Pristatyta ugdymo turinio atnaujinimo eiga: šiemet planuojama patvirtinti atnaujintas bendrojo ugdymo programas

Numatoma, kad ateinančių mokslo metų pradžioje bus patvirtintos atnaujintos bendrojo ugdymo programos. Vieneri metai bus skirti pasiruošti jas įgyvendinti, vyks mokytojų mokymai. Visos mokyklos pradėtų dirbti pagal atnaujintas ugdymo programas nuo 2023-2024 mokslo metų, atsiras pokyčių ir mokinių pasiekimų vertinimo sistemoje.

Siūlomi pakeitimai buvo pristatyti per Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos inicijuotą viešąją konsultaciją „Ugdymo turinio atnaujinimas: kaip keičiasi mokinių pasiekimų vertinimas?“. Norima koreguoti pasiekimų vertinimą, kad jis leistų mokiniui augti, tobulėti, pasiekti kuo geresnių rezultatų. Kuriamos sąlygos nuoseklesniam mokymuisi ir į pažangą orientuotam pasiekimų vertinimui. Bus stiprinama ir mokymosi pagalba sunkumų patiriantiems mokiniams.

Nepasiekusiems patenkinamo lygio – mokymosi pagalba

„Neapverčiame esamos sistemos aukštyn kojomis, tiesiog dabartinėje sistemoje norime sudėti labai stiprius akcentus, kad kiekvienas vaikas turėtų galimybę patirti mokymosi sėkmę. Matome, kad mokinių pasiekimų atotrūkiai yra nemaži, ir nuo 2015 metų jie tiktai didėja. Tai kompleksinė problema. Nėra taip, kad pakeitę tik vieną dalyką, gausime gerą rezultatą. Labai svarbus nuoseklus mokinio mokymasis ir grįžtamasis ryšys, kuris turi būti gaunamas jau klasėje“, – sakė viceministras R. Skaudžius, pristatęs planuojamus pokyčius.

Kaip ir iki šiol, mokinių pasiekimai būtų stebimi atliekant nacionalinius mokinių pasiekimų patikrinimus (NMPP) 4 ir 8 klasėse. Tik nuo 2023-2024 m. m. metų jie taptų privalomi. Nuo 2025 m. privalomas būtų ir Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas (PUPP) 10 / II gimnazijos klasėje, o jo neišlaikę mokiniai nebaigtų pagrindinio ugdymo programos, tačiau turėtų teisę perlaikyti PUPP arba kartoti kursą.

Nors nacionaliniai mokinių pasiekimų patikrinimai nėra privalomi, 2021 m. NMPP laikė daugiau kaip 80 proc. visų ketvirtokų ir aštuntokų, o PUPP – daugiau kaip 97 proc. visų dešimtokų.

Kaip pabrėžė viceministras, mokyklos, kurios nuolatos dalyvauja nacionaliniuose patikrinimuose, dažniausiai pademonstruoja geresnius mokinių rezultatus. „Mūsų noras – paskatinti ir  tas mokyklas, kurios visai nedalyvauja ar dalyvauja nereguliariai. Tai galimybė ne tik įsivertinti, bet ir laiku suprasti, ko mokiniui stinga, kokios mokymosi pagalbos jam reikia, ir ją suteikti nelaukiant brandos egzaminų, kuomet jau vėlu keisti mokymąsi“, – sakė R. Skaudžius.

Siūloma, kad ketvirtos klasės mokiniai laikytų lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos, pasaulio pažinimo (nuo 2024-2025 m. m. – visuomeninio ugdymo ir gamtamokslinio ugdymo) dalykų pasiekimų patikrinimus. Tautinių mažumų mokykloms prisidėtų gimtoji kalba ir literatūra. Nepasiekus numatyto pasiekimų lygio, 5 klasėje mokiniams būtų teikiama papildoma mokymosi pagalba pagal individualiai sudarytą planą.

Aštuntos klasės mokiniai laikytų lietuvių kalbos ir literatūros, visuomeninio ugdymo (istorija, geografija, pilietinis ugdymas), gamtamokslinio ugdymo (fizika, biologija, chemija) dalykų pasiekimus. Tautinių mažumų mokyklų mokiniams prisidėtų gimtoji kalba ir literatūra. Mokiniams, kuriems nepasiseks išlaikyti pasiekimų, 9 (I gimnazijos) klasėje bus teikiama papildoma pagalba pagal individualų planą.

Lietuvos gimnazijų asociacijos prezidentas Darius Mockus, perdavęs apibendrintą gimnazijų vadovų nuomonę, jog pritariama pokyčiams, akcentavo, kad mokyklų vadovai ir mokyklos jau dabar ruošiasi, o vadovams labai svarbios konkrečios detalės, nuo vasaros pasirodysiančios teisės aktų pavidalu. „Gimnazijos jau gerokai anksčiau pradėjo deklaruoti, kad norėtųsi didesnės aprėpties įvertinant mokinių pasiekimus, rimčiau pasižiūrėti į PUPP.  Matome galimybę sustiprinti nuoseklesnį mokinių mokymąsi. Ne paslaptis, kad akcentuojami tik brandos egzaminų rezultatai, pamirštame pažvelgti retrospektyviai, kas vyko pradinėje mokykloje ar pagrindiniame ugdyme“, – sakė D. Mockus.

Dešimtokams privalomi taptų ne tik lietuvių kalba ir literatūra, matematika, kaip dabar, bet ir gamtamokslinis, visuomeninis ugdymas, užsienio kalbos. Tautinių mažumų mokyklų mokiniams – gimtosios kalbos ir literatūros PUPP. Tokius privalomus PUPP mokiniai laikytų jau 2023-2024 m. m. O 2025 m. PUPP taptų slenkstinis – tai yra, neišlaikę patikrinimų mokiniai nebaigtų pagrindinio ugdymo programos, o nepasiekę patenkinamo pasiekimų lygmens, nebegalėtų mokytis gimnazijose. Vidurinį išsilavinimą ir profesinę kvalifikaciją jie galėtų įgyti profesinio mokymo įstaigose. Šiuos pasirinkimus mokiniams palengvins ir jau nuo kitų mokslo metų startuosiantis profesinio orientavimo nuo pirmos klasės modelis.

Vidurinio ugdymo pokyčiai

Viduriniame ugdyme, t. y. III-IV gimnazijos klasėje, nuo 2023-2024 m. m. kaip ir dabar išliktų 8 privalomi mokytis dalykai. Atsisakoma bendrojo ir išplėstinio kurso visų dalykų, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos mokomųjų dalykų. Baigiamųjų klasių mokiniams bus būtina lietuvių kalba ir literatūra, matematika, fizinis ugdymas, tautinių mažumų mokyklų mokiniams – gimtoji kalba ir literatūra. Jie taip pat privalėtų išsirinkti dalykus iš dorinio ugdymo, gamtamokslinio, visuomeninio ugdymo ir kt. Taip pat galėtų rinktis ir laisvai pasirenkamus dalykus, pvz., astronomiją, etninę kultūrą, geografines informacines sistemas, nacionalinį saugumą ir krašto gynybą, menų istoriją ir kt. Galima būtų rinktis ir gilinamąjį dalyko modulį arba profesinio mokymo programos modulį.   

Siūloma, kad socialinė pilietinė veikla taptų privaloma. Viceministras R. Skaudžius pabrėžia: „Labai svarbu, kad ji vyktų už mokyklos sienų, bendradarbiaujant su nevyriausybinėmis organizacijomis, bendruomenėmis“.  

Brandos darbas taip pat taptų privalomas. Planuojama, kad tai atsitiks 2027 metais, nes reikalingas ilgesnis mokytojų ir mokinių pasiruošimas.  

Numatoma atsisakyti mokyklinių egzaminų. Nuo 2025-2026 m. m. abiturientai, baigdami mokyklą, laikytų 3 brandos egzaminus, ir jie būtų tik valstybiniai. Taip pat siūloma įvesti tarpinius baigiamųjų klasių mokinių atsiskaitymus, siekiant nuoseklesnio mokymosi viduriniame ugdyme jau nuo III gimnazijos klasės.

Numatoma, kad jau 2022-2023 mokslo metais išsilavinimą patvirtinantys pažymėjimai, brandos atestatai bus tik skaitmeniniai.

Intensyvūs mokymai mokytojams

Nacionalinės švietimo agentūros direktoriaus pavaduotoja Asta Ranonytė pristatė nuo 2022 metų rudens planuojamus intensyvius mokymų ciklus mokytojams, mokyklų vadovams. Praktinius ir teorinius užsiėmimus, kaip ugdyti ir vertinti mokinius daugiau atsižvelgiant į kompetencijomis grįstą ugdymą, jiems ves ir užsienio ekspertai, aktyviai žada prisidėti Lietuvos mokytojų asociacijos. Lietuvos chemijos mokytojų asociacijos prezidentė Daiva Lebendnikaitė patikino, kad mokytojai ir dabar yra įsitraukę į naujų bendrojo ugdymo programų rengimą. Mokytojų dalykininkų asociacijos taip pat planuoja dalyvauti kvalifikacijos tobulinimo programų rengime ir maksimaliai prisidėti prie kolegų mokymo.

Numatoma, kad bus apmokyti 10 tūkst. dalyvių, o tai yra maždaug kas trečias Lietuvos mokytojas. Kiekvienas kursų dalyvis naujomis žiniomis pasidalins ir su savo bendruomene. Mokymai bus ne tik gausūs savo aprėptimi, tačiau ir ilgesnės trukmės. 40-48 valandos – tai mažiausia trukmė, taigi, kaip patikino A. Ranonytė, nebus perbėgta paviršiumi. Dalis mokymų bus skelbiami ir interneto platformose, taigi neturėję galimybės mokytis gyvai, tą galės padaryti jiems patogiu metu.

Grįžtamasis ryšys tampa dar svarbesnis

Diskusijoje dalyvavusi Lietuvos chemijos mokytojų asociacijos prezidentė, Vilniaus Senvagės gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui D. Lebendnikaitė pabrėžė, kad mokytojams labai svarbus nuoseklumas, aiškumas, ką jie turės dėstyti pamokose, kaip bus matuojami pasiekimai išoriniame vertinime. „Programos turi būti gerai suprantamos, kad vienodai dirbdami mokytojai mokiniams galėtų suteikti tas pačias žinias“, – teigė mokytoja.

Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentė Karolina Pralgauskytė sakė, kad mokiniams daugiausia klausimų kyla dėl pokyčių įgyvendinimo etapo: kaip viskas atrodys mokykloje, realybėje, kai mokiniai susidurs su tuo asmeniškai, kokią naudą iš to mokiniai gaus. Viceministras Ramūnas Skaudžius į tai atsakydamas pabrėžė, kad labai svarbus kasdieninis mokytojo grįžtamasis ryšys dar klasėje, galimybė identifikuoti, kas mokiniui sunkiausiai sekasi ir galimybė tobulėti. Kartu su ugdymo turinio pokyčiais kokybės bus siekiama ir profesinio orientavimo sistemoje, kuris nuo rugsėjo prasidės jau pirmoje klasėje.

,

  1. Parašykite komentarą

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

%d bloggers like this: