Švietimo naujovės 2022-2023 m.m.

Kas laukia, kaip dirbti ir ko tikėtis?

Pačios šviežiausios naujienos: https://www.facebook.com/gimtojikalba/

■■■■■■

2022 m. rugpjūčio 22 d. Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos VIII eiliniame ataskaitiniame-rinkiminiame suvažiavime po diskusijų su ministre, Seimo nariais ir kt. švietimo bendruomenės atstovais priimta rezoliucija Lietuvos Respublikos Ministrei Pirmininkei Ingridai Šimonytei ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministrei Jurgitai Šiugždinienei ir Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir mokslo komitetui. Suvažiavimo delegatai siūlo:

1. Ministerijai imtis lyderystės iš esmės, o ne imitacijomis – maksimaliai koreguoti etatinio mokytojų darbo apmokėjimo tvarką, ją supaprastinti ir susieti su kontaktinių valandų skaičiumi.

2. Atšaukti planuojamą naująją pedagogų karjeros pertvarką ir spręsti tik tas konkrečias problemas, kurias nurodė esamą modelį analizavę tarptautiniai ekspertai.

3. Ugdymo turinio atnaujinimą organizuoti ne imituojant įsiklausymą į švietimo bendruomenės pastabas, o realiai į jas reaguojant, taip pat pateikiant kokybiškai paruoštas skaitmenines priemones, iš karto siūlant ir derinant vertinimo tvarkas. Labai atidžiai nagrinėti rizikos faktorius, numatyti realius pereinamo laikotarpio ar net atsitraukimo kelius. Kilus abejonėms dėl pokyčio kokybės stabdyti reformą.

4. Sutvarkyti mokinių elgesio teisinę bazę taip, kad ja remdamosi mokyklos galėtų susikurti paveikias tvarkas.

■■■■■■

2022-2023 m.m. nacionaliniai mokinių pasiekimų patikrinimai (NMPP) bus rengiami anksčiau – iš dabar įprasto balandžio perkelti į sausį. Ketvirtokų ir aštuntokų pasiekimų patikrinimas planuojamas atkelti į sausio-vasario mėnesį. Maždaug tas laikotarpis tarp žiemos atostogų iki vasario 16-osios. Maždaug tuo laikotarpiu planuojama vykdyti nacionalinius mokinių pasiekimų patikrinimus. Šeštokų patikrinimai nebeplanuojami. Aštuntokams bus diegiama naujovė – atsiras gimtųjų kalbų (baltarusių, lenkų, rusų kalbų) patikrinimai, kurių pageidavo tautinių mažumų vaikų mokytojai.

Testavimai planuojami elektroniniu būdu. Bus didinamas vertinimo objektyvumas, vertinimo centralizavimo tam tikras lygys.

Dėl PUPP didelių pokyčių būsimais mokslo metais nenumatoma. Jis vyks mokyklose elektroniniu būdu.

Brandos egzaminai didžiajam abiturientų srautui nesikeis. Bet, atnaujinant bendrojo ugdymo programas, startuojama su jau kitokiu lenkų gimtosios kalbos valstybiniu brandos egzaminu. Jis bus vykdomas jau nauju formatu – įvedant kaupiamąjį vertinimą, tarpinį vertinimą.

Kitų dalykų brandos egzaminų pokyčių nenumatoma.

■■■■■■

Patvirtintos pirmosios atnaujintos mokyklinės programos, kurios mokyklose bus įgyvendinamos jau nuo šio rudens. Daugiau skaitykite ČIA.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė savo įsakymu patvirtino Priešmokyklinio ugdymo, Lietuvių kalbos pagal kalbos mokėjimo lygius bei Tautinės mažumos (lenkų) gimtosios kalbos ir literatūros programas.

Nacionalinė švietimo agentūra parengė programų įgyvendinimo rekomendacijas, metodinę medžiagą bei jau nuo pavasario organizuoja mokytojams skirtus mokymus.

Priešmokyklinio ugdymo bendrojoje programoje, kuri skirta 5–6 metų vaikams, išskirtos šešios ugdymosi sritys: gamtamokslinis ugdymas, kalbinis ugdymas, matematinis ugdymas, meninis ugdymas, socialinis ugdymas, sveikatos ir fizinis ugdymas. Vaikai, atsižvelgiant į jų individualius poreikius ir galimybes, įgūdžius įgis per patyrimą ir integraliai – žaisdami, stebėdami, eksperimentuodami, veikdami įvairiose aplinkose, ugdant 7 kompetencijas: komunikavimo, kultūrinę, kūrybiškumo, pažinimo, pilietiškumo, socialinę, emocinę ir sveikos gyvensenos, skaitmeninę.

Atnaujinta Tautinės mažumos (lenkų) gimtosios kalbos ir literatūros programa bus siekiama pažinti ir puoselėti gimtąją kalbą bei kultūrą, taip pat integruotis į Lietuvos kultūrinį ir visuomeninį gyvenimą, jausti pilietinę atsakomybę.

Lenkų kalbos ir literatūros pamokose bus ugdomos visos septynios kompetencijos, tačiau labiausiai išsiskirs komunikavimo ir kultūrinės kompetencijų integravimas: pamokose bus suteikiamos žinios apie tautos, šalies, Europos ir pasaulio kultūros tradicijas, be to mokiniai susipažins su pagrindiniais komunikavimo principais kuriant ir suvokiant įvairius pranešimus (rašytinius ir ne). Daug dėmesio bus skiriama ne tik dalyko turinio supratimui, bet ir mokymosi strategijoms, ypač kalbėjimo, klausymosi ir skaitymo. Taip pat stiprinamas formuojamasis vertinimas akcentuojant kokybišką grįžtamąjį ryšį tarp besimokančiojo ir mokytojo.

Tarp pirmųjų patvirtintų bendrųjų programų – visiškai naujai parengta Lietuvių kalbos pagal kalbos mokėjimo lygius (A1–B2) bendroji programa. Ji skirta grįžusiems ir atvykusiems iš užsienio vaikams mokytis lietuvių kalbos, kad mokydamiesi lietuvių kalbos išlyginamosiose klasėse mokiniai įgytų pakankamų lietuvių kalbos gebėjimų ir kompetencijų, būtinų mokymuisi Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose. Kai mokiniai jau vartoja lietuvių kalbą, mokosi su bendraamžiais įprastų pamokų metu, pagal šią bendrąją programą gali būti mokomi siekiant užpildyti lietuvių kalbos mokėjimo spragas, atsižvelgiant į jau turimą lietuvių kalbos vartojimo patirtį ir kiekvienos ugdymo srities pasiekimus, individualius kalbinio ugdymosi poreikius.

Kartu su šiomis programomis patvirtintas ir Bendrųjų programų įvadas bei Vaiko raidos, kompetencijų aprašai. Likusios programos bus patvirtintos iki 2022 m. rugsėjo 30 d.

■■■■■■

2022-2023 m.m. atnaujinami kriterijai klasėms suformuoti, nebebus jungtinių 5-8 klasių. Mokyklos iki 60 mokinių dirbs kaip didesnių mokyklų skyriai. Tai vienos iš priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti kokybišką ugdymą visiems mokiniams. Savivaldybės jau pavasarį priėmė sprendimus dėl mokyklų stiprinimo pagal praėjusių metų pabaigoje nustatytus Vyriausybės reikalavimus. Tačiau klasių sudarymas trunka ir vasarą.

Pagrindiniai 2022-2023 m.m. kriterijai, kurių mokyklų steigėjos savivaldybės turi laikytis, kad nauji mokslo metai visiems prasidėtų sklandžiai, visi tėvai iš anksto žinotų, kurioje klasėje mokysis jų vaikas:

1. Nelieka 5-8 jungtinių klasių. Nejungiamos ir 9–10 (I–II gimnazijos) klasės. 1–4 klasės gali būti jungiamos tik po dvi, rekomenduojama – gretimos. Atsisakoma jungtinių klasių dėl to, kad jose beveik neįmanoma užtikrinti ugdymo kokybės skirtingo amžiaus mokiniams, suteikti vienodų ugdymosi galimybių su kitais.

2. Mažiausias mokinių skaičius 1–10 klasėse – aštuoni. Esant tokiam mokinių skaičiui dar galima  taikyti mokymo metodų įvairovę, darbą grupėse, projektinę veiklą, diskusijas, užtikrinti mokinių savivaldą ir kitas neformalias veiklas. Kai vaikų klasėse yra labai mažai, kenčia ugdymo kokybė, nes mokymas nėra tik akademinių žinių suteikimas, tai kur kas plačiau – mokinių socialinių, kūrybinių, kitų gyvenime reikalingų kompetencijų ugdymas, mokymasis bendradarbiaujant.

Šis nustatytas mokinių skaičius gali būti mažesnis mokyklose, kuriose mokoma tautinės mažumos kalba, ir mokyklose lietuvių mokomąja kalba, jei jos yra Vilniaus, Šalčininkų rajonų ir Neringos savivaldybių teritorijose ir neįmanoma suformuoti didesnių klasių dėl mažo vaikų skaičiaus vietovėje.

Ir kitose mokyklose gali būti sudaroma viena mažesnė 5-10 klasė – viena iš visų mokyklos 5-10 klasių. Tokiu atveju mokyklos savininkas (savivaldybė) bendrojo ugdymo mokyklai papildomai skiria mokymo lėšų.

3. Mažiausias mokinių skaičius III – IV gimnazijos klasėse – 12. Gimnazijose sudaromos ne mažiau kaip dvi III gimnazijos klasės, išskyrus numatytas išimtis. Rekomenduojama sudaryti ne mažiau kaip keturias III gimnazijos klases trumpose gimnazijose, ilgosiose – ne mažiau kaip dvi, kad ugdymas vyktų kokybiškai, mokiniai galėtų pagal savo poreikius rinktis pasirenkamuosius dalykus. Mažose klasėse nesusiformuoja mokinių grupės mokytis fizikos, chemijos ar panašių mažiau populiarių dalykų A kursu, mokiniai netenka galimybės gerai pasirengti egzaminams, taip apribojamos jų ateities perspektyvos.

Numatyta išimčių, kai gali būti sudaroma viena III gimnazijos klasė. Pvz., mokyklose, kuriose mokoma tautinės mažumos kalba; Vilniaus ir Šalčininkų rajonų mokyklose, kuriose mokoma lietuvių kalba; gimnazijoje, jeigu iki artimiausios gimnazijos yra daugiau kaip 30 km.; kaimo gyvenamojoje vietovėje esančioje gimnazijoje ir kt. Formuojant tik vieną III gimnazijos klasę rekomenduojamas mažiausias mokinių skaičius – 21.

Klasių, kuriose rugsėjo 1 d. bus mažiau mokinių nei nustatytas mažiausias skaičius, nebus galima registruoti Mokinių registre. Nustatytą didžiausią mokinių skaičių viršijančių klasių registracija taip pat bus apribota.

Todėl savivaldybėms svarbu užtikrinti, kad mokyklos iki prasidedant mokslo metams sudarytų atitinkamas klases, ir rugsėjį netektų iš naujo formuoti klasių, kilnoti mokinių, perdaryti tvarkaraščių.

Savivaldybės apie atnaujintus reikalavimus klasėms ir mokykloms informuotos 2022 metų pradžioje, vėliau ministerijos atstovai teikė konsultacijas savivaldybėms ir mokykloms.

Jeigu III ar IV gimnazijos klasėje yra mažiau nei 21 mokinys, gimnazistas negali mokytis pasirinktų mokomųjų dalykų, pavyzdžiui, fizikos, chemijos, matematikos, informacinių technologijų, norimu lygiu, nes ugdymo valandų skaičius yra apie 20 proc. mažesnis, nei klasėje, kurioje mokosi daugiau nei 21 mokinys ir daugiau.

O kai III ar IV gimnazijos klasėse yra jau 31 mokinys ar daugiau, galima formuoti dvi klases. Tai leidžia 70 proc. padidinti ugdymo valandų skaičių lyginant su gimnazija, kurioje III ar IV klasėje mokosi mažiau nei 31 mokinys.

Jei norima, kad visų mokyklų abiturientai turėtų daugiau galimybių siekti aukštojo mokslo ir lygiavertiškai konkuruoti su kitais, būtina suteikti galimybę mokiniams rinktis norimus dalykus. Vidurinio ugdymo programa yra baigiama brandos egzaminais, kurie yra kelias į aukštojo mokslo studijas. Kuo mažiau sraute vaikų, tuo mažiau galimybių pasirinkti mokomuosius dalykus aukščiausiu lygiu ir tuo siauresnis valstybinių egzaminų pasirinkimo diapazonas arba abiturientai nelaiko jų iš viso. Mažų gimnazijų abiturientai vidutiniškai išlaiko mažiau valstybinių brandos egzaminų. Jų tolesnio mokymosi kelių pasirinkimo galimybės yra menkesnės. Maži srautai tiesiog uždaro galimybę visiems vaikams siekti norimos karjeros. Daugiau skaitykite ČIA.

■■■■■■

Iš užsienio grįžusių vaikų integracija Lietuvos mokyklose. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) duomenimis, per praėjusius mokslo metus (2021–2022 m.) į Lietuvos mokyklas grįžo 430 vaikų iš užsienio, kurie mokėsi priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programose. Kiek iš užsienio grįžusių vaikų pravers mokyklų duris šią rugsėjo pirmąją – dar nėra galutinių duomenų.

Labai daug dalykų priklauso nuo to, į kurią klasę eis moksleivis, ar jis moka lietuvių kalbą, ar gyvendamas užsienyje mokėsi nuotoliniu būdu lietuviškoje mokykloje. Natūralu, kad integracija bus lengvesnė į 1 klasę ateinančiam moksleiviui, net jei jis nemoka lietuvių kalbos, nei lietuviškai nekalbančiam būsimajam aštuntokui.

Ugdymo proceso mokykloje planas, į kurį įsijungia klasės vadovai, mokytojai, vaiko raidos specialistai ir vaiko gerovės komisija, sudaromas tik po pokalbio su būsimo moksleivio tėvais ir išsiaiškinus vaiko situaciją. Išsamus vaiko integracijos planas apima tiek konkrečius laikotarpius, tiek tarpines stoteles, kada bus matuojamas progresas, kaip bus teikiama pagalba, jei jos prireiktų.

Vaiko integracija mokykloje taip pat priklauso nuo tėvų įsitraukimo – jie ne tik padeda pasiruošti naujiems mokslo metams, bet ir turi aktyviai domėtis ugdymo procesu.

Tėvų vaidmuo integruojant iš užsienio grįžusį vaiką į lietuvišką mokyklą yra itin svarbus. Tėvai turėtų vaiką kuo anksčiau supažindinti su artėjančiais pokyčiais – nuvykti į būsimą ugdymo įstaigą, aptarti, kaip reikės į ją atvykti, kokia bus dienotvarkė, kitus vaikui rūpimus klausimus. Kuo vaikas daugiau žinos, tuo saugiau ir užtikrinčiau jausis ir bus pasirengęs pokyčiams.

Vaikų integracijai į Lietuvos švietimo sistemą sudaromos galimybės pritaikyti programą pagal vaiko poreikius.

Iš užsienio grįžusiems vaikams yra skiriamas 30 proc. didesnis moksleivio krepšelis, papildomai tėvai gali kreiptis ir dėl psichologų ar kitų specialistų pagalbos.

■■■■■■

Nacionalinė švietimo agentūra organizuoja renginių ciklą, skirtą aptarti atnaujintų Bendrųjų programų įgyvendinimo rekomendacijų panaudojimo galimybes 2022–2023 m. m. Nuotolinis susitikimas „Lietuvių kalbos ir literatūros ugdymo turinio įgyvendinimo galimybės“ jau įvyko 2022 m. rugpjūčio 25 d. Jame buvo aptariamos Lietuvių kalbos ir literatūros bendrosios programos pagrindinio įgyvendinimo rekomendacijos, Lietuvių kalbos ir literatūros bendrosios programos vidurinio įgyvendinimo rekomendacijos. Vaizdo įrašą rasite ČIA.

Tuo pat metu įvyko ir Pavaduotojų, vadovų lyderystė: naujausi Lietuvos tyrėjų duomenys ir rekomendacijos:

2022 m. rugpjūčio 24 d. įvyko nuotolinis susitikimas „Ką reikėtų žinoti vadovams ir mokytojams mokslo metų pradžiai“:

Kitų konkretaus mokomojo dalyko ugdymo dalykų (įvykusių ir dar įvyksiančių) renginių ciklo tvarkaraštį ir vaizdo įrašų nuorodas rasite ČIA.

■■■■■■

Metodiniai leidiniai kompetencijų tobulinimo tematika 2022 m.

Tam, kad ugdymo(si) procesas būtų kokybiškas ir sėkmingas, bendrojo ugdymo mokytojams neužtenka vien tik profesinių ar dalykinių kompetencijų. Mokytojas turi nuolat tobulinti ir savo bendrąsias kompetencijas, kvalifikaciją, perimti ir diegti gerąją ugdymo praktiką, vykdyti savo veiklos stebėseną, atlikti veiklos ir kitus tyrimus, analizuoti, reflektuoti jų duomenis ir taikyti ugdymo procese, skatinti mokinių domėjimąsi tiriamąja veikla, būti pavyzdžiu savo mokiniams.

Vykdant projekto veiklas parengti metodiniai leidiniai, kuriuos naudoti kviečiame švietimo įstaigos vadovus, pagalbos mokytojui specialistus ir visus bendrojo ugdymo mokytojus. Leidinius rekomenduojame naudoti kaip pagalbinę priemonę mokytojo ūgčiai.

Bendrojo ugdymo mokytojų tiriamosios kompetencijos tobulinimas (siuntinys)

Metodiniame leidinyje apibendrintai ir koncentruotai aptariami esminiai bendrojo ugdymo mokytojų mokslinės tiriamosios veiklos principai, kurie gausiai ir išsamiai iliustruojami praktiniais pavyzdžiais, pastebėjimais, rekomendacijomis ir gali būti nesudėtingai pritaikomi kasdieniame mokytojo darbe.

Metodinis filmas

Bendrojo ugdymo mokytojų komunikacijos ir informacijos valdymo kompetencijos tobulinimas (siuntinys)

Leidinio tikslas – suteikti bendrojo ugdymo mokytojams informacijos, metodinių rekomendacijų, kaip įsivertinti, ugdytis, nuolat tobulinti komunikacijos ir informacijos valdymo kompetenciją. Leidinys veda į įvairiapusiškos komunikacijos ir informacijos valdymo kompetencijos pažinimą, savo veiksmų analizę, kompetencijos tobulinimo žingsnių planavimą, įgyvendinimą, refleksiją.

Gebėjimas valdyti informaciją ir kokybiškai komunikuoti yra laikomas viena svarbiausių XXI amžiaus kompetencijų. Pirmiausia komunikacijos valdymas tampa vis labiau priklausomas nuo technologijų. Tuo tarpu gebėjimai tinkamai valdyti skaitmenines technologijas atveria prieigas prie skaitmeninių, virtualių informacijos išteklių.

Metodinis filmas

Bendravimo ir bendradarbiavimo kompetencijos tobulinimas (siuntinys)

Leidinio tikslas – motyvuoti bendrojo ugdymo mokytojus tobulinti savo profesinį pasirengimą ir profesinę veiklą, praplečiant jų galimybes gilinti savo bendravimo ir bendradarbiavimo kompetenciją.

Leidinio turiniu siekiama aprėpti visą platų mokytojo bendravimo ir bendradarbiavimo uždavinių spektrą. Kiekviena leidinio dalys yra siejama su metodiniu filmu, papildant ir iliustruojant vienam kitą.

Metodinis filmas

Reflektavimo ir mokymosi mokytis kompetencijos tobulinimas (siuntinys)

Mokėjimas mokytis ir reflektavimas – viena iš pačių svarbiausių šiuolaikinio žmogaus kompetencijų. Mokytojas – amžinas mokinys.

Leidinio tikslas – padėti bendrojo ugdymo mokytojams nuosekliai ugdytis, plėtoti žinias, supratimą apie mokymąsi mokytis bei reflektavimą, gilinti, įtvirtinti įgūdžius, einant nuo asmeninio link bendruomeninio (mokyklos bendruomenės) konteksto, formuotis pozityvias nuostatas apie nuolatinį mokymąsi ir tobulėjimą.

▄ Daugiau leidinių, parengtų įgyvendinant projektą galima rasti ČIA.

■■■■■■

Pateikti galutiniai atnaujinamų mokyklinių programų projektai

Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) parengti visų 48 atnaujinamų Bendrųjų programų projektai paskelbti Teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS).

Svarbiausiais ugdymo turinio atnaujinimo aspektais laikomos kompetencijos ir jų ugdymas, dėmesys mokinių amžiaus tarpsnių specifikai mokymosi procese, pasitikėjimas mokytoju, sudarant jam sąlygas iki 30 proc. ugdymo turinio pasirinkti pačiam, tikslesnis pasiekimų lygių apibrėžimas ir integruojamųjų programų įtraukimas į bendrąsias programas.

Priešmokyklinio ugdymo bendroji programa bei Lenkų tautinės mažumos gimtosios kalbos ir literatūros bendroji programa vidurinio ugdymo pakopoje bus pradėtos diegti šių metų rudenį, o likusios atnaujintos bendrosios programos 1, 3, 5, 7, 9 (I gimnazijos) ir III gimnazijos klasėse – nuo 2023 m. rugsėjo, o visose klasėse visa apimtimi – nuo 2024 m. rugsėjo.

