali viršyti 50 procentų bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio ir jos mokamos tuo atveju, kai darbuotojui neapmokamos komandiruotės išlaidos.“

Priimtas 147 straipsnio pakeitimas, kuriame apibrėžta, kad jeigu darbdavys uždelsia atsiskaityti su atleistu darbuotoju trumpiau negu mėnuo, tai netesybų dydį sudaro darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio suma, apskaičiuota proporcingai uždelsto atsiskaitymo laikotarpiui.

Priimtas papildomas punktas, kuriuo pasibaigia narystė darbo taryboje. Tai asmeniui „tapus darbdaviu arba pagal įstatymus, įgaliojimus ar steigimo dokumentus darbdaviui atstovaujančiu asmeniu.“ (LR DK 172 str. pakeitimas)

Darbo ginčų komisijai priimant sprendimą atsisakyti nagrinėti prašymą išnagrinėti darbo ginčą 224 str. 1 dalyje numatytais pagrindais, šalys į komisijos posėdį gali būti nekviečiamos. ( LR DK 224 str. pakeitimas)

Suteikta galimybė darbo ginčo atsakovui pateikti reikalaujamą informaciją, savo poziciją darbo ginčų komisijai ir elektroniniu paštu, pasirašius dokumentus elektroniniu parašu. (LR DK 225 str. pakeitimas).

Taigi:

√ 2020 m. rugpjūčio 4 d. įsigaliojo LRV nutarimo Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo pakeitimai, kuriuose numatyta nemažai naujovių laikinojo įdarbinimo įmonėms, taip pat vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo naujovės, darbo laiko režimų nustatymo taisyklės ir kt.

√ Nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d.  įsigaliojo Darbo kodekso pakeitimai, kuriais keičiami kai kurie išeitinių išmokų darbuotojams dydžiai, keičiami tam tikrų darbo sutarčių rūšių maksimalūs terminai, išplėstos darbdavio pareigos užtikrinti darbuotojų lygias galimybes ir sudaryti sąlygas tam tikriems darbuotojas dirbti nuotoliniu būdu, pakeitimas dėl konkurso į pareigas. Taip pat patikslinti priedai, mokami darbuotojams už darbą lauko sąlygomis.

√ Kas gali patekti į Veiklų, orientuotų į pažangių technologijų gamybą, žinioms imlias paslaugas, Europos sąjungos žaliojo kurso tikslų siekimą ir socialinį dialogą, sąrašą ir gauti didesnes subsidijas darbo užmokesčiui.

√ 2020 m. birželio 12 d. įsigaliojo Darbo kodekso pakeitimai dėl nuotolinio darbo organizavimo pakeitimų.

√ 2020 m. liepos 30 d. įsigaliojo Darbo kodekso pakeitimai, kuriais yra keičiama užsienio darbdavių darbuotojų komandiravimo į Lietuvą tvarka ir sąlygos.

√ Įsigaliojo Užimtumo  įstatymo pakeitimai, pagal kuriuos darbdaviai išlaikydami darbuotojus galės pasinaudoti subsidijomis darbo užmokesčiui dar puse metų pasibaigus karantinui.

√ 2020 m. įsigalioja Darbo kodekso pakeitimai, susiję su įmonių nemokumu, pavyzdžiui bankroto atveju darbdavys nebeprivalo konsultuotis su profesine sąjunga ar darbo taryba dėl grupės darbuotojų atleidimo. Pakeista tėvystės atostogų suteikimo tvarka, papildytos šventinės dienos.

√ Nuo 2020-07-01 įsigalioja nepanaudotų sukauptų atostogų ribojimai bei pakeistas draudimo atleisti darbuotoją darbdavio iniciatyva sąrašas.

√ Nuo 2020-07-01 reikės taikyti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2018/957 dėl darbuotojų komandiravimo nuostatas ir garantijas, todėl nebegalima remtis Vyriausybės nutarimu dėl Darbo kodekso įgyvendinimo Nr. 496.

Aukštųjų mokyklų reorganizavimas

Seimas galutinai pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos parengtam siūlymui reorganizuoti Šiaulių universitetą (ŠU) prijungimo prie Vilniaus universiteto (VU) būdu. 2021 m. sausio 1 d. Šiaulių universitetas taps Vilniaus universiteto Šiaulių akademija (VUŠA).

Šiaulių universitetui tapus Vilniaus universiteto Šiaulių akademija ypatingas dėmesys bus skiriamas specialiosios pedagogikos ir informatikos studijoms.

VU statuto nustatyta tvarka VUŠA bus užtikrinamas akademinis ir ūkinis padalinio savarankiškumas, o mokslinio potencialo vystymą užtikrins ŠU pajėgų sujungimas su VU veikiančiomis mokslininkų grupėmis.

ŠU reorganizuojamas pagal Seimo patvirtintą valstybinių universitetų tinklo optimizavimo planą ir Vyriausybės patvirtintas šio plano priemones.

***

Vyriausybė pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymui Lietuvos sporto medicinos centrą prijungti prie Lietuvos sporto centro.

Šiuo sprendimu siekiama  sukurti sportininkams palankesnę infrastruktūrą, sudaryti geresnes sąlygas pasiruošti varžyboms. Sporto medicinos specialistai labiau įsitrauktų į sportininkų rengimą, traumų prevenciją. Šiuo metu sporto medicinos gydytojai mažai prisideda prie sportininkų geresnio pasirengimo, dažniausiai apsiribojama sveikatos pažymėjimų išdavimu, patirtų traumų diagnostika ar gydymu.

Nauja biudžetinė įstaiga vadintųsi Lietuvos sporto centras, jis pradės veikti 2021 m. sausio 1 d. 

Bendrojo ugdymo taryba, jos nuostatai

2020 m. birželio 5 d. įvykusiame pirmajame naujos sudėties Bendrojo ugdymo tarybos posėdyje, kuriam pirmininkavo švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius, ketverių metų kadencijai išrinkta nauja pirmininkė. Ja tapo Utenos švietimo centro direktorė Vitalija Bujanauskienė. Pirmininkės pavaduotoja išrinkta Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos prof. dr. Daiva Jakovonytė-Staškuvienė.

Bendrojo ugdymo tarybą sudaro 17 narių. Į tarybą įeina mokytojai, mokslininkai, švietimo ekspertai, mokinių ir tėvų organizacijų atstovai. Tarybos nariai savo pareigas atlieka visuomeniniais pagrindais. Bendrojo ugdymo tarybos nariams keliami reikalavimai: nepriekaištinga reputacija, autoritetas švietimo bendruomenėje, ugdymo, mokytojų kvalifikaciją reglamentuojančių teisės aktų išmanymas, Lietuvos ir Europos Sąjungos ugdymo ir mokytojų profesinės raidos tendencijų žinojimas, ne mažesnė nei 3 metų patirtis švietimo srityje.

Taryba yra kolegiali valstybės švietimo savivaldos institucija, skatinanti visuomenę dalyvauti formuojant ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo, mokytojų kvalifikacijos ir profesinės raidos, mokyklų aprūpinimo politiką ir priimant sprendimus. Jos uždavinys – inicijuoti ir pritarti ugdymo programų kaitos, mokytojų kvalifikacijos ir profesinės raidos, mokyklų aprūpinimo projektams. Tarybos nariai atlyginimo negauna, dirba visuomeniniais pagrindais.

Su Bendrojo ugdymo tarybos sudarymo įsakymu galima susipažinti Bendrojo ugdymo tarybos patvirtinimas (patvirtinta 2020-05-07, Nr. V-673), su darbo nuostatomis Bendrojo ugdymo tarybos nuostatai (patvirtinta 2020-01-17, Nr. V-68).

 

Parengta pagal E-SEIMAS, E-TAR, KM, KPMPC, LAMA BPO, LRT, LRV, LSD, LŠMPS, NEC, SAM, SMLPC, SPIS, ŠMSM ir LT spaudą

 

Dar žiūrėkite:

2019–2020 ir 2020–2021 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų patvirtinimo pakeitimas

Naujiems mokslo metams – NUOTOLINIO MOKYMO VADOVAS

Ugdymo proceso įgyvendinimo ypatumai 2020–2021 mokslo metais

Bendrųjų programų atnaujinimo darbai

Švietimo naujovės 2019-2020 m.m.

Švietimo naujovės 2018-2019 m.m.

Švietimo naujovės 2017-2018 m.m.

 

,

  1. Parašykite komentarą

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

%d bloggers like this: