✔ 2023 m. rudenį startuoja naujosios bendrojo ugdymo programos. Nuo 2023 m. brandos atestatai bus elektroniniai (skaitmeniniai brandos atestatai). Mokyklos brandos atestatus galės atspausdinti, atestatą galės atsispausdinti ir pats mokinys. skaitmeninius brandos atestatus
✔ Tarpiniai patikrinimai bus vykdomi 2023–2024 mokslo metais. Tačiau nuo 2022 m. rugsėjo pradėjus įgyvendinti atnaujintą lenkų tautinės mažumos gimtosios kalbos ir literatūros programą, dabartiniai vienuoliktai bus pirmieji, kurie šiais mokslo metais laikys gimtosios kalbos ir literatūros tarpinį patikrinimą. Lenkų tautinės mažumos gimtosios kalbos ir literatūros išorinio vertinimo pagal naują tvarką įgyvendinimas leis geriau pasiruošti kitų mokomųjų dalykų programų išorinio vertinimo pakeitimams.
✔ Atnaujintos programos nuo kitų mokslo metų bus pradėtos diegti 1, 3, 5, 7, 9 klasėse ir III gimnazijos, o likusiose klasėse – nuo 2024 m. Sausį prasidės mokymai pedagogams, kaip įgyvendinti atnaujintas bendrojo ugdymo programas nuo 2023 m. rugsėjo.
✔ Švietimo įstatyme yra numatyta, kad mokiniams, nepasiekusiems patenkinamo pasiekimų lygmens nacionalinių mokinių pasiekimų patikrinimų metu, mokyklos turėtų teikti reikalingą mokymo(si) pagalbą. Tam yra suplanuotos papildomos lėšos 2023 m. biudžete.
✔ Nuo 2023 metų rugsėjo 1-osios keisis ir vidurinio ugdymo sąranga. Esminis pokytis – tik du dalykai (lietuvių kalba ir literatūra bei matematika) lieka bendruoju ir išplėstiniu kursu. Brandos darbas kol kas lieka neprivalomas, bet bus siekiama, kad jį rinktųsi kuo daugiau mokinių. Planuojama, kad ateityje jis taptų privalomas.
✔ Per penkerius metus tikimasi pasiekti to, kad rusų kalbą kaip antrąją rinktųsi 30 proc., o ne beveik 70 proc., kaip yra dabar. Ministerija skatins rusų kalbos mokytojus įgyti antrąją kvalifikaciją, jai įgyti ketinama skirti penkerius metus, taip pat numatytos skatinamosios stipendijos tiems, kas pasirinks studijuoti ES kalbas. Bendradarbiaujant su prancūzų ir vokiečių kultūros centrais, vaikams ir tėvams bus rengiamos pavyzdinės užsienio kalbos pamokos. Bus bendradarbiaujama ir su Lenkijos ambasada, pasitelkiami ir karjeros specialistai, motyvuojant vaikus ir jų tėvus renkantis antrąją užsienio kalbą.
✔ Nuo sausio 1 d. keičiasi lituanistinių neformaliojo švietimo įstaigų finansavimo tvarka. Nuo 2023 metų pradžios užsienyje veikiančios neformaliojo švietimo lituanistinės mokyklos, vykdančios lituanistinio švietimo programas, bus remiamos Lietuvos valstybės biudžeto lėšomis. 2023 metais lituanistinio švietimo programoms vykdyti iš biudžeto skiriama 1,7 mln. Eur. Mokyklos galės susimokėti už patalpų nuomą ar jų išlaikymą, mokėti atlyginimus mokytojams, įsigyti vadovėlių ir kitų ugdymui būtinų skaitmeninių ar kitokių priemonių. Iki šiol neformaliajam lituanistinių mokyklų švietimui kasmet per projektinį finansavimą buvo skiriama 300–500 tūkst. eurų. Projektinis finansavimas taip pat išlieka – lituanistinės mokyklos kaip ir kasmet galės teikti neformaliojo lituanistinio švietimo projektus ir gauti finansavimą.
✔ Nuo 2023 m. sausio mėn. pedagogų, dėstytojų ir neakademinių darbuotojų atlyginimai augs 13 proc. Skaičiuojama, kad kitąmet mokytojų atlyginimas atskaičiavus mokesčius bus didesnis vidutiniškai 151 Eur, mokslininkų, tyrėjų – 172 Eur. Mokyklų vadovų pareiginė alga didės 21 proc. Prognozuojama, kad 2022 m. vidutinis mokytojų darbo užmokestis sudarė 115 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio, o 2023 m. mokytojų atlyginimų didinimas 13 proc. leis pasiekti jau 120 procentų šalies VDU. Atitinkamai mokslininkų ir tyrėjų vidutinis mokytojų darbo užmokestis 2022 m. sudarys 131 proc. VDU, 2023 m. – 137 proc. 2022 m. valstybė trečdaliu daugiau investavo į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP) – asignavimai šiai sričiai augo 46,9 mln. Eur. 2023 m. MTEP numatoma skirti dar 70,3 mln. Eur daugiau. 2023 m. didės finansavimas visoms valstybinėms aukštosioms mokykloms ir mokslo institutams. Kitų metų asignavimai universitetams, kolegijoms, mokslo institutams, Lietuvos mokslo tarybai bei Lietuvos mokslų akademijai iš viso sudarys 550,4 mln. Eur (2022 m. – 435,6 mln. Eur). Bendrai 2023 m. švietimo ir mokslo biudžetas auga daugiau kaip 425 mln. Eur.
✔ Švietimo pagalbos užtikrinimas yra savarankiška savivaldybių funkcija. Bet dalis išteklių skiriama iš valstybės biudžeto. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skiria finansavimą švietimo pagalbos specialistų etatams steigti: 2022 m. tam skirta 1,8 mln. Eur, 2023 m. – 2,2 mln. Eur.
✔ 2023 m. vyks antrasis tūkstantmečio mokyklų programos etapas.
✔ Įtraukusis ugdymas. Bus įsteigtas Lietuvos įtraukiojo švietimo centras ir regioniniai specialiojo ugdymo centrai.
✔ Vidurinio ugdymo programos įgyvendinimas nuo 2023–2024 mokslo metų (projektas) https://bit.ly/3Rtpmpx (siuntinys.docx)
Dar skaitykite:
Valstybinių brandos egzaminų užduočių aprašo projektas
Atmintinė mokykloms „Įtraukties link. Ką turi žinoti mokykla?“
Gimtoji kalba 