Ruošdamasi sklandžiam atnaujinto ugdymo turinio diegimui, NŠA planuoja rudenį vyksiančius mokymus mokytojams, peržiūri ir papildo bendrųjų programų įgyvendinimo rekomendacijas, programas lydinčias metodines priemones, inicijuoja skaitmeninių priemonių atnaujinimą ir kūrimą, taip pat rengia įtraukties nuostatų įgyvendinimo gaires.

Su Teisės aktų informacinėje sistemoje paskelbtais Bendrųjų programų projektais galima susipažinti ČIA.

■■■■■■

Nuo 2022-2023 m.m. keičiasi valstybės paramos sistema pedagogikos studentams. Finansinė parama bus teikiama būsimiems reikalingiausių sričių mokytojams, numatoma galimybė stipendijas didinti nuo maždaug 300 iki 500 eurų. Paramos sistema tobulinama, atsižvelgiant į pedagogikos specialistų stygių šalyje, siekiant paskatinti didesnį stojančiųjų susidomėjimą pedagoginių studijų programomis.

Atsižvelgus į nacionalinius darbo rinkos rodiklius, ateinančiais mokslo metais valstybės parama bus teikiama prioritetinėse specializacijose besimokantiems studentams. Prioritetinėmis pedagogikos krypties studijų programų specializacijomis laikomos tos, kurių pedagogų šalies mokyklose itin trūksta. Tai matematika, fizika, chemija, biologija, technologijos, istorija, geografija, lietuvių kalba ir literatūra, pradinis ugdymas.

Siekiant paspartinti visuotinį įtraukųjį ugdymą šalies mokyklose, prioritetinėmis taip pat laikomos specialiosios pedagoginės pagalbos studijų programos.

Nuo naujų mokslo metų 299 eurų (6,5 BSI) dydžio stipendijos kas mėnesį bus mokamos įstojusiesiems į valstybės finansuojamas prioritetinių specializacijų bakalauro pedagogikos studijas bei pedagogines gretutines studijas – pastarąsias galima rinktis jau studijuojant kitą dalyką, jei aukštoji mokykla tokias galimybes sudaro.

Likus vieneriems metams iki pedagogo kvalifikacijos įgijimo, valstybės finansuojamų ar nefinansuojamų prioritetinių specializacijų bakalauro pedagogikos studijų ir pedagoginių gretutinių studijų, pedagoginių profesinių studijų studentų stipendijos bus didinamos iki 506 eurų (11 BSI). Išmokas gaus tie, kurie turės sudarytą sutartį su savivaldybe, savivaldybės arba valstybine mokykla ir bus įsipareigoję baigus studijas ten dirbti ne trumpiau kaip 3 metus per 5 metų laikotarpį, ne mažiau kaip 0,7 etato.

■■■■■■

Pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursą moksleiviams, kuriuo siekiama gerinti mokinių žinias apie nacionalinį saugumą ir suteikti jiems praktinių įgūdžių, visose bendrojo lavinimo mokyklose ir gimnazijose planuojama pradėti vesti nuo 2023 m. pavasario. 3 dienų trukmės kursas bus privalomas ir organizuojamas kasmet, o kas dvejus metus mokiniai dalyvaus pakartotiniuose mokymuose ir turės baigti tris mokymo ciklus (5–6 kl., 7–8 kl., 9–10 kl.). Dalyvavimas šioje programoje taptų privaloma sąlyga baigti pagrindinį ugdymą.

5–10 klasių mokiniai bus mokomi piliečių vaidmens valstybės gynyboje, praktinių išgyvenimo lauko sąlygomis įgūdžių, tokių kaip palapinių statymo ir mazgų rišimo būdų, bendrosios saugos bei pirmosios medicininės pagalbos. Įgytas žinias moksleiviai pritaikys kurso pabaigoje organizuojamame žygyje.

Mokymais visose šalies mokyklose rūpinsis Lietuvos šaulių sąjunga. Kursą ves atsargos kariai, šauliai, profesinės karo tarnybos kariai.

■■■■■■

Nuo 2022-2023 m.m. bendrojo ugdymo mokyklose, profesinio mokymo įstaigose stiprinama profesinio orientavimo sistema, bus steigiami nauji karjeros specialistų etatai. Profesinio orientavimo paslaugos bus teikiamos jau nuo pirmos klasės.

Mokyklose labai svarbus profesinis veiklinimas, darbdavių įsitraukimas, padedantis mokiniams „pačiupinėti“, ką dirba žmonės realiose įmonėse. Lietuvoje yra 42 modernūs sektoriniai praktinio mokymo centrai profesinėse mokyklose.

Karjeros specialistas – pagrindinis profesinio orientavimo reformos sėkmės veiksnys. Karjeros specialistu galės dirbti aukštąjį išsilavinimą įgijęs žmogus, turintis pedagogo kvalifikaciją arba tas, kuris yra išklausęs pedagoginių ir psichologinių žinių kursą. Jau pradėję dirbti karjeros specialistai turės išklausyti ir ministerijos parengtą 120 akademinių valandų kvalifikacinės programos kursą. Tokio tobulinimo kurso nereikės tiems, kas jau turės darbo patirties ar studijų metais studijavo  panašų dalyką.

Karjeros specialistams, kurie mokyklose atsakingi už profesinį orientavimą, nustatomi tokie patys pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai, kaip ir mokytojams bei švietimo pagalbos specialistams.

Naujiems etatams įsteigti iki 2024 metų skirta 10 mln. eurų iš ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano. Tolesnis profesinio orientavimo sistemos finansavimas bus skiriamas iš valstybės biudžeto lėšų. Tai įpareigoja ir politinių partijų pasirašytas Nacionalinis susitarimas dėl švietimo. Apie profesinio orientavimo sistemos pokyčius buvo diskutuota 2022 m. birželio 21 d. viešojoje konsultacijoje-diskusijoje.

■■■■■■

Iki 2023 metų sausio mėnesio tikimasi priimti sprendimą dėl Pedagogų karjeros modelio. Įgyvendinimo pradžia planuojama ne anksčiau kaip 2024 metais, numatant ne trumpesnį kaip penkerių metų pereinamąjį laikotarpį. Be to, laikomasi principo, kad dabar dirbančių pedagogų pareiginės algos koeficientai negali mažėti.

Naujojo Pedagogų karjeros modelio projekto tikslas – pasitikėjimu grįsta pedagogo karjera, skatinanti būti atviru, nuosekliai tobulinančiu savo kompetencijas švietimo darbuotoju. Todėl labai svarbus nuolatinis tobulėjimas, individualus mokymosi planavimas, pedagogų bendradarbiavimas.

Vienas iš uždavinių – užtikrinti aiškią darbo užmokesčio sistemą, susietą su kompetencijų augimu. Šiuo metu pedagogų karjeros ir atlygio sistemą galima vadinti plokščia. Pavyzdžiui, aukščiausią kvalifikaciją bei ilgą darbo stažą turinčio mokytojo ir mokytojo be patirties bei kvalifikacinės kategorijos pareiginė alga skiriasi vos keliais šimtais eurų. Rinktis specialybę, darbą paprastai motyvuoja net ne pradinis atlygis, o perspektyva – suvokimas, ką aš šioje srityje galėsiu pasiekti, nuveikti.

Pagal dabartinę sistemą, valstybė neturi teisinio pagrindo nustatyti reikšmingai skirtingų atlygių rėžių atskiroms pedagogų grupėms pagal kvalifikacines kategorijas, nes visų pedagogų atliekamos funkcijos, nepriklausomai nuo jų kvalifikacinės kategorijos, yra bemaž identiškos. Todėl ministerijos parengtame projekte siūloma įvesti skirtingo lygmens pedagogų pareigybes, kurios skirtųsi atsakomybės lygiu. Pagal atliekamas funkcijas būtų projektuojamas ir atlygis – planuojama, kad pradedančio pedagogo ir aukščiausią pedagogo pareigybę užimančio asmens bazinis darbo užmokesčio koeficientas skirtųsi du kartus. Kitaip tariant, siūloma labai aiški karjeros augimo sistema. Taigi siekiama sukurti gerai veikiančią, tobulėjimą skatinančią atlygio sistemą.

Pedagogų karjeros modelio projekte siūloma įtvirtinti keturias pareigybes: pradedantis pedagogas, pedagogas, patyręs pedagogas, pedagogas – ekspertas.

Pradiniame siūlyme pradedančiuoju pedagogu įvardijami mokytojai, mokykloje dirbantys iki 2 metų. Jie dalyvautų pradedančiųjų mokytojų programoje, turėtų jiems priskirtus mentorius ir taip kauptų savo profesinę patirtį.

Pedagogų funkcijos iš esmės nesiskirtų nuo pradedančiųjų pedagogų, bet pastarieji  jau neturėtų mentorių, dirbtų savarankiškai.

Pradiniame projekte siūloma, kad kas penkerius metus pedagogams reikėtų pasitvirtinti savo kompetencijas – mokyklos vadovas ar mokyklos sudaryta komisija vertintų mokytojo darbus, veiklas, sukauptą patirtį, išsikeltus ateities planus ir kt.

Dirbantieji ne mažiau kaip 3 metus pedagogai galėtų pretenduoti į patyrusio pedagogo ar išsyk į pedagogo-eksperto pareigybę. Patyrusieji pedagogai taptų mentoriais pradedantiems mokytojams, vadovautų studentų praktikoms, mokykloje ar/ir dalyvautų mokyklos ir savivaldybės lygmens darbo grupių veikloje ir pan. Patyrusieji pedagogai savo kompetencijas taip pat turėtų pasitvirtinti kas penkerius metus.

Siūloma, kad pedagogo – eksperto pareigybei būtų skelbiamas konkursas: jį galėtų skelbti savivaldybė ar Nacionalinė švietimo agentūra. Pareigybei galėtų būti numatyta kadencija, o siūlomos atlyginimas – konkurencingas.

Anksčiau skelbtame Pedagogų karjeros modelio projekte buvo įvardinta, kad pedagogų – ekspertų savivaldybėje galėtų būti apie 3 proc., o patyrusių pedagogų – apie 30 proc. Tokios proporcijos tuomet įvardytos, nes šiuo metu tiek yra pedagogų, turinčių eksperto ir metodininko kvalifikacinį laipsnį. Po pirminių diskusijų su švietimo bendruomene šio siūlymo planuojama atsisakyti.

Diskusijoms dėl Pedagogų karjeros modelio projekto skirtas dar visas pusmetis – iki 2023 m. Karjeros modelis buvo ruošiamas pasinaudojant projekto „Tęsk“ metu sukurtu Pedagogų kompetencijų vertinimo, jų pripažinimo ir taikymo profesinėje veikloje instrumentų paketu, kurį parengė mokslininkų ir ekspertų grupė iš Lietuvos aukštųjų mokyklų bei pedagogų praktikų.

■■■■■■

Įtraukusis ugdymas. Nuo 2024 metų visos bendrojo ugdymo mokyklos turės priimti įvairių ugdymosi poreikių turinčius vaikus. bus steigiami regioniniai konsultaciniai centrai, kuriems konsultuoti bus priskirtos konkrečios savivaldybės ir jų mokyklos. Regioniniais centrais taps patirties įgyvendinant įtraukųjį ugdymą turinčios bendrojo ugdymo mokyklos ar specialiosios ugdymo įstaigos. Čia bus sutelkta specialistų, kurie konsultuos, dalinsis naujausiais darbo metodais. Planuojama, jog čia dirbtų ir mobilios specialistų komandos, kurios atvykusios į konkrečią mokyklą padėtų jai pritaikyti aplinką, struktūruoti veiklas ir pan.

Regioninių centrų veiklą papildytų planuojamas steigti Lietuvos įtraukties švietimo centras, kuriame bus teikiama ir metodinė pagalba mokykloms, ir ypatingų poreikių turintiems vaikams. Centras teiktų pagalbą tais atvejais, kai regioninis centras dėl turimos kvalifikacijos jos negalės suteikti. Šis centras bus atsakingas ir už naujausių darbo, pagalbos suteikimo metodikų pristatymą ir pritaikymą Lietuvoje, mokyklų aprūpinimą specialiomis priemonėmis. Centrą įsteigti planuojama 2022 metų pabaigoje. Diskusijos-konsultacijos „Pedagoginės psichologinės pagalbos teikimas“, kuri vyko 2022 m. gegužės 9 d., vaizdo įrašas:

Parengta pagal E-SEIMAS, E-TAR, KM, KPMPC, LAMA BPO, LRT, LRV, LSD, NSA, SAM, SMLPC, ŠMSM ir LT spaudą

Senesni įrašai:

Švietimo naujovės 2020-2021 m.m.

Švietimo naujovės 2019-2020 m.m.

Švietimo naujovės 2018-2019 m.m.

Švietimo naujovės 2017-2018 m.m.

, ,

  1. Parašykite komentarą

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

%d bloggers like this